V. Šekspyras. Biografija, kūryba, kūrybos kontekstas

Viljamas Šekspyras

,,Hamletas“

Epocha: Renesansas

Literatūros rūšis: drama

Literatūros žanras: tragedija

Biografija

ViljamasŠekspyras pakrikštytas 1564m. balandžio 26 d. Stratforde prie Eivono – 1616 m. balandžio 23 d. Stratforde prie Eivono ) – anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas. Šekspyras laikomas vienu svarbiausių anglų ir Vakarų Europos rašytojų. Dažnai vadinamas Anglijos nacionaliniu poetu ir „Avon bardu“. Iki šiol yra išlikusios 39 Šekspyro pjesės, 154 sonetai, du eiliuoti epai ir keletas eilėraščių; kai kurie šių darbų gimė bendradarbiaujant su kitais rašytojais. Šekspyro pjesės buvo išverstos į daugelį kalbų ir jis yra dramaturgas, pagal kurio pjeses pastatoma daugiausia spektaklių.

Apie Šekspyro asmeninį gyvenimą yra išlikę labai mažai duomenų, o tai paskatino daug spekuliacijų apie jo išvaizdą, lytiškumą, religines pažiūras ir ar visi Viljamui Šekspyrui priskiriami kūriniai yra išties jo parašyti. 1592 m. atvyko į Londoną, čia vaidino ir daug rašė scenų. Manoma, kad teatre Šekspyras išbandė įvairias profesijas – buvo sufleriu, režisieriaus padėjėju, perdirbinėjo kitų rašytas pjeses, galiausiai pats pradėjo kurti dramos veikalus. 1594 m. Šekspyras kartu su savo kolegomis subūrė naują grupę – „Lordo Šambeliono žmones“. Grupės populiarumą lėmė Šekspyro dramos. „Lordo Šambeliono žmones“ vertino karalienė Elžbieta I, jie kartais buvo kviečiami į jos rūmus vaidinti. 1599 m. trupė pasistatė teatrą „Globe“. Šekspyras buvo vienas šio teatro dalininkų. Paskutiniuosius gyvenimo metus Šekspyras praleido gimtajame Stratforde. Teatrui, manoma, neberašė, tačiau ryšius su Londonu palaikė. Jo testamente šalia artimųjų minimi ir trys aktoriai – Ričardas Berbedžas, Džonas Hemingas ir Henris Kondelas. Du pastarieji daug nusipelnė, kad išliktų Šekspyro kūryba.

Kūrybos kontekstas

Pirmuoju kūrybos dešimtmečiu Šekspyras rašė daugiausia dramines kronikas ir komedijas, po 1600 m. – tragedijas ir dramas. Draminėse kronikose „Henrikas VI“ (1590–1591 m.), „Ričardas III“ (1592 m.), „Ričardas II“ (1595 m.), „Henrikas IV“ (1597 m.), „Henrikas V“ (1598 m.) vaizduojami daugiausia XIV–XV a. politiniai konfliktai. Monarchas vertinamas renesanso humanistinių idealų požiūriu. Kai kuriose draminėse kronikose pabrėžiama istorinės būtinybės įtaka politinių asmenybių likimui, atskleidžiami sudėtingi luomų santykiai, liaudis parodoma kaip visai nesvarbi istorinių įvykių dalyvė. Pirmojo kūrybos dešimtmečio komedijose vyrauja meilės, draugystės temos. Daugelio jų pagrindinė herojė – energinga, sąmojinga ir kartu romantiška moteris. Pirmojo kūrybos dešimtmečio tragedijose „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!