Vytautas Mačernis ir jo karta. Kas yra žemininkai? Teksto suvokimas su atsakymais

Tai Nepriklausomoje Lietuvoje gimusi poetų karta, savo kūrybinį kelią pradėjusi ketvirtajame dešimtmetyje (Kazys Bradūnas, Alfonsas Nyka – Niliūnas, Henrikas Nagys, Vytautas Mačernis). Karta, siejama biografinių paralelių ir literatūrinių užmojų, prieškario ir karo metais studijavusi filosofiją ir filologiją, svajojusi apie studijas Vakarų Europos universitetuose. Išaugusi ant neoromantinės poezijos pamatų, bet pasiryžusi ją atnaujinti. Daug dėmesio skyrusi pasaulėžiūros klausimams, ypač poezijos ir filosofijos sąveikai. Susiformavusi ribinėje – karo metų situacijoje. Tuoj po karo išsklaidyta Lietuvoje, bet realizavusis išeivijoje, joje gavusi savąjį žemininkų - lankininkų vardą.
Žemininkų karta lietuvių lyriką praturtino keletu aspektų. Pirmasis yra susijęs su valstietiškąja kultūra. Egzistencinių prasmių (kasdienybės ir amžinybės, prasmės ir beprasmybės, sakralumo ir profaniškumo) išryškinimas žemės temoje, jau turinčioje stiprią tradiciją lietuvių lyrikoje. Žemininkų kūryboje pajusta brandi valstietiškoji kultūra, duodanti prasmingos būties pamokas, paruošianti subjektą išėjimui į pasaulį. Per nuolat plėtojamą išėjimo iš namų ir sugrįžimo siužetą kalbama apie žmogaus situaciją pasaulyje ir namų prasmę.
Dar didesnis įnašas į lietuvių lyrikos raidą – egzistencinės problematikos stiprėjimas. Žemininkų poezijoje nuolat teigiama, kad prasminga egzistencija negalima be kovos, asmeninės laimės atsižadėjimo, amžinybės geismo. Tų pačių temų (pažinimo, kūrybos, kovos, Dievo ieškojimo) branduolys ryškėja visame šios kartos kūrybos kontekste. Stipriausias intelektualinis dramatizmas Mačernio ir Nykos-Niliūno poezijoje.
Aktualizuota kovos, kaip svarbiausio būties principo, tema, siekiant patirti žemiškosios egzistencijos pilnatvę ir išsipildymą. Taip pat svarbi yra kūryba, duodanti galimybę įprasminti gyvenimą. Destruktyvaus pasaulio vaizdų, absurdo situacijų, kai susiduria žmogus ir pasaulis, daugėja karo metu rašytuose eilėraščiuose (tai liudija ir nebaigti Mačernio ciklai). Ryškėja skepticizmas būčiai.
Lyrinio subjekto statusą poetų žemininkų kūryboje daugiausia lėmė iš egzistencinės filosofijos perimtas neigiamas minios žmogaus ir nuasmeninto kasdieniškojo buvimo vertinimas. Dažniausiai pasirenkami keliautojo, užkariautojo, kūrėjo tematiniai vaidmenys. Nykos-Niliūno, Nagio ir Mačernio lyrikos subjektai yra pasirinkę prometėjiškąjį būties būdą, suvokdami visą laisvės teikiamą tragizmą, galimą pralaimėjimą ar nuopuolį. Tuo paaiškinamas sūnaus palaidūno archetipo dažnumas ir svarba jų kūryboje.
Pačia plačiąja prasme žemininkų poezijoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!