I UŽDUOTIS Error: Reference source not found 1. Išanalizuoti bent keturių autorių apibrėžimus apie “valstybės (šalies) įvaizdį/prekės ženklą”. Argumentuotai pateikti apibendrinantį apibrėžimą. Error: Reference source not found 2.Išanalizuoti bent trijų autorių apibrėžimus apie “valstybės (šalies) marketingą”. Argumentuotai pateikti apibendrinantį apibrėžimą. 4 3.Išanalizuoti ir pateikti schematiškai bent dviejų autorių skirtingus požiūrius į valstybės (šalies) marketingo kompleksą. Pateikti apibendrinančią schemą ir apibrėžti sudėtines jo dalis. Pateikti JAV, Kanados ir Meksikos valstybės marketingo kompleksus. 6 II UŽDUOTIS Error: Reference source not found 1. Išanalizuoti ir schematiškai pateikti bent dviejų autorių požiūrius į valstybės (šalies) identifikavimo schemą. Pasiūlyti ir argumentuoti savo variantą Error: Reference source not found 2. Išanalizuoti bent tryjų-keturių Europos šalių (ne Pabaltijo) kuriant savo valstybės indentifikavimo schemą, pateikti kiekvieną šalį atskirai, o po to ir palyginamąją lentelę (ar schemą). Error: Reference source not found Danija 13 Norvegija Error: Reference source not found Prancūzija Error: Reference source not found III UŽDUOTIS 15 1.Schematiškai pateikti ir išanalizuoti bent dviejų autorių požiūrį į valstybės (šalies) įvaizdžio (marketingo) specifiką Internete. 15 2.Išanalizuoti trijų Pabaltijo valstybių įvaizdžio kūrimą Internete. Papildomai remkitės I ir II užduotimis 16 Lietuvos įvaizdžio kūrimas internete 16 Estijos įvaizdžio kūrimas internete 18 Latvijos įvaizdžio kūrimas internete .........................................................................................18 LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................................................................................................20 I UŽDUOTIS 1. Išanalizuoti bent keturių autorių apibrėžimus apie “valstybės (šalies) įvaizdį/prekės ženklą”. Argumentuotai pateikti apibendrinantį apibrėžimą. 1 lentelė Valstybės (šalies) įvaizdis Autorius(-ė) Metai Samprata Eugene D. Jaffe, Israel D. Nebenzahl 2001m. Valstybės įvaizdis – įtakotas šalies žmonių supratimo, kultūros, ekonomikos išsivystymo lygio, jo produktų kokybės, produktų, kurie yra santykinai pranašesni ir pan. Įvaizdis mažiau žinomų šalių gali būti labiau įtakotas šalies kategorijos, kuriai ši šalis yra priskirta. Philip Kotler, David Gertner 2002m., psl.251 Valstybės (šalies) įvaizdis – formuojamas nuo ankstyvos vaikystės, nuo išsilavinimo, visuomenės informavimo priemonių, kelionių, produktų įsigyjimo, bet labiausiai iš jų yra faktiniai stereotipai, šablonai, kurie neprisitaiko prie šiuolaikinės šalies realybės. Šalies įvaizdis nėra nekintantis reiškinys, bet valstybės įvaizdis yra ilgai trunkantis ir sunkiai pakeičiamas. Štai kodėl kai norime patobulinti šalies įvaizdį, gali būti lengviau sukurti naujus teigiamus susivienijimus, kurie bandytų paneigti senuosius. DeVicente-Jorge 2004m., psl.3 Valstybės ženklas – tai kontrastas tarp kaip kiti mato mus (šalies įvaizdis) ir kaip mes matome save patys (šalies indentiškumas). Jis išaiškina, kaip įvaizdis šalies paveikia mūsų supratimą apie jo produktus ( šalies kilmės poveikis ), ir kaip įvaizdis produkto ženklo sąlygoja mūsų suvokimą apie savo šalį. DeVicente-Jorge 2004m., psl.4 Valstybės įvaizdis – mintyse sukurtas šalies vaizdas, visuma įsitikinimų ir žmonių įspūdžiai turimi apie šalies vietas. Kiekviena tauta turi įvaizdį, kuris gali per laiką kisti, ir šis įvaizdis gali paveikti ne tik vartotojų supratimą apie šalies produktus, bet ir paslaugas ir investuotojų suvokimą apie šalį kaip vietą kurioje vystoma veikla. D.Grundey, B.Tobula, J.Brukienė 2005m., psl.1 Šalies įvaizdis – gali būti suvokiamas kaip vaizdas, geras vardas, stereotipas, kurį verslininkai ir vartotojai priskiria prie konkrečios šalies produktų. Šalies ženklas atspindi valstybės istoriją, etiką, geografiją ir pan. Šaltinis: sukurta autoriaus Autorius DeVicente-Jorge pateikė net kelis vakstybės įvaizdžio apibrėžimus. Antrasis apibrėžimas mano nuomone yra tikslesnis. Jis teigia, kad valstybės įvaizdis gali kisti laikui bėgant. Taip pat kiekviena šalis taiko tam tikra šalies reklamavimo strategiją, kad apie ją sužinotų kitos šalys, kaip kažkuo išsiskirianti ir geresnė. Investitoriams yra labai svarbus valstybės įvaizdis darant ekonominius sprendimus, nes jei šalis tam tikroje srityje yra garsi tai dauguma investitorių pasitikės tokia šalimi ir norės į ją kuo daugiau investuoti. Autorius taip pat teigia, kad šalies ženklinimas labai ilgai tęsiasi ir apima ne vieną šalies vystymo sritį. Galiausiai, šalies ženklinimas pateikia šalies plėtojimą su unikale galimybe pakeisti protinio potencialo nutekėjimą, kuris taip kliudė šaliai vystytis. Kitas autorius Nebenzahl pateikia, kas daro įtaką šalies įvaizdžiui ir kad kiekvienos šalies įvaizdis yra skirtingai apibūdinamas, nes pagal įvairiausius kriterijus šalys gali būti priskiriamos tam tikrai valstybių grupei. Jeigu šalis yra priskiriama prie mažiau išsivysčiusių šalių grupės tai šios šalies įvaizdis nebus itin geras ir jai bus labai sunku pakeisti tą įvaizdį apinkinių šalių akyse, kai jos ekonomika pagerės. Autoriai Philip Kotler, David Gertner teigia, kad valstybės įvaizdis formuojasi nuo pat ankstyvos valsybės vaikystės ir šiam įvaizdžiui daugelis valstybės veiksnių turi įtakos ( ekonominė, politinė situacija ir pan). Šalys dažniausiai išgarėja tarp vartotojų kaip tam tikros išskirtinės prekės gamintoja ar platintoja. Vartotojai ir tiekėjai turi omenyje, kuri šalis kurioje srityje yra geriausia. Yra surinkti net duomenys apie šalis ir jos pagal prekės ženklo populiarumą suskirstytos. Pirmoje vietoje pagal geriausią šalies ženklą užima Junktinės Amerikos valstijos, o antrą vietą Anglija. D.Grundey, B.Tobula, J.Brukienė labai plačiai išnagrinėjo valstybės įvaizdžio kūrimą ir kas jam daro įtaką, kas jį keičia. Jie teigia, kad ženklas geriausiai apibūdina vartotojų idėjas apie produktą; valstybės ženklas susideda iš išorinio pasaulio idėjų apie tam tikrą šalį. Šalies ženklas atspindi valstybės istoriją, etiką, geografiją ir pan. Autoriai pažymėjo, kad šalies įvaizdžio formavimui naudojamas ir marketingo kompleksas (4P, 7P). Autoriai patekė identifikavimo schemą, kas daro įtaką šalies ženklo formavimui t.y.: turizmas, žmonės, kultūra ir paveldas, eksporto ženklai,investavimas ir imigracija, užsienio ir vidaus politika. Manau šių autorių pateikti valstybės įvaizdžio apibrėžimai išsamiausi. Mano nuomone apžvelgus visų autorių nuomones būtų galima pateikti tokį apibrėžimą, kuris tiksliau apibūdintų šį apibrėžimą. Šalies įvaizdis turi atspindėti ne tik šalies dabartį, bet ir jos papročius, kultūrą, praeitį, nes valstybės įvauzdis ilgai formuojamas ir sunkiai pakeičiamas, nes dažniausiai kokį įvaizdį aplinkinės šalys susidaro apie mūsų šalį, tai sunku įtikinti, kad šalis pasikeitė ir nusipelno geresnio pripažinimo tarp kitų šalių. Valstybės (šalies) įvaizdis – tai šalies sukurtas įvaizdis kitų šalių ir vartotojų akyse, kuriame atsispindi ne tik šalies praeitis ir dabartis, bet ir šalies ekonominė padėtis, kultūra ir kiti veiksniai, kurie šią šalį daro išskirtinę iš kitų šalių. 2.Išanalizuoti bent trijų autorių apibrėžimus apie “valstybės (šalies) marketingą”. Argumentuotai pateikti apibendrinantį apibrėžimą. 2 lentelė Valstybės (šalies) marketingas Autorius(-ė) Metai Samprata Yen-yang Chen 2003m. Valstybės (šalies) marketingas – gali konstatuoti teigiamą šalies įvaizdį, padidintį vartotojų norą giminiškiems šaliems produktams. Simon Anholt 2003m., psl.1 Valstybės (šalies) marketingas – tai kai šalis naudoja strateginį marketingą norėdami reklamuoti šalies įvaizdį, produktus, ir patraukti turizmą ir tiesioginius užsienio investitorius. Vis dėlto, dabartinis globalizacijos procesas užakcentavo reikalingumą šalims reklamuoti, kurti savo įvaizdį keturiais skirtingais aspektais ( viešoji diplomatija, turizmas, eksportas, tiesioginiai užsienio investitoriai) ir bendrais metodais. Ofra Shalev 2005m. Valstybės (šalies) marketingas – tai labai panašu į įmonės ar produkto marketingą. Norint gerai pritaikyti marketingo strategiją turime atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus: • kas bus vartotojai; • ką pasiūlysime pasauliui; • kokiose srityse mes esame meistriškiausi. D.Grundey, B.Tobula, J.Brukienė 2005m., psl.2 Valstybės (šalies) marketingas – į šį procesą įtraukiami tiesiogiai ar netiesiogiai visi žmonės, įskaitant verslo žmones, vartotojus, valstybinių institucijų valdininkai ir kt. Šalies marketingas turi būti plėtojamas didžiausiame galimame kontekste, padedančiame suformuoti nacionalinį identiškumą savo šalyje ir užsienyje. Jis turi būti inicijuotas ir suformuotas valstybinės valdžios. Šaltinis: sukurta autoriaus Autorius Simon Anholt pateikė apibrėžimą, kuriame sakome, kad valstybės marketingas tai tam tikra strategija, kurios tikslas yra reklamuoti šalies įvaizdį. Jis teigia, kad tai leidžia suprasti, kad „elgtis, daugeliu atveju, taip kaip ženklai...jie yra suvokiami tam tikrais atvejais didelių žmonių grupių tiek namie, tiek užsienyje; jie susiję su tam tikromis savybėmis ir charakteristikomis.“ Marketingas šalyje nėra visiškai naujas; iš tikrųjų dauguma šalių pagal tradicijas reklamuoja savo įvaizdį turizmui. Vis dėlto, dabartinis globalizacijos procesas užakcentavo reikalingumą šalims reklamuoti, kurti savo įvaizdį keturiais skirtingais aspektais ir bendrais metodais. Autoriui yra aiškūs trys dalyka: šalies marketingas jau nebe pasirinkimas, bet būtinumas; tai jau nebesuvokiamas kaip funkcija vykdoma kiekvienos individualios šalies, asociacijų ar individualių privačių įmonių, bet kaip integracija, bendros pastangos visų suinteresuotų tarpininkų; jei padaryta veiksmingai, šalies marketingas gali suteikti „malonią galią“. Valstybėms marketingas labai naudingas, nes jom padeda vystytis ir konkuruoti su kitomis šalimis. Valstybės marketingas yra svarbus, nes vartotojai ir investuotojai vis labiau pasitiki valstybės įvaizdžiu, kai daro tam tikrus ekonominius sprendimus. Efektyvus valstybės marktingas ne tik reikalingas, kad sustiprintų teigiamą įvaizdį, bet taip pat padeda kovoti su neigiamais suteikiant apipavidalinimą naujam įvaizdžiui ir asociacijoms. Autoriai D.Grundey, B.Tobula ir J.Brukienė savo darbe teigia, kad į šį procesą įtraukiami visi žmonės. Kad šalies marketingas turi būti plėtojamas aiškiausiame galimame kontekste, turi padėti suformuoti nacionalinį identiškumą savo šalyje (namie) ir užsienyje. Valstybės marketingas privalo tapti dalimi savaime įsiamžinančio ciklo: kai šalis reklamuoja savo vartotojų prekės ženklus (brands), šie ženklai (brands) reklamuos šalį. Taip pat teigia, kad marketingo prcesas sustiprina demokratiją ir padeda ne tik šalies savybių plėtojimui, gerinimui, bet ir sėkmingam integravimui į pasaulio bendruomenę. Taigi yra svarbu šalims naudoti marketingą ir modernių įmonių reklamavimo priemones , kad pasiektų savo šalies tikslus. Yen-yang Chen teigia, kad norint suformuoti gerą marketingo strategiją, reikia atsižvelgti į: 1. diferenciaciją, kuri yra viena iš pagrindinių idėjų; 2. valstybės marketingas turi būti pagrindas šalies realybei ir bruožams; 3. valstybės marketingas turi pateikti „bendrą, pastovų ir stiprinantį“ įvaizdį vartotojams. Šis autorius ne itin tiksliai apibrėžė valstybės marketingo sąvoką, nes jis tik pateikią į ką reikia atsižvelgti ir kokią įtaką daro, o neapibrėžė tiksliai, kas tai ir ką apima. Autorė Ofra Shalev sulygina valstybės marketingą su produkto ar įmonės marketingu. Ir teigia, kad pradžioje turime nusistatyti kas yra vartotojai šios šalies. Dažniausiai jie yra investitoriai, turistai ir šalies piliečiai. Netgi žmonės, kurie neatvyksta į šalį, bet naudoja šalies produktus yra tos šalies vartotojai. Kitas svarbus punktas, tai ką mes galime pasiūlyti pasauliui, kad tai būtų ne tik įpatinga, bet ir prasminga. Taip pat turime pasirinkti sritis, kuriose galime parodyti šalies meistriškumą ir naudoti jį kaip viliojantį akcentą. Mano nuomone labai gerai pabrėžė autorė Ofra Shalev, kad pradžioje reikia gerai apsvarstyti viską: kas bus vartotojai, ką siūlysime ir pan. ir tada renkamės marketingo strategiją pagal visus nustatytus mūsų kriterijus. Taigi susipažinus su visų autorių nuomonėmis apie valstybės marketingą, galime suformuoti tikslesnį apibendrinantį apibrėžimą. Valstybės (šalies) marketingas – labai panašus į įmonės ar produkto marketingą. Šalis naudoja strateginį marketingą norėdama reklamuoti šalies įvaizdį, produktus ir patraukti daugiau esamus ir potencialius vartotojus. Šsi procesas įtraukia tiesiogiai ir netiesiogiai visus žmones. 3.Išanalizuoti ir pateikti schematiškai bent dviejų autorių skirtingus požiūrius į valstybės (šalies) marketingo kompleksą. Pateikti apibendrinančią schemą ir apibrėžti sudėtines jo dalis. Pateikti JAV, Kanados ir Meksikos valstybės marketingo kompleksus. Autoriai D.Grundey, B.Tobula, J.Brukienė pateikia tokį marketingo kompleksą. Marketingo kompleksas susidaro iš 4P, kuris yra puikiai taikomas valstybėms. Toliau pateikiami komplekso elementai: 1) Prekė. „Prekės“ yra suvokiamos, kaip šalis mokesčiais apmokestinama, infrastruktūra, natūralūs pastovūs įnašai, žmogiški ištekliai, geografinis pranašumo ypatybė, naudingi įstatymai ir nuostatai ( arba stoka to), t.t. 2) Kaina. Valstybė privalo rodyti panašų ar visiškai didesnį laikotarpį įplaukų iš investuoto kapitalo. 3) Paskirstymas. Valstybė privalo palengvinti laisvus mainus prekėmis, paslaugomis, ir kapitalu (apmokestinimas atostogų, nemokamos apiforminimo zonos, dvigubo apmokestinimo sutartys ir laisvosios prekybos susitarimai su kitomis šalimis ir pan.) 4) Rėmimas. Jis apima naujienų ir informacijos reklamavimą ir platinimą, mitingus, viešiuosiu ryšius, visuomenės informavimo priemonių kampanijas. Šaltinis: sukurta autoriaus 1 pav. Marketingo kompleksas 4P, taikomas šalies įvaidžio formavime Paslaugų marketingo kontekste, Booms ir Botner (1981) pasiūlė išsplėstą „7P” būdas, kuris turi kitas tris „P“, kurios yra pateiktos antrame paveikslėlyje, tai skirta valstybės įvaizdžio formavimo tikslams (2 pav): 5) Žmonės. Visi žmonės tiesiogiai ar netiesiogiai yra įtraukti į šį valstybės marketingo procesą, įskaitant ir verslo žmones, vartotojus, valstybinių institucijų valdininkus, ir kt. 6) Procesai. Procedūros, mechanizmai ir gausybė veiklos, kurių dėka formuojamas valstybės įvaizdis, įskaitant legalią politiką ir socialinę ekonomiką, kultūrinį mokymą, etišką, ir t.t. procesus. 7) Fiziniai įrodymai. Aplinka, kurioje marketingo procesai yra vykdomi. Tai gali apimti valstybines institucijas ir agentūras, verslo objektus, tyrinėjimo ir mokslo institucijas. Tai taip pat apima bendravimo procesus ir poelgių rezultatus. Šaltinis: sukurta autoriaus 2 pav. Marketingo kompleksas 7P taikomas šalies įvaidžio formavime Marketingo komplekse pirmas ir pats svarbiausias komplekso elementas yra produktas. Ne dauguma nutuokiamas skatinimas ir energingas reklamavimas gali nuslėpti trūkumus prastesnį siūlymą. Pardavėjas surenka informaciją apie reikalabumus, norus tikslinės rinkos ( vartotojų). Šalies klientai yra jos gyventojai, investuotojai, nevalstybinės organizacijos ir kaimyninės tautų valstybės. Valstybė turi stengtis skirti didžiausią reikšmę savo kainai ir kokybės atmosferos kūrimui bei suklestėjimui. Šalys taip pat turi gerai pasirinkti marketingo startegija, kurią taikys, kad pritrauktų daugiau vartotojų ir pagerintų valstybės įvaizdį. Nes geografinė aplinka daug turi reikšmės šaliai, nes didesnio populiarumo susilaukia gero klimato ir gerą geografinę padėtį turinčios šalys. Manau antas autorių Booms ir Botner kompleksas yra geresnis, nes jis platesnis, nes daugiau sričių apima, jas išnagrinėjus tikslesnį įvaizdį suformuojame apie valstybę. Nes procesai, žmonės ir fiziniai įrodymai irgi svarbūs ne tik valstybei bet ir jos įvaizdžiui. Pateiksiu apibendrintą schemą: Šaltinis: sukurta autoriaus 3 pav. Marketingo kompleksas 7P taikomas šalies įvaidžio formavime Kaina – valstybė turi pateikti geras sąlygas investuotojams. Paskirstymas – valstybė turi palengvinti laisvus mainus prekėmis, paslaugomis, ir kapitalu. Prekė – tai suvokiama, kaip šalies mokesčiai, infrastruktūra, natūralūs pastovūs įnašai, žmogiški ištekliai, geografinis pranašumo ypatybė, naudingi įstatymai ir nuostatai ( arba stoka to). Rėmimas – reklama, populiarinimis,informacijos skleidimas, naujienų, visuomeninių santykių tobulinimas, masinės informacijos kompanijos. Žmonės – visi valstybės piliečiai tiesiogiai ar netiesiogiai yra įtraukti į šalies įvaizdžio, identifikavimo kūrimo procesą. Procesai – tai procesai vykstantis valstybėje, kurie formuoja šalies įvaizdį: politinė visuma, socialinė ekonomika, kultūra, pedagogika, etika. Fiziniai įrodymai – gali apimti valstybines institucijas ir agentūras, verslo objektus, tyrinėjimo ir mokslo institucijas. Taip pat apima bendravimo procesus ir poelgių rezultatus. II UŽDUOTIS 1. Išanalizuoti ir schematiškai pateikti bent dviejų autorių požiūrius į valstybės (šalies) identifikavimo schemą. Pasiūlyti ir argumentuoti savo variantą. Simon Anholt ir Jeremy Hildreth Daug dalykų šiais laikais vadinami prekės ženklais. Parduotuvės yra prekės ženklas, firmos ir universitetai yra prekės ženklai, dainininkai ir sporto žvaigždės, politikai taip pat vadinami prekės ženklais. Net politinės partijos, religijos, miestai apibudinami kaip prekės ženklai. Dauguma žmonių vartoja šį terminą pakankamai laisvai, bet tai ką jie paprastai mano yra, kad šios vietos, žmonės ir organizacijos supranta, kad jų reputacija yra jiems svarbi. Jie išgyvena kai ji yra neigiama ir gauna naudą, kai reputacija gera, teigiama, taigi jie deda pastangas tam kontroliuoti. Pažvelkime i produktus prekybos centruose, tuos produktus , kurių prekės ženklas yra gerai žinomas daugelis pirkėju renkasi pirmiausiai. Šie produktų kokybė turi pirkėjų pasitikėjimą. Akivaizdu, kad žinomas vardas yra vertingas dalykas, kuris išskiria produktą iš kitų panašių produktų. Tai reiškia, kad jeigu nauja produktą išleidus į rinka jis bus pavadintas gerai žinomu pavadinimu, vartotojai noriai jį išbandys. Galima teigti, kad vartotojai išlieka ištikimi žinomam prekės ženklui net tada, kai laikui bėgant jis jau nebėra geriausias ar naujausias. Kuo dažniau mūsų pasirinkimas pateisina lūkesčius, kuo dažniau produktas ar paslauga būna vertas gero vardo firmos kuri jį pagamino, tuo vertingesnis jis tampa mūsų akyse. Tuos pačius principus galima pritaikyti ir kalbant apie šalis. Kai galvojame kur vykti atostogauti, pirkti produktą kuris yra pagamintas tam tikroje šalyje, ieškodami darbo kitoje valstybėje, važiuodami į kitą miestą, aukodami pinigus karo nusiaubtiems regionams, rinkdamiesi filmus, žaidimus, ar muzikinius įrašus kurių autoriai atlikėjai iš skirtingų valstybių, mes pasikliaujam savo nuovoka ir supratimu ką pasirinkti. Kaip ir rinkdamiesi daiktą su tam tikru prekės ženklu norime, kad jis būtu žinomas, pripažintas savaime suprantama geras, žavus. Jautiesi stilingas, madingas kai įsigyji žinomu dizaineriu drabužius, tai suteikia pasitikėjimo savimi. Toks pat malonus jausmas aplanko ir tada, kai savo atostogų praleidimui gali vykti į gerai žinoma, aukštos klasės kurortą. Kaip kurios valstybės pavyzdžiui Italija į savo produktų eksportą neįdeda ypatingai daug pastangų to jai daryti ir nereikia, vartotojai mielai renkasi šiuos produktus, nes pasitiki jų kokybe. Tačiau net labai geri produktai iš tokių šalių kaip Gvatemala, Belgijos ar Lietuvos nėra tokį pasitikėjimą keliantys ir mėgstami. Marketingo specialistai vadina tai „kilmės šalies efektu“. Vartotojam daro didele įtaka žinojimas, kad vienas ar kitas gaminys yra pagamintas būtent toje šalyje, kurios reputacija ir kokybe jie pasitiki. Vokiška technika, Prancūziška elegancija, Japonų miniatiurizmas, Italų gabumai, Švedų dizainas, Angliška klasė, Šveicariškas tikslumas – tai prekės ženklų vertinimo kriterijai kurie visiem produktas, kurių kilmės šalis yra pastaroji valstybė suteikia vertę kokybės, pasitikėjimo atžvilgiu. Vartotojai mielai renkasi būtent tuos produktus, kurių kilmės šalimi pasitiki. Kilmės šalies efektas yra priežastis kodėl ankstyvais 1990 metais amerikiečiai pirko daug Toyota Corolla automobilių, kurių kaina buvo pakankamai didelė, ir tik nedaugelis pasirinko Geo Prizms automobilius, kurių kaina buvo nedidelė. Realiai šie du automobilių modeliai buvo beveik vienodi, pagaminti toje pačioje gamykloje. Amerikiečiai pasirinkę japoniškus automobilius buvo įsitikinę aukštesne jų kokybe lyginant su amerikietiškais automobiliais, štai kur slypi Toyota sėkmė. Iš tiesų vertės ar kokybės garantavimas kurį mes gaunam iš sąvokos „pagaminta (kilmės šalis)“ yra tik simbolinis. Vyriausybė negali užtikrinti tuos pačius kokybės standartus visuose gamybos sektoriuose net ir labai turtinguose valstybėse. Kilmės šalies efektas yra tik vienas aspektas iš didelio ir kompleksiško prekės ženklo fenomeno. Valstybės funkcionuoja kaip prekės ženklai daugeliu įvairių būdu. Žinomas šalies pavadinimas nepadeda gamintojams, pardavėjams uždirbti milijonus pelno. Tam reikalingi įvairūs svarbūs sprendimai. Firmos ar organizacijos nusprendžia kur statyti savo fabrikus, kur įsteigti savo filialus kituose valstybėse, kaip tobulinti gamybos procesą, klientu aptarnavimą. Analogiškai vyriausybė sprendžia biudžeto paskirstymą, tarptautinės sporto ar grožio varžybos, konkursai sprendžia kokioje šalyje ir mieste vyks sekantį kartą, teatrai sprendžia ką kurti ir kur keliauti su savo programa. Tarptautinės organizacijos tokios kaip Europos sąjunga, Merosul, NATO ar ASEAN kurios šalys galėtų papildyti jų sudėtį, dalyvauti įvairiuose misijose. Nebus perdėta pasakius, kad valstybės prekės ženklo įvaizdis turi didelę įtaką jos kultūros, visuomenės, ekonomikos ir politikos likimui. Visas šias dideles ir įtakingas organizacijas sudaro paprasti žmonės, kurie laisvalaikiu taip pat yra vartotojai, jie mąsto taip pat kaip paprasti vartotojai ir net jeigu jie visa tai neigia jų pasirinkimą lemia jų suvokimas, požiūris, nuojauta. Nors pastarieji profesionalūs sprendimų priėmėjai daro šalių kandidačių išsamius palyginimus ir analizes jiems vis tiek reikalinga priimti sprendimą ir pasirinkti vieną tarp kelių panašių variantų. Taigi prekės ženklo įvaizdis kaip šalies įvaizdis gali padėti priimti sudėtinga pasirinkimo sprendimą. Dažnai sprendimų priėmėjai supranta, kad jų sprendimas turi būti geras vartotojam. Tarkime pasirenkant valstybe šeimininke, kurioje bus organizuojamos sportinės žaidynės. Tam reikalinga apsvarstyti daug ypatingai svarbiu faktų. Visu pirma vieta. Šalis, miestas turi būti patrauklus žiūrovam, turistam, sportininkam. Televizijos žiūrovai turėtu būti sužavėti aplinka, gamta, sportininkai ir turistai turėtu jaustis patenkinti vizitu ir buvimu toje valstybėje. Tokiu pat pavyzdžiu galima kalbėti apie tarptautines bendroves, kai jom reikia nuspręsti kur įsteigti savo padalinius ir gamyklas kituose valstybėse. Tokios bendrovės plėtros atsakingi asmenys atidžiai analizuos situaciją ir pasirinks valstybe kurioje palankus klimatas, patogi vieta, valstybė saugi, išplėtota infrastruktūra, įvertins tiekėjus, taip pat svarbi valstybės politika, mokesčių sistema. Patirtis rodo, kad nėra vieno teisingo kelio valstybei pasiekti sėkme, tarptautiniu mastu, pritraukti investuotojus, būti išrinktai organizuoti sportines varžybas ir pan. Kalbant apie investuotojus, galima teigti, kad skirtingi investuotojai iš skirtingų valstybių, skirtingai žvelgia i tuos pačius dalykus. Taigi kas vieniems gali būti pranašumas, kitiems taps trūkumu. Taigi kaip kuriama identifikavimo schema. Pateiksime keletą punktų: • Turizmo skatinimas šalyje. Tai svarbus punktas populiarinant šalį. • Valstybės eksportas. Jis turi didele įtaką kilmės šalies reprezentacijai užsienio valstybėse. Svarbu, kad būtų aiškiai pažymėta iš kur produktas atkeliavo. • Šalies vyriausybės politika, vykdomi diplomatiniai santykiai su užsienio valstybėmis. • Verslo aplinka, jos atstovai, kaip šalis stengiasi pritraukti investuotojus, užsienio specialistus, bei kompanijas. • Šalies kultūra. Įžymus žmonės ir jų darbai (rašytojai, aktoriai, režisieriai), nacionalinės komandos. • Šalies gyventojai. Žiniasklaidos ir sporto žvaigždės, visuotinis gyventojų skaičius, kaip jie gyvena svečiose šalyse ir kaip priima svečius savo gimtinėje. Šalis gali įtakoti savo identifikavimo schemą jeigu ji turi gerą, aiškią savo vizijos idėją. Yra priežasčių šalims stengtis tai daryti, nes efektyvus ir teigiamas nacionalinis šalies įvaizdis turi didelę įtaką sėkmingam ir pelningam tarptautiniam bendradarbiavimui. Vyriausybės gerai tai supranta ir daugelis jų pastaruoju metu stengiasi tobulinti, gerinti savo įvaizdį. Yra keletas šalių kurioms tai gerai sekasi: Airija, Ispanija, Naujoji Zelandija, Pietų Afrika, Škotija pagerino savo įvaizdį per pakankamai trumpą laiko tarpą ir tai turėjo didžiulę įtaką jų ekonomikai ir savigarbai. Tuo tarpu kitos šalys tęsia veiklą problemom spręsti ir padėčiai gerinti: Australija, Indija, Rusija, Velsas, Taivanis, Kroatija, Slovėnija, Estija, Pietų Korėja ir nemažas skaičius neturtingų šalių taip pat. Yra nedidelis skaičius šalių, kurias galima vadinti labai gero įvaizdžio šalimis jas nesunku indentifikuoti. Tai Japonija, Vokietija, Italija, Šveicarija, ir Prancūzija. Jų įvaizdis labai teigiamas ir veiksmingas. Šių šalių pavadinimai yra tapę kokybės sinonimais. Prancūzija už madinga ir kokybiška gyvenimo būda, Italija už stilių ir seksualumą, Vokietija už technikos kokybe, Šveicarija už grynuma, turtą ir sąžiningumą, Japonija už technologijas, dizainą ir stilių. Ir visada kai iš vienos šių šalių pasirodo naujas produktas rinkoje, jis pralenkia savo konkurentus populiarumu. Šaltinis: sukurta autoriaus 4pav. Šalies indentifikavimo shema pagal S. Anholt ir J. Hildreth Prof. Mattias Knutt Vyriausybių užduotis yra politinis ir ekonominis savo šalių pletojimas. Nacionalinis pletojimas negali vykti izoliuotai nuo tarptautinių bendruomeniu. Rinkos ir užsienio politika konkuruoja tarptautinėje arenoje. Šių elementų kompleksas, šalies politinė, ekonominė, kultūrinė visuma - visa tai prisideda prie valstybės indentifikavimo ir įvaizdžio. Bendrai kiekviena šalis yra prekės ženklas. Ji suprantama kaip visuma su teigiamomis ir neigiamomis pusėmis. Efektyvus valdymas ir teisingi sprendimai konkurencija visuose srityse, gali padėti konkuruoti tarptautinėje arenoje su kitomis valstybėmis siekiant gauti naudą srityse svarbiuose šalių ekonomikai. Beveik vienbalsiai sutariama, kad turizmo skatinimas šalyje yra perspektyvi idėja kuri duoda puikius rezultatus: šalies biudžetas pasipildo pinigais, bei valstybės įvaizdis įgauna teigiamą vaizdą tarptautiniu mastu. Turizmo industrija sukuria daug darbo vietų, nes turizmas kaip niekas kitas sąveikauja su daugybe pramonės ir paslaugų sričių sektoriais. Todėl vyriausybės net kuria turizmo ministerijas, deda daug pastangų populiarinti savo šalį ir pritraukti lankytojus iš viso pasaulio. Vis dėlto turizmas yra tik viena iš sričių kurią kiekviena šalis turi plėtoti, norėdama sukurti savo įvaizdį. Svarbu kaip valstybė suvokiama savo viduje ir išorėje, tarptautiniu mastu. Kokybės savo paslaugų ir produktų atžvilgiu, savo kultūros patrauklumu, turizmo ir investavimo galimybėmis, savo ekonomine, vidaus ir užsienio politika – visa tai sudaro šalies prekės ženklą, įvaizdį. Sėkmingas šalies identifikavimo, įvaizdžio kūrimas padeda lengvai įsilieti į tarptautine bendruomene, ir pasiekti teigiamus rezultatus visuose srityse. Kuriant šalies identifikavimo schemą jos įvaizdį, svarbu, kad viskas būtų paremta teisybe ir realybe. Visos pastangos vaizduoti valstybę ar tautą neteisingai greitai žlugs, kai tik žmonės supras, kad viskas yra nesąžininga ir pateikiama ne taip kaip yra iš tiesų. Valstybės identifikavimo schemą turi kurti vyriausybė. Privatus sektorius taip pat gali turėti didžiulės įtakos, bet vyriausybės vaidmuo yra svarbiausias. Nesėkmingas kūrimo procesas gali turėti didelių neigiamų pasekmių šaliai. Reikia nepamiršti, kad valstybės identifikavimas ir įvaizdis priklauso ne tik nuo vyriausybės vykdomos politikos, bet ir nuo valstybės istorijos jos geografinės padėties, gamtiniu ištekliu, kultūros. Apsukrios šalys kuria savo įvaizdi paremta reputacija ir pasitikėjimu, tai yra panašu į tai, ką daro firmos kurdamos savo įvaizdi rinkoje, jų tikslas gauti vartotojų pasitikėjimą, atspindėti nepriekaištingą kokybę. Dabar, kai pasaulyje vyksta globalizacija, valstybių integracija (ES) yra tam tikras spaudimas kurti savo šalies individualumą ir patrauklumą. Reikia pripažinti, kad dabartinės europinės valstybės turi daug panašumų visuose srityse. Panašūs produktai, teritorija, infrastruktūra, žmonių išsilavinimas, beveik identiška valdymo sistema. Išsiskirti iš kitų, sukurti savo prekės ženklą, būti lengvai identifikuojamai, turėti įvaizdi – visa tai būtina norint įsitvirtinti ir sėkmingai vystytis šiuolaikiniame pasaulyje. Norint pasiekti sėkminga valstybės identifikavimo rezultatą anot Prof. Mattias Knutt reikia sėkmingai tenkinti septines būtinas sąlygas. Pastarąsias sąlygas pateiksime ir trumpai aprašysime. Šaltinis: sukurta autoriaus 5 pav. Valstybės identifikavimo schema pagal Prof. Mattias Knutt 1. Produktas. Jis suvokiamas kaip mokesčių, infrastruktūros, žmoniškųjų išteklių visuma, padėti geografinė padėtis, naudingi įstatymai ir taisyklės. 2. Kaina. Valstybė turi demonstruoti geras sąlygas investuotojam. 3. Vieta. Valstybė turi užtikrinti netrukdoma prekių ir paslaugų judėjimą, lengvatines mokesčių sąlygas, atsisakyti tam tikrų nebūtinų reikalavimų. 4. Rėmimas. Tai sudaro reklamą, populiarinimą, skleidimą informacijos, naujienų, visuomeninių santykių tobulinimą, masinės informacijos kompanijas. 5. Aiškumas. Tai aplinka kurioje marketinginiai procesai vyksta. Tai sudaro valstybinės institucijos, verslo struktūros, mokymo įstaigas. 6. Procesas. Visi valstybėje vykstantis procesai kurie formuoja šalies įvaizdį. Tai: politinė visuma, socialinė ekonomika, kultūra, pedagogika, etika. 7. Žmonės. Visi valstybės piliečiai tiesiogiai ar netiesiogiai yra įtraukti į šalies įvaizdžio, identifikavimo kūrimo procesą. Tai apima visų profesijų ir išsilavinimu žmones. Mano asmeninė nuomonė Apibendrinant dviejų autorių nuomonę į valstybės identifikavimo schemas, valstybės įvaizdžio kūrimą, bei konkurenciją šių dienų moderniame pasaulyje galima daryti išvada, kad abu autoriai panašiai žvelgia į būtinas sąlygas norint išlikti, tobulėti ir siekti vis didesnių tikslų. Mano pateikiama asmeninė valstybės identifikavimo schema iš esmės bus gimininga Simon Anholt ir Jeremy Hildreth ir Mattias Knutt schemoms. • Geografinė padėtis ir ištekliai. Tai svarbi sąlyga sėkmingam ekonomikos vystimuisi, bei investicijų pritraukimui. • Žmonės ir jų kultūra. Šiai sričiai priskirčiau religines subtilybes, žmonių požiūrį į kitataučius, piliečių reputacija tarptautiniu mastu, kultūros niuansus. Žymius kultūros ir meno veikėjus, jų kūrinius. • Turizmas. Kaip išplėtota ši sritis ir ką gali pasiūlyti potencialiems turistams. Galimybės tobulėti ir parodyti savo autentiškumą. • Šalies vykdoma politika. Tai vidaus ir užsienio politika, mokesčių sistema, teisinė sistema įstatymai, verslo galimybės, šalies įvaizdžio formavimas. • Saugumas. Manau ši sritis svarbi tuo, kad nesaugumo jausmas neigiamai veiktų šalies įvaizdi. Valstybė turi garantuoti piliečių, bei investicijų saugumą ir tikslingą jų naudojimą. • Šalies verslo lyderiai ir jų produktai. Šiai sričiai priskirčiau konkrečios valstybės įmonių gaminamus produktus, kurie pasižymėtų aukšta kokybe ir patikimumu, o jų prekinis ženklas būtu kokybės sinonimas. Tai viena iš būtinų sąlygų ekonominiam šalies vystimui tarptautiniu mastu. Mano nuomone pastarosios mano išskirtos sritis turi reikšmingą įtaką valstybės identifikavimo procese. Taigi norint, kad šis procesas būtų teigiamas ir garantuotu šaliai naudą, valstybės vyriausybė turi stengtis (padedama privataus sektoriaus), visas sritis tobulinti ir pasiekti maksimalų rezultatą kuris garantuos maksimalią naudą ir gerovę. 2. Išanalizuoti bent tryjų-keturių Europos šalių (ne Pabaltijo) kuriant savo valstybės indentifikavimo schemą, pateikti kiekvieną šalį atskirai, o po to ir palyginamąją lentelę (ar schemą). Danija Pramonės šakos: maisto apdorojimas, mechanizmai ir įranga, tekstilė ir drabužiai, chemijos produktai, elektronika, statyba, baldai ir kiti medienos produktai, malūnai, laivų statyba. Taigi kaip matome Danijos pramonė gamina įvairius produktus kurie ne tik yra gerai vertinami, bet ir yra pakankamai reti (laivų statyba). Turizmo sfera taip pat išpletota, o traukos centrais tape sostinė Kopenhaga kurioje lankoma žymioji undinėlė, miestas Bilundas kuriame įsiūręs „Lego“ pramogų kompleksas. Danijos vardas neatsiejamas nuo įžimaus rašytojo Hanso Krisitijano Andersono. Savita šalies geografinė padėtis, istorija ir kultūra teigimai veikia turizmo verslą. Vyriausybės vykdoma politika užtikrina aukšta pragyvenimo lygi, valstybę pasiekia investicijos iš kitų šalių. Taigi galima teigti, kad Danijos kuriama šalies indentifikavimo schema yra teigiama ir nešanti valstybiai ekonomine naudą, turinti gerą vardą tarptautiniu mastu. Norvegija Norvegija - tai sėkmingos, klestinčios kapitalistinės valstybės pavyzdys, kurioje gerai suderinta rinkos ekonomika ir vyriausybės kišimosi į ją politika. Vyriausybė kontroliuoja gyvybiškai svarbiausius sektorius, tokius kaip naftos gavyba. Šalis turtinga gamtos turtais: nafta, hidroenergija, žuvimi, miškais, mineralais. Norvegijos pragyvenimo lygis aukščiausias pasaulyje. Šios šalies istorija taip pat savita, pagrindinei jos veikėjai vikingai. Klestinti ekonomika, išpletotas turizmas, pažangios technologijos, teigiama vyriausybės politika, investicijos sudaro niekriekaištinga valstybės indentifikavimo schemą. Šalies pavadinimas tapęs gero, kokybiško gyvenimo sinonimu. Prancūzija Prancūziją užima pirmą vietą pagal turistų skaičių — šalį per metus aplanko apie 77 mln. turistų. Turizmas šalyje viena svarbiausių sričių. Sostinė Paryžius yra traukos centras, mados ir grožio sostinė, dar daugiau vadinamas meilės miestu. Prancūzijos ekonomika vertinama kaip ketvirta pagal dydį pasaulyje. Gaminama daug ir įvairių produktų vertinamu visame pasaulyje. Kaip vienas didžiausiu galima išskirti drabužių, mados pramonė, automobilių pramonė, taip pat vyno ir kitų alkoholinių gėrimu, maisto. Prancūzijos kultūra neabejotinai yra viena iš didžiausių, seniausių ir svarbiausių Europos kultūrų. Šiandien šalyje rasime daug architektūros paminklų — nuo romanikos iki modernizmo. Prancūzijoje susikūrė impresionizmo mokykla kurios pradininkas Klodas Monė. Literatūros istorijoje taip pat netrūksta itin žymių pavardžių Aleksandras Diuma, Viktoras Hugo, Žiuli Vernas. Taigi galime teigti, kad Prancūzija savo indentifikavimo schema kaip klęstinčios, intelektualios valstybės aukštu kultūros lygiu pradėjo dar XIV amžiuje. Iki šių laikų jai puikiai sekasi, tai šalis, kurios ekonominiu, o ypatingai kultūriniu gyvenimu žavisi visas pasaulis. Šių tryjų valstybių palyginimui sudarome lentelę išskirdami po tris svarbiausius punktus kurie kuria šalies indentifikavimą pasaulyje. Šaltinis: sukurta autoriaus 6 pav. Trys svarbiausi punktai kurie kuria šalies indentifikavimą pasaulyje. Kaip matome iš lentelės visos pateiktos trys valstybės turi savitą savo šalies veidą ir įvaizdį pasaulyje. Šalių identifikavimo procesas jos teigiamas, nešantis ekonomine naudą ir užtikrinantis gerą „prekinį ženklą“. Taip pat galime daryti išvada, kad kultūriniai ir istoriniai veiksniai, turi itin didelę reikšmę šalies identifikavime ir pripažinime tarptautiniu mastu. III UŽDUOTIS 1.Schematiškai pateikti ir išanalizuoti bent dviejų autorių požiūrį į valstybės (šalies) įvaizdžio (marketingo) specifiką Internete. John de Vincente Kaip teigia John de Vincente valstybės naudoja skirtingas priemones kelti, skatinti, reklamuoti save kaip ženklą. Į tai įeina emblemos, tinklapiai ir t.t. Pirminis kanalas šioms priemonėms skleisti yra reklama spaudoje, skrydžių ir kelionių žurnaluose, televizijoje ir t.t. Pagal autorių svarbiausia yra vieno staptelėjimo tinklapio svarba ir oficiali šalies interneto tinklų sąsaja. Taip yra dėl to, kad tai įeina į šalies ženklo sudėtį ir suteikia sąlygas keturioms dimensijom kurios sudaro šalies įvaizdžio kūrimą (vieša diplomatija, turizmas, eksportas, aiškus užsienio investavimas) įtakoti vienai kitą. Taip pat svarbu yra ir šalies įsipareigojimų pirkėjų aptarnavime atspindys, čia pirkėjai, interneto vartotojai turėtų aplankyti tik vieną tinklapį ir jame rasti visą jiems reikalingą informaciją. Tačiau dabar nors ir keista, tačiau dar yra labai daug šalių kurios neturi šitokių tinklapių. Nuostabi išimtis yra Pietų Afrika, kurios Tarptautiniė Marketingo Taryba įsteigė tinklo portala www.safrica.info 2001 metais. Be abejo, Pietų Afrika ne tik gavo kultūrinę šalies įvaizdžio svarbą, bet taip pat tavo pasaulinės klasės konkurentu šioje vietovėje. Labai svarbi dalis valstybės įvaizdžio kūrime yra turizmas. Kiekviena šalis turi šimtus tikslų varžytis dėl galimybės paveikti vartotojų mintis, vieno staptelėjimo tinklapis tampa būtinu įrankiu sukurti gerą turizmo įvaizdį. Kol daugybė šalių turi paruoštus nacionalinius turizmo tinklapius, keletas jų suprato, kad patrauklus dizainas, lengvas naudojimasis, patogi vartotojui sandara, yra taip pat svarbu, o gal net ir dar svarbiau, nei tiesiogiai siūlomas produktas. Angliškai kalbančios šalys linkusios turėti labai patrauklius, naudingus oficialiuosius turizmo tinklapius, tokios šalys yra Astralija(www.australia.com), Naujoji Zelandija(www.purenz.com) ir Pietų Afrika(www.southafrica.net). Kaip matome autorius net neabejoja, kad internetas valstybės įvaizdzio kūrime yra labai svarbus, tai puiki priemonė vienu metu nenaudojant ypatingų pastangų paveikti daugybę žmonių. Tačiau autorius taip pat teigia, kad yra labai daug šalių kurios neišnaudoja interneto teikiamų galimybių. Tai labai kenkia valstybės įvaizdžio kūrimui. Negaudami pakankamai informacijos vartotoja pasitrauks pas konkurentus, kurie savo įvaizdzio kūrimu rūpinosi labiau. Šaltinis: sukurta autoriaus 7pav Sėkmingas valstybės įvaizdžio kūrimas internete Jonathan I. Helfman ir James D. Hollan Tinklas pastoviai siaubingai auga. Vartotojų sąveikai pritaikytas tinklas turi būti lengvai suprantamas žmonėms, jiems turi būti lengva ir nepainu rasti reikiamą informaciją. Toks tinklas yra patogus ir tinkamas vartotojui.Tinklui pastoviai augant jame esanti informacija pasiekia vis daugiau žmonių, taigi tinkamai ją pateikus galima tikėtis stulbinamų rezultatų. Internetas, kaip ir atskirai firmai taip ir valstybei yra puikus būdas pateikti save auditorijai. Parengus kryptingą įvaizdžio kūrimo programą pasaulinis tinklas yra neprilygstamas informacijos skleidėjas. 2.Išanalizuoti trijų Pabaltijo valstybių įvaizdžio kūrimą Internete. Papildomai remkitės I ir II užduotimis Lietuvos įvaizdžio kūrimas internete Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu atlikto tyrimo duomenimis interneto paieškos sistemose dažniausiai ieškoma turistinės informacijos apie Lietuvą bei domimasi šalies istorija, sakoma pranešime spaudai. Tyrimas parodė, jog informaciją apie Lietuvos valstybinę vėliavą pasiekti labai lengva. Įvairūs užsienio tinklapiai pateikia informaciją apie ją, taip pat siūlo ją įsigyti. Tiesa, lietuviškų svetainių tarp populiariausiųjų nėra, o ir esančios pirmuosiuose trisdešimtukuose tėra privatūs bandymai teikti tokio pobūdžio informaciją. Internete bene labiausiai jaučiamas informacijos apie kultūrą trūkumas. Populiariausi užsienio tinklapiai teikia tik glaustą informaciją apie Lietuvos kultūrą ir meną, šioje srityje labai pasigendama lietuviškų interneto svetainių, skirtų pristatyti kultūros paveldą bei šiuolaikinį meną. Atlikus tyrimą išaiškėjo, kad šiuo metu dar labai trūksta informatyvių tinklapių, kuriuose būtų deramai pristatoma Lietuva, šalies kultūra, istorija, turistinė informacija bei kitos populiarios temos. Be to nemažai informacijos pateikiama tik lietuvių kalba, tai mažina galimybes besidominantiems Lietuva geriau pažinti mūsų šalį. Tyrimo autoriai siūlo daugiau dėmesio skirti reklamai, glaudžiau bendradarbiauti su kitomis informacinėmis svetainėmis, keičiantis nuorodomis, daugiau dėmesio skirti informacijos aktualizavimui. Taip pat buvo atliktas Lietuvos įvaizdžio tyrimas "Dagbladet", "Aftonbladet" ir "Guardian" (2000-2003m.) internetiniuose laikraščiuose. Šis projektas atliktas kaip tiriamasis darbas Dr.A.Balčytienės kursui internetinė žiniasklaida. Rezultatai Lietuvos vardo paminėjimas kiekvienais metais palaipsniui dažnėja; Neutralus Lietuvos vardo paminėjimas dominuojantis - faktai, įvykiai susiję su Lietuva ar lietuviais D.Britanijos dienraštyje - ganėtinai dažnas reiškinys; Lyginant teigiamo ar neigiamo vertinimo aspektu, neigiamas Lietuvos vardo paminėjimas dažnesnis nei teigiamas; Dažniausi įvykiai ir Lietuvos vardo pasirodymas Dažnai Lietuvos vardas minimas sporto rubrikoje, ypač futbole Dažnai minimi faktai apie Lietuvos ketinimą stoti į Europos Sąjungą, NATO ir Lietuvos poziciją karo su Iraku klausimu Neigiamai kalbama apie lietuvių nusikaltimus, nelegalų darbą, dokumentų padirbinėjimą, prostituciją Akivaizdus neigiamas įspūdis apie Lietuvos vardą: 2000m. neigiami faktai ar įvykiai viršija neutralų Lietuvos vardo pasirodymą dienraštyje; Lietuvos vardo paminėjimas teigiamu aspektu ypatingai mažas; 2002m. - 2003m. apie Lietuvą kalbama dažniau ir pakankamai neutraliai. Dažniausi įvykiai ir Lietuvos vardo pasirodymas Stipriai akcentuojamas Lietuvos nusikalstamas pasaulis: prostitucija, kontrabanda, narkotikai, spiritas, lietuvių įvykdytos žmogžudystės, nelegalus darbas; Neigiamai vertinami buvo įvykiai ir sporto srityje - Rumšo atvejis dėl dopingo; taip pat ir nemažai rašyta apie išsiliejusią naftą Baltijos jūroje. Nemažai straipsnių pasirodė apie lietuvio-uogautojo nužudymą Švedijoje, Trintignat mirtinas sumušimas Vilniuje; Kaip faktai minimi prezidentų rinkimai, narystė Europos Sąjungoje, NATO, Eurovizijos dalyvių pristatymas, duomenys apie Lietuvos valstybę ir pan. Išskirtinai teigiamo bruožo 2002m. dienraštyje nerasta; tačiau nemažas skaičius neutraliai pasirodžiusio Lietuvos vardo; Duomenys archyve pateikiami tik nuo 2002 m. Dažniausi ivykiai ir Lietuvos vardo pasirodymas sporto sritis; atsitiktinis lietuvio nužudymas miške; klausimai dėl narystės NATO ar Europos Sąjungoje. Apibendrinus, Lietuvos vardas minimas 463 straipsniuose 926 kartus. 54 kartus Lietuvos vardas minimas teigiamai, 634 - neutraliai ir 238 - neigiamai lietuvos įvaizdis internete Estijos įvaizdžio kūrimas internete Šiuo metu pasauliniame kontekste trys Baltijos šalys dažniausiai suvokiamos kaip vienas darinys. Kita vertus, per pastaruosius kelerius metus užsienio šalyse susiformavo ir atskiras kiekvienos Baltijos šalies įvaizdis. Ypač aktyviai bendros teritorijos įvaizdį keitė Estija, šiuo metu laikoma viena iš įdomiausių bei didelį potencialą turinčių Rytų ir Vidurio Europos rinkų. Kaip valstybė, Vakarų Europoje ji pripažįstama perspektyvia ir vertinama, nebijančia aktyviai ir operatyviai afišuoti savo laimėjimus. Nors iš esmės įvaizdžio formavimas yra skirtingų valstybinės veiklos sferų bendras rezultatas, t. y. praktinė veikla, kuri iš pirmo žvilgsnio su įvaizdžiu nėra susijusi, bet iš tikrųjų tos veiklos rezultatas įvaizdžio formavimui daro didelę įtaką. Kita vertus, Estijos atveju tai aktyvus ir operatyvus savo laimėjimų afišavimas, dažnai virstantis atvira propaganda. Estijoje visos informavimo pajėgos sutelktos valstybės požiūriu svarbiai informacijai rengti, analizuoti ir skleisti, tam skiriamos solidžios sumos iš valstybės biudžeto. Pagrindinės Estijos ekonomikos šakos yra elektronika ir telekomunikacijos.Tai labai atsispindi Estijos tinklapiouse, apie tai labai daug informacijos. Tačiau aišku daugiausia informacijos paprastas interneto vartotojas gali rasti apie turizmą, iš daugybės tinklapių matome, kad Estija deda labai daug pastangų pritraukti turistams. Latvijos įvaizdžio kūrimas internete Latvija garsėja savo kanojininkais, taip pat kaip „kelias nuo vikingų iki graikų“, transporto ir tranzito verslo šakos sudaro daugiau kaip 15 % Latvijos bendro vidaus produkto. Latvija turi tris svarbius uostus, o vienas iš jų, Ventspilis, yra tarp pirmaujančių Europos uostų. Pavaikštinėjus po Latvijos tinklapius matome, kad jie pateikti daugybe kalbų, labai daug informacijos turistams. Taip pat labai daug informacijos investuotojams, ji pateikiama daugybe kalbų. Lietuvos tinklapiose daugiausia informacijos apie vykusias Lietuvos-Latvijos sportines varžybas, taip pat apie ekonomiką. Tolimesnių nuo Latvijos šalių ji dažniausiai minima, kelionių puslapiuose, kitų Pabaltijo šalių kontekste. LITERATŪROS APRAŠAS 1.ANHOLT, SIMON. (žiūrėta 2006 m. balandžio 14d.). Prieiga per internetą 2.ANHOLT, SIMON. (žiūrėta 2006 m. balandžio 14d.). Prieiga per internetą
Šį darbą sudaro 5949 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!