M. Katiliškio biografija, kūryba, kontekstas

Marius Katiliškis 1914-1980 Biografija ir istorinis laikas. Marius Katiliškis (tikrasis vardas Albinas Marius Vaitkus) gimė Gruzdžiuose, Šiaulių apskrityje. Marius buvo devintas iš vienuolikos vaikų. Vaikystėje vasarą ga­nydavo, o paaugęs dirbdavo ūkio darbus, nors pašaukimo ūkininkauti nejautė. Labai mėgo piešti ir drožinėti, bet labiausiai jį traukė knygos. Pomėgį skaityti ir apskritai palinkimą prie kultūros perėmė iš šeimos. Jo tėvai prenumeravo keletą laikraščių, kaime pirmieji įsigijo radiją, dviratį. Iš tėvo gautus pinigus sūnus dažnai išleisdavo knygoms, namie turėjo sukaupęs biblioteką. Iš tėvo paveldėjo pasakotojo talentą - nė viena talka neapsieidavo be Mariaus pasakojamų nugirstų ar skaitytų istorijų, ku­rias dar pagražindavo savais intarpais. Baigęs progimnaziją, Albinas Vaitkus tarnavo kariuomenėje, grįžęs dirbo Pasvalio bibliotekoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Palikti Lietuvą jam buvo nelengvas išbandymas. Kažin ar kuris kitas mūsų rašytojų yra išgyvenęs baisesnį karo pragarą kaip Marius Katiliškis, su kuriuo apsuptoje Gdynėje kartu valgėm arklieną, gėrėm iš vokiškų san­dėlių išplėštą konjaką, ant Baltijos kranto kasėm duobę čia pat artilerijos sviedinio skeveldros užmuštam bendražygiui, - prisimena paskutinius karo mėnesius kartu praleidęs draugas. Savo laikino būsto sienas rašytojas išmargino anglimi pieštais paveikslais. Virš jų užrašė: „Negalima gyventi be duonos, negalima taip pat gyventi be tėvynės.“ Ši nuostata beveik nepasi­keitė iki gyvenimo pabaigos. 1949 m. Marius Katiliškis apsigyveno JAV, Čikagoje, vedė Zinaidą Nagytę - bū­simą poetę Liūnę Sutemą. Daug ir sunkiai dirbo, nes reikėjo išlaikyti šeimą. Spaudė ir namų rūpesčiai: sūnaus liga, menkas uždarbis, paskolos našta. Rašyti laiko turė­jo mažai. Vis dėlto, be kelių apsakymų rinkinių, išleido tris romanus: „Užuovėja“ (1952 m.), „Miškais ateina ruduo“ (1957 m.), „Išėjusiems negrįžti“ (1958 m.). Rašytojui buvo svetimas didmiesčio gyvenimas. „Čia niekad negyvensiu, - rašė laiš­ke žmonai, - neįprasiu tame mieste, jis mane purto drebuliu.“ Ieškodamas ramybės ir artimesnio ryšio su žeme, nusipirko sklypelį Lemonte, netoli Čikagos, pats pasistatė namą, prisodino medžių ir įsikūrė sodyboje. Pasijuto arčiau žemės. Tačiau skaudus tėvynės ilgesys neslopo. Premijos už romaną „Išėjusiems negrįžti“ įteikimo proga ra­šytojas kalbėjo, kad savoji žemė kaip buvo, taip ir liks ta pati, sunki, nepažeidžiama, viskas prieš ją nublanksta, visur ir visais laikais ji vienintelė. „Ir aukščiausia jos kai­na - nebesugrįžimas jon! Nes tavo kaulai bus palaidoti kitur.“ Lemonte, savo sodyboje, rašytojas gyveno iki mirties. Istorijos viesulų nublokštas toli nuo gimtinės, visą gyvenimą nešiojosi ją širdy. Žurnalisto paklaustas, ko norėtų palinkėti savo skaitytojams, Katiliškis atsakė: Rašyti ir skaityti lietuviškai. Labai nedidelis, nesudėtingas ir iš lietuvio nieko nerei­kalaujantis vyksmas. Ir čia, ir ten tas pats - palikti lietuviu. Nieku neužsiangažuo­jant, nieko neprarandant - tik išlaikant save. Kūryba ir literatūrinis kontekstas. Reikšmingiausia Mariaus Katiliškio literatūrinio palikimo dalis - trys romanai - sukurta pasitraukus iš Lietuvos. Prarastos tėvynės ir jos žmonių gyvenimo, gamtos vaizdai yra Katiliškio kūrybos pagrindas. Ne vienas mūsų rašytojas klasikas siekė atskleisti žemdirbio pasaulėjautą, ieškojo tautinės tapatybės ženklų žmogaus būtyje. Tokie Vinco Krėvės senieji skerdžiai, jų nesenstanti patirtis, ateinanti iš tų laikų, kurių net žmonių atmintis nesiekia, ir Vaižganto tautiniai „diemančiukai“, „stiprios gamtos stiprūs padarai“ Mykoliukas ir Severja, - jų paveikslais rašytojai atskleidė dvasinį lietuvio tipą, išskyrė jį kaip ypatingą ir unikalų. Katiliškis tęsia šią tradiciją - vaizduodamas nepriklausomos Lietuvos kaimą, jis tautos išlikimą sieja su žemdirbių kultūra. Geriausiai tai atsiskleidžia novelių romane „Užuovėja“. Jo veikėjai myli gim­tąją žemę ir darbą, mėgsta dainuoti, sekti būtas nebūtas istorijas, prisimena ir gerbia protėvius. Tai prarastos gimtinės ilgesio įkvėptas kūrinys, kuriame prieškario kaimo gyvenimas - darbas, buitis, šventės - sureikšmintas, virtęs kone ritualu. Romane poetizuojama žemdirbio stiprybė, pasitikėjimas savimi, amžinas ir šventas žmogaus ir žemės ryšys. Romane „Miškais ateina ruduo“, kaip ir „Užuovėjoje“, aiški autoriaus nuostata vaizduoti tarpukario Lietuvos kaimo gyvenimą. Tačiau šis romanas, ne vieno kritiko vadinamas brandžiausiu, yra daugiau nei nostalgiška kelionė į praeitį. Trys Mariaus Katiliškio romanai, pasak literatūros kritikės Violetos Kelertienės, - vieno Lietuvos etapo savotiškas metraštis ar kronika. „Užuovėja“ - tai nepriklausoma Lietuva su savo tradicijomis, kaimiško gyvenimo ritualais ir darbais, tarsi rojaus kampelis. Romane „Miškais ateina ruduo“ rojus išsigimsta: atsiranda žaltys ir gundymas, nuo­dėmė ir nuosmukis. O „Išėjusiems negrįžti“ - tai jau išvarymas iš rojaus ir praga­ras, kurį išeiviams įkūnijo Antrasis pasaulinis karas. Romane atskleidžiamas karo siaubas, dramatiško kelio į nežinią patirtis, kai tūkstančiai lietuvių turėjo palikti gimtuosius namus ir ieškoti prieglobsčio svetur. Romano skyrius sieja pasakotojo - išėjusiojo - žvilgsnis. Jis kalba kaip įvykių liudytojas ir kartu apmąsto visos tautos li­kimą. Literatūros kritikės Elenos Bukelienės žodžiais, „tai sutryptos Lietuvos sūnaus žvilgsnis į totalitarizmo beprotybę“. Šis Katiliškio užmojis - lietuvių tautos kelias iš rojaus į pragarą - pareikalavo visų kūrybinių jėgų ir visos per gyvenimą sukauptos medžiagos. Romano ,,Miškais ateina ruduo“ sandara Du siužeto planai Iš pirmo žvilgsnio, pasakojama banali meilės istorija. Intriga kyla iš dviejų meilės trikampių: jaunas miškakirtys Tilius blaškosi tarp dviejų moterų - naivios, tra­pios Agnės ir patyrusios, aistringos Monikos; Basiuliškių ūkio šeimininkė Monika turi laviruoti tarp dviejų vyrų - nekenčiamo sutuoktinio, turtingo ūkininko Petro Doveikos, ir geidžiamo samdinio Tiliaus. Veikėjų likimai sprendžiasi kaimo kasdienybės ir gamtos fone, kuris nėra tik veiksmo scena. Gamtos gyvenimas glaudžiai susijęs su žmonių rūpesčiais ir darbais. Pelkės sausinimas, upės vagos platinimas rodo ir kaimo žmonių norą prakusti, ir kartu visos Lietuvos veržimąsi į naują, geresnį gyvenimą. Pasak V. Kelertienės, Katiliškis plėtoja nepriklausomos Lietuvos kaimo žmonių ir gamtos paralelę. Metų laikų kaita pabrėžia žmogaus gyvenimo kaitą, ir „tame laiko tarpe Virsnės lyg koks mikrokosmas pergyvena tai, kas vyko nepriklausomoje Lietuvoje“. Nematyta pažan­ga - ūkinis pakilimas, elektra, nuolat kursuojantis autobusas - keičia uždaro kaimo gyvenimą, pelkė sausinama tikintis kasti durpes, kurios, pasakotojo žodžiais, „sukurs mūrinę Lietuvą“. Taigi intriguojanti meilės istorija ir nepriklausomos Lietuvos ekonominio, socia­linio, dvasinio gyvenimo pokyčiai yra dvi lygia greta plėtojamos temos. Erdvė Romano erdvė - Aukštaitijos užkampis, Virsnių kaimas, nuo pasaulio atskirtas tankių miškų ir pelkių. Neseniai nutiestu keliu kas dieną atvažiuojantis autobusas uždarą kaimą bent kiek suartina su miesteliu. Prie kelio, ant kalnelio, svarbiausia susitikimų vieta - Gužienės parduotuvė, dažnai virstanti ir smukle. Šalia pieninė, iš čia matyti turtingas Basiuliškių vienkiemis. Kiek atokiau nuo jo išsimėčiusios kelios naujakurių sodybos, brūzgynuose nuo senų laikų įsikūrusio eigulio namai. Kitame upės krante darbuojasi miško kirtėjai. Romane nuolat pabrėžiamas erdvės uždaru­mas, ankštumas. Tiliaus „vaikystės pasaulį talpniai, sandariai iš visų pusių juosė miš­kų padūmavęs lankas“. Moniką šiurpas nukrečia supratus, kad jos galimybių riba yra Virsnių kaimo pieninė, o ištekėjusi už Doveikos ji pasijunta lyg pakliuvusi į narvą, tartum už tvoros „be spragų ir be vartų, taisyklingu lanku apjuosusios žemės plote­lį,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!