Lotynų kalba (lingua Latĩna) I tūkstantmečio pr. Kr. Pradžioje kalbėjo lotynai (Latīnī), vidurinės Italijos srities, Vadinamos Lacijumi, gyventojai. Į šiaurės rytus nuo Lacijaus driekėsi etruskų žemės - senos ir aukštos kultūros kraštas, turėjęs didelės įtakos visos Italijos, ypač Romos miesto, kultūros raidai. Pietinėje Italijoje ir Sicilijoje buvo graikų kolonijos, vadinamos „Didžiąja Graikija‘‘ (Graecia Magna), dariusius poveikį lotynų kultūrai ir kalbai. IV a. pr. Kr. Prasideda romėnų ekspansija Apeninų pusiasalyje. Visą Apeninų pusiasalį Roma nukariauja III a.pr. Kr. pirmojoje pusėje. Lotynų kalba, asimiliuodama kitas kalbas bei tarmes, pasidaro romėnų valstybine kalba. Nukariautuose kraštuose lotynų kalba buvo įvedama kaip administracijos ir teismo kalba. Per Romos kareivius, pirklius ir valdininkus lotynų šnekamoji kalba pasiekė vietinę liaudį ir tapo viena efektyviausių priemonių nukariautoms teritorijoms romanizuoti. Beveik per 500 metų, iki Romos imperijos žlugimo (476m.), ir germanai patiria nemažą lotynų kalbos įtaką. Mūsų eros pradžioje lotynų kalba, nustelbdama vietines Romos imperijos provincijų kalbas įsigali Galijoje (dabartinės Prancūzija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, dalis Vokietijos ir Austrijos, Šveicarija) , Pirėnų pusiasalyje (dabartinės Ispanija ir Portugalija), Dunojaus baseine (dabartinės Rumunija ir Moldavija) ir Šiaurės Afrikoje (dabartiniai Alžyras, Marokas, Tunisas). Šių šalių tautų kalboje atsirado lotynų kalbos elementų. Vakarinėse Romos imperijos pakraščiuose susidarė vadinamoji romaniškoji kalba (lingua Romana). Žlugus Romos imperijai, romaniškoji kalba kiekviename krašte pradeda savaimingai plėtotis. Nuo VII amžiaus ima susidaryti naujos kalbos, vadinamos romanų kalbomis (italų, ispanų, portugalų,prancūzų, rumunų, moldavų ir kt.). Paplitus lotynų kilmės kalboms (ispanų, portugalų, prancūzų) Amerikos žemyne, Pietų ir Centrinė Amerika imama vadinti Lotynų Amerika.
Seniausi lotynų raštijos paminklai yra įrašai: Prenesto sagties įrašas (VI a. pr. Kr.) , rastas Prenesto mieste (Manius me fecit Numerio); sakralinio įrašo (V a. pr. Kr.) liekanos ant „Juodojo akmens‘‘ (Lapis niger), rasto kasinėjant Romos forumą, ir Dveno molinio indo įrašas (IV a. pr. Kr.), rastas Romoje.
III a. pr Kr. pradeda kurtis tautinė romėnų literatūra ir literatūrinė lotynų...
Šį darbą sudaro 5384 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!