Vytautas Mačernis (1921-1944) ir jo kūryba

Mačernis gimė Žemaitijoje, Šarnelės kaime, gausioje šeimoje (iš 13 vaikų užaugo 7). Ryškiausias vaikystės prisiminimas – babūnė, vėliau „Vizijose“ vadinta senole, kuri mažąjį Vytuką labai mylėjo ir užaugino. Iš savo draugų išsiskyrė polinkiu į vienatvę, uždarumą. Daug skaitydavo. Mačernis save vadino svajotoju, fantastu, kartais jį pagaudavo keisti regėjimai, kurias jis labai brangino: „Vizija – tai mano turtas, svajonė – tai mano dabartis, praeitis ir ateitis. Be jų aš nieko neturiu, be jų daugiau nieko ir nenoriu.“ Mokykloje Mačernis išsiskyrė rimtumu, buvo nuolat į kažką įsigilinęs, susikaupęs. Ir rašiniais skyrėsi iš gimnazijos draugų būrio. Būdamas 18 „Ateities“ žurnalui pasiuntė straipsnį, kuriame ragino bendraamžius pažinti save.
„... aš degiau nerimu, vedančiu į pažinimo gelmes...“ 1939 m. Mačernis pasirinko anglų kalbos ir literatūros studijas Kauno Vytauto Didžiojo universtitete, o mokslo draugas poetas Nyka-Niliūnas prisimena: „Jį traukė anglų konservatizmas. Mačernis nemėgo nieko, kas neturėjo tradicijos: nei daiktų, nei žmonių.“ 1940 m. Humanitarinis fakultetas buvo perkeltas iš Kauno į Vilnių. Vilniuje Mačernis galutinai apsisprendė studijuoti filosofiją. Iš rašytojų jį labiausiai traukė Dostojevskis. Vilniuje labiausiai atsiskleidė ir Mačernio poetinis talentas. Čia jis baigė „Vizijų“ ciklą, apmąstė didelę dalį „Metų sonetų“. Poetinis žodis jam buvo tarsi nematoma siena, kuria jis galėdavo atsitverti nuo kraupios tikrovės.
„Mokėkime gyventi ir dūžtančiose formose“. Karo metais Mačernis gyveno Vilniuje, parvažiuodavo į Šarnelę (į gimtuosius namus galutinai grįš 1943 m.). Neramūs karo metai – brandžiausi Mačernio, kaip poeto, laikas. Šarnelėje jis jausdavosi saugus, nutoldavo nuo miesto triukšmo, užsisklęsdavo apmąstymuose, panirdavo į savo regėjimus. Čia jis galėjo būti vienas su poezija. Kaimo pasakojimai, tradicijos, sodri žemaičių kalba, senuose sodybos namuose gyvenusių protėvių istorijos buvo svarbiausia poeto atrama. Godžiai skaito ne tik Dostojevskį, bet ir kitus autorius – Levą Tolstojų, Šarlį Bodlerą ir kitus, gilinasi į filosofiją, verčia į lietuvių kalbą mėgstamą poetą Oskarą Milašių. Grįžęs į Vilnių Mačernis draugams pasirodo subrendęs kaip poetas. Baigtas „Vizijų“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!