Vytautas Mačernis ,, Pabaiga” (iš „Vizijų“)

Vytautas Mačernis – XX a. pirmosios pusės lietuvių poetas, savo žemėje amžinai likęs žemininkas. Su žemininkų karta jį sieja kūrybos problematika: namų vaidmuo, tiesos, gyvenimo prasmės ieškojimas. Būdamas jautrios sielos V. Mačernis negalėjo likti abejinas Lietuvą ir visą pasaulį sukrėtusiems įvykiams: pirmoji sovietų okupacija, fašistinės Vokietijos įsiveržimas, galiausiai – antrasis pasaulinis karas. Todėl nenuostabu, kad prozoje vyrauja liūdnos nuotaikos, tamsios spalvos. Gyvenimo prasmę poetas atranda žemės paslaptį saugančios senosios žemdirbių kartos gyvenime. Palaimos akimirkomis regi jam artimiausią žmogų – senolę, kuri yra jo ieškojimų lėmėja ir vertintoja. V. Mačernio kūryba nėra gausi. Rašė sonetus, vizijas, giesmes, trumpus aforistinius eilėraščius. Tačiau „ Vizijos“ – vienintelis baigtas didesnės apimties kūrinys. Paskutiniais gyvenimo metais parašė eilėraščių ciklą „ Metų sonetai“ .
Pateiktas kūrinys yra iš V. Mačernio ciklo „ Vizijos“ . Vizija, arba kitaip – svajonių paveikslas, regėjimas yra geidiamiausia žmogaus būsena. Todėl nenuostabu, jog ji asocijuojasi su apsvaigimu, apibūdinama ugnies, liepsnojimo metaforomis. „ Vizijos“ parašytos nesilaikant tradicinių eilėraščio formų ( nėra klasikinių strofų) : sakiniai ilgi, matoma pasakojimo intonacija. Šį vizijų ciklą sudaro „ Įžanga“ , septynios atskiros dalys ir „ Pabaiga“.
Kompozicijos atžvilgiu viziją galima suskirstyti į tris dalis. Tai tikrasis pasaulis, kuris lyriniam subjektui yra nemielas, nepriimtinas ( pirmosios trys strofos). Todėl nenuostabu, jog eilėraščio žmogaus geidžiamaiusia būsena yra vizija, kur patiriama ekstazė (sekančios trys strofos). Galiausiai grįžtama į tą pačią aplinką ( paskutinė ir priešpaskutinės strofos dvi elutės) . Žodžiai „ Žinau“, „regiu“ padeda atskirti tikrovę nuo vizijos. Tad kompozicija atskleidžia lyrinio subjekto slapčiausią norą – viziją.
Vizijos vyksmo laikas – konkretus. Tai naktis. Jog tai nemielas laikas, leidžia spręsti žvaigždžių prilyginimas negyvoms akims. Naktis įgyja neigiamą prasmę. Tai skausmo ir nuodėmių laikas. Būtent tokiomis akimirkomis eilėraščio žmogus regi vizijas. Regėjimuose naktis įgauna begalybė, amžinybės reikšmę ( „ sumerkia tamsoje šviesos pasiilgusias akis“ ). Laikrodžio dūžiai – tarsi perspėjimas artėjančio pasikeitimo. Todėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!