A. Mickevičius. Kontekstas, kūrybos analizė

ADOMAS MICKEVIČIUS KONTEKSTAS A. Mickevičius gimė ir augo netoli Naugarduko, laikė save LDK piliečiu, tačiau rašė lenkų kalba. Gyveno XVIII-XIX a., romantizmo epochoje. Šios epochos literatūroje atsirado naujo tipo veikėjai. Jie dvasiškai laisvi neramios, išdidžios sielos žmonės, prieš visuomenę ir lemtį maištaujantys individualistai. Jis nesitaiko su tikrovės blogiu (socialinis išnaudojimas, okupacijos, prisitaikėliškumas, pataikavimas ir t.t.), gyvena pagal sąžinės, intuicijos ir širdies balsą, nujaučia, kad kažkas yra daugiau, todėl dažnai lieka nesuprastas, vienišas, nepritampa prie visuomenės ar yra jos atstumiamas. Mickevičius buvo vienas iš tokių, jis priklausė Filomatų draugijai, kuri prieštaravo carinei priespaudai ir siekė laisvės bei lygybės. Už veiklą Filomatų draugijoje buvo ištremtas, negalėjo sugrįžti į Lietuvą ir labai dėl to sielojosi.  Romantikus slėgė banali tikrovė, todėl jie kūrėsi idealus (tobulą meilę, tobulą pasaulį). Ramybę jie atrasdavo ne tik idealuose, bet ir gamtoje, kuri jiems simbolizavo harmoningą pasaulį, kuriame nėra žmogaus pasauliui būdingų trūkumų. Gamta jiems buvo įkvėpimo šaltinis: ji simbolizuoja natūralumą, pirmapradiškumą, yra opozicija dirbtinam civiliacijos pasauliui. Taigi, susidaro gamtos ir tikrovės konliktas, nes tikrovė atspindi pasaulį, kuriame gyveni ir visa, kas tave supa aplink, o gamta vaizduojama kaip idealas, kuri tampa prieglobsčiu nuo realaus gyvenimo. Taip pat romantikų pasaulyje buvo svarbi kūrybos samprata. Ji taip pat buvo vaizduojama kaip idealas ir atitrūkimas nuo realaus pasaulio. Romantikams literatūra ne atspindi tikrovę tokią, kokia ji yra, bet sukuria naują jausmų ir svajonių pasaulį. Dar vienas svarbus romantikų bruožas, jo jie buvo įsitikinę kad kiekviena tauta yra unikali ir išskirtinė. Jų įsitikinimu, tautos kultūra ir istorija yra vertingos ir įdomios, todėl jose ieško dvasios ramybės ir kūrybinio įkvėpimo. Mickevičiaus studijų metais lavėjo literatūrinis skonis, bendraminčių susibūrimuose ryškėjo laisvės, pilietinės pareigos ir atsakomybės, darbo visuomenės labui idėjos. Didžiausią įtaką A.Mickevičiaus kūrybai darė jo išgyvenimai. Jam teko patirti nelaimingą meilę, ją poetas atskleidė baladėse, eilėraščiuose. Ištremtas į Rusiją išleido sonetų rinkinį bei poemą. Jo kūryba svarbi ne tik lenkų, bet ir lietuvių literatūrai. Kūriniai persmelkti lietuviškos dvasios, aktyviai veikė mūsų kultūrą visą XIX amžių ir tebeveikia iki šiol. EILĖRAŠTIS „ODĖ JAUNYSTEI“ Tema: Jaunatviškas idealizmas ir maksimalizmas Idėja: Jaunatviškas maksimalizmas įkvepia kovoti už laisvę Tema: pasipriešinimas priespaudai Idėja: aktyvus ir kūrybingas žmogus gali įkvėpti kitus pasipriešinti priespaudai Tema: bendruomeniškumo svarba Idėja: priespaudai ir prievartai galima pasipriešinti tik susitelkus į bendruomenę Raiška: retoriniai sušukimai („O, duok, jaunyste, man sparnus!“) parodo subjekto ryžtą pakeisti pasaulį. energingi periodai (ilgi sakiniai) liepiamoji nuosaka (pakilk, palaužk) raginama keisti pasaulį. Ryžto reikia, kad niūri tikrovė (nelaisvė) virstų idealu (laisve). Prielinksnis -virš- („Virš žemės negyvos, lig pat žydrynės,/Pakilsiu rojun, į kraštus./Kur įkvėpimas kuria stebuklus

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!