Vytautas Mačernis. Biografinis, kūrybinis kontekstas.

Vytautas Mačernis Biografinis, kūrybinis kontekstas •  V. Mačernio šviesiausias ir gražiausias prisiminimas – senolė, kuri jį augino, kėlėsi naktimis, o paaugusiam sekė pasakas.   • Senolės išėjimas amžinybėn Mačernio vaizduotėje kūrė mirties pavidalą. Tame pavidale kaupėsi ir pirmosios meilės liūdesys, kai anapilyn išėjo jaunutė, jo širdį pakerėjusi bendramokslė Danguolė iš gimnazijos. Po šios tragedijos Mačerniui iškilo mintis tapti vienuoliu.  • Mokydamasis Telšių gimnazijoje Mačernis pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius.  • Mačernis jau nuo vaikystės buvo nesuprastas, kitoks. Jį pakerėjo žodžio ir minties galia.  • Mačernis užaugo dramatiška lemtimi paženklintoje šeimoje. Iš 13-os Mačernių šeimos vaikų išgyveno tik 7, būdamas paaugliu neteko tėvo, jautė, kad mama jo nemylėjo, pastoviai pykdavosi su broliu Vladu.  • Mačernį labiausiai traukė klasika – Maironis, Putinas, savo mokytoju Mačernis laikė Motiejų Valančių, nes manė, kad žodžiui, kalbai reikia grąžinti tikrąją reikšmę. Todėl iš Valančiaus pirmiausia jis mokėsi kalbos.  • Svarbiausia Mačernio gyvenime buvo tėviškė. Nuo jos negalėjo atitrūkti, labai mėgo pasakoti apie savo senuosius namus, kur gimė didžioji jo kūrybos dalis - iš 209 žinomų  eilėraščių apie 200 sukurta gimtinėje. Gimtoji žemė - tai kūrybinių galių ir apskritai prasmingo gyvenimo šaltinis.  • 1935 m. baigė Sedos progimnaziją, paskui tęsė mokslus Telšių  gimnazijoje. Joje mokydamasis pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius. Gimnazijoje jis vis toks pats susikaupęs, į kažką įsigilinęs, minties ir proto žmogus. Pats Mačernis teigė, kad ,,Vizija – tai mano turtas, svajonė - tai mano dabartis, praeitis ir ateitis."  • Būdamas aštuoniolikos ,,Ateities" žurnalui pasiuntė straipsnį, kur ragina bendraamžius pažinti save, atrasti savo gyvenimo kelius, susivokti pasaulyje, suprasti savąjį laiką, ragino žmones gyventi kukliai.  Apie Mačernį kalbėję mokslo draugai sakė ,,Iš karto subrendo. Peršoko jaunystės laiką."  • 1939m. Baigė gimnazija ir pradėjo studijuoti Kauno Vytauto Didžiojo universitete, ten studijavo anglų kalbą, įsijungė į literatų veiklą.  • 1940m. Humanitarinis fakultetas iš Kauno buvo perkeltas į Vilnių, pabaigęs du semestrus savo specialybe pasirinko filosofija.  • Vilniuje labiausiai atsiskleidė ir Mačernio poetins talentas. Baigęs ,,Vizijų" ciklą, apmąstė didelę dalį ,,Metų sonetų". Savo kūrybą skaitydavo draugams, jis norėdavo pajusti, kaip eilėraščiai veikia klausytoją  • Poetinis žodis Mačerniui buvo tarsi nematoma siena, kuria jis galėdavo atsitverti nuo kraupios tikrovės.  • 1943m. Dėl karo uždarius universitetą Mačernis grįžo tėvyškėn. Skaitė Dostojevskį, Levą Tolstojų, Aleksandrą Bloką, Borisą Pasternaką, Šarlį Bodlerą, Rainerį Mariją Rilkę, gilinasi į filosofiją, verčia į lietuvių kalbą mėgstamą poetą Oskarą Milašių.  • Mačernis sau kėlė didelius reikalavimus – nepasiduoti tuštybei, neiššvaistyti savęs kasdienybėje, siekti ,,būti visiškai grynu ir švariu", t.y. beveik asketiškai gyventi, atsikratyti ,,nelabai didžių minčių: keršto, neapykantos,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!