Vaižganto biografinis kontekstas

Gimimo ( mirties) metai; amžius, apibūdinimas (pagal kūrybą, visuomeninę veiklą ir t.t.) . Istorinis kontekstas.
Gimė 1869 m. pasiturinčių ūkininkų šeimoje, mirė 1933 m. Kaune.
Jauniausiais vaikas šeimoje.
Buvo rašytojas, spaudos kritikas, spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas, Vytauto bažnyčios rektorius.
Nesuklystume pavadinę jį tikru to meto maištininku.
Svarbiausia jam buvo tėvynė ir visuomenė, o tik paskui visi kiti aspektai, tapr kurių ir religija. Visada buvo atsidavęs tautai.
Biografijos (svarbūs) faktai, kuriuos galima susieti su kūriniu ar epocha, laikotarpiu, kuriuo gyveno ir kūrė autorius.
Studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Dalyvavo lietuvių klierikų patriotų slaptoje Lietuvos mylėtojų draugijoje.
Vaižgantą į kunigus įšventino Antanas Baranauskas.
Mosėdyje, Žemaitijoje, prasidėjo didžioji jo patriotinė veikla.
Jo brolis platino draudžiamą spaudą, todėl V. palaikė ryšius su knygnešiais, gaudavo draudžiamos spaudos, ją platino, mokė vaikus skaityti.
Buvo prolietuviškų pažiūrų, todėl dažnai pykosi su vietiniais lenkais.
1906-1911 m. gyveno Vilniuje, dirbo pirmajame lietuviškame dienraštyje „Vilniaus žinios“.
Labai aktyviai viskuo domėjosi.
Įkūrė Tautos pažangos partiją, dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime (1905 m.).
Redagavo laikraštį „Lietuvos Aidas“ ir priešinosi bolševizmui.
Lietuvos universitete dėstė Lietuvos literatūros istoriją.
Kovojo su bet kuriuo asmens laisvę varžančiu rėžimu.
Svarbiausi kūrybos faktai (nurodyti privalomus kūrinius): kūrybos bruožai, tematika, problematika, idėjos.
1896 m. su draugais pradėjo leisti katalikinį leidinį „Tėvynės sargas“, kurio tikslas buvo sujungti išsilavinusius lietuvius ir vienyti juo bendram tikslui – gaivinti lietuviškumą, patriotiškumą bei kovoti su rusifikacija.
1900 m. pradėjo leisti žurnalą „Žinyčia“, skirtą inteligentams. Jis kėlė ir nagrinėjo lietuvių kultūros, kalbos, kritikos, žurnalistikos, socialinio gyvenimo klausimus.
1929 m. išleido vieną populiariausių savo apysakų „Dėdės ir dėdienės“. Šis kūrinys netrukus tapo Vaižganto vizitine kortele.
Keista, bet Vaižgantas, bandydamas aprašyti tipinį lietuvį, apysakoje sukūrė labai individualius veikėjus, stebinančius savo neįprastais charakteriais bei poelgiais.
Apysakoje yra dvipolinis siužetas. Vaizdai etnografiški.
Pristatyti privalomus kūrinius (romanas/novelės/apysakos/eilėraščiai/poema/drama), kūrinio pagrindinę mintį. Jei proza, pateikti siužeto santrauką,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!