T. Venclova - biografija, kūryba

Biografija

Tomas Venclova – lietuvių poetas, eseistas, vertėjas, literatūrologas. Jis gimė 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje, žymaus rašytojo Antano Venclovos sūnus. 1960 m. baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete, o 1966–1971 m. studijavo semiotiką Tartu universitete. Tuo laikotarpiu aktyviai domėjosi semiotika, net buvo įkūręs semiotikų būrelį. 1966–1973 m., su pertraukomis, dėstė Vilniaus universitete. Filosofijos mokslų daktaro laipsnį įgijo 1985 m. Nuo 1980 m. dėstė slavų literatūras Jeilio universitete, taip pat dirbo įvairiuose kituose JAV universitetuose. Vėliau apsigynė daktaro disertaciją Yale universitete. Nuo 2018 m. gyvena Lietuvoje.

Disidentinė veikla

Nors galėjo siekti karjeros sovietinėje sistemoje, Tomas Venclova pasirinko priešingą kelią – tapo opozicionieriumi. Bendravo su Rusijos disidentais, o 1975 m. parašė „Atvirą laišką“, kuriame kritikavo komunistinę ideologiją: „Komunistinė ideologija man tolima ir, mano manymu, didele dalimi klaidinga. Jos absoliutus viešpatavimas atnešė mūsų šaliai daug nelaimių. Informaciniai barjerai, represijos, taikomos kitaip manantiems, stumia visuomenę į stagnaciją, o šalį į atsilikimą. Tai pražūtinga ne tik kultūrai.“ Tais pačiais metais jis prisijungė prie Lietuvos Helsinkio grupės. 1975 m. atvirame laiške Lietuvos komunistų partijos centro komitetui jis išdėstė savo antikomunistines pažiūras ir prašė leidimo emigruoti į Vakarus. 1977 m. emigravo į JAV, kur dėstė Berklio universitete. Už disidentinę veiklą jam buvo atimta SSRS pilietybė.

Kūryba

Tomas Venclova rašo lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Dėl politinių priežasčių jo kūrybinė veikla Lietuvoje ilgą laiką buvo apribota – nebuvo priimtas į LSSR rašytojų sąjungą, todėl reiškėsi kaip vertėjas. Jo poezijai būdinga klasikinė simetrija, sudėtingos, šiuolaikinėje poezijoje retai sutinkamos eiliavimo formos. Jo kūryboje juntamas giliai išstudijuotas poezijos ir kultūros pažinimas nuo antikos ir Biblijos laikų iki šių dienų. Viena iš esminių poezijos temų – kalbos ir tikrovės santykis. Ankstyvojoje kūryboje ryškesnis pilietinis patosas, vėlesniuose tekstuose – laiko tėkmės, žmogaus ir istorijos santykio temos. Kaip eseistas ir publicistas, jis vadovaujasi atvirumo pasauliui ir etinės atsakomybės principais. Jo kūryboje dažnai atsikartoja Vilniaus tema – miestas tampa tiek erdve, tiek simboliu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!