J. V. Gėtė ir jo kūryba

 Johanas Volfgangas Gėtė - populiarus, XVIII-XIX a. vokiečių klasikas. Šis Europinio lygio prozininkas, dramaturgas, filosofas, mokslininkas, diplomatas gimė 1749 m. Frankfurte prie Maino, pasiturinčių miestelėnų šeimoje, ir tapo viena iškiliausių Apšvietos asmenybių. Apšvieta – žmogaus protą, pažangą aukštinanti visuomenės kūrimosi epocha(XVII a. pab. – XVIII a.). “Švietimas yra žmogaus išsivadavimas iš nesavarankiškumo, dėl kurio žmogus pats kaltas. Nesavarankiškumas yra nesugebėjimas naudotis savo protu kitų nevadovaujamam. <...> Turėk drąsos naudotis savo protu! Toks yra švietimo šūkis.”, - tvirtina filosofas Imanuelis Kantas. Tikėta, kad išsilavinęs žmogus ras vietą visuomenėje ir išnyks visuomenės pasidalijimas į luomus. Epochos švietėjai gina minties laisvę ir tikina, kad iš prigimties visi žmonės - lygūs. Jau nuo paauglystės būsimasis rašytojas suprato mokslo svarbą, todėl daug skaitė, išmoko 5 užsienio kalbas ir teigė: „Nešk geras knygas į namus, nes jų jėga lemtingai veikia vaikus ir vaikų vaikus.“ Taip pat J. V. Gėtė savo dvasią turtino teatro menu. Tėvo noru rašytojas išsiunčiamas studijuoti teisės į Leipcigo universitetą, bet labiau jaunuolis susidomėjęs literatūra, daile, vėliau – gamtos mokslais, ezoterika, simbolinėmis senovės ženklų reikšmėmis. Studentaudamas patiria pirmąją meilę, kurios dėka ima kurti poeziją. Studijas Johanas tęsia Strasbūro universitete, kur susižavi „Audros ir veržimosi“ sąjūdžio idėjomis – jausmų išaukštinimu, kvietimu grįžti į gamtą. Šiuo laikotarpiu sukuriami poemos „Faustas“ epizodai. Baigęs studijas, Gėtė išvyko į Veclarą įgyti teisininko patirties ir patyrė nelaimingą meilę. Šios skaudžios patirties įkvėptas parašė romaną „Jaunojo Verterio kančios“ apie jausmingo jaunuolio vidinę dramą, nuolatinę palaimos ir nusivylimų kaitą, gamtos ir žmogaus paralelę, meilės galią ir apgaulingumą. Romanas pavertė Gėtę įžymybe. Vėliau hercogo pakviestas imasi politinės veiklos ir siekia pagerinti visuomeninę padėtį. Praėjus apie 11 metų išvyksta studijuoti antikos ir Renesanso į Italiją. Susipažinęs su F. Šileriu pabaigia ir išleidžia poemos „Faustas“ pirmą dalį, o apibendrinęs gyvenimo patirtį ir išmintį J. V. Gėtė prieš mirtį(1832 m.) baigia antrąją dalį. Rašytojo Gėtės gyvenimas stebėtinai ryškus, kupinas įvairiapusės veiklos ir aistringų jausmų gausos. Nedažnai pabrėžiama, kad rašytojas pasižymi dideliu seksualumu. Moteris - neatsiejama gyvenimo dalis tiek būnant jaunuoliu, tiek suaugusiu vyru. Žinoma, asmeniniai romanai, jausmai ir meilė - varomoji kūrybos jėga. Nepaisant Gėtės neramaus, energingo, veiklaus charakterizavimo, jis neretai stebino kitus olimpine ramybe, gebėjimu atsiriboti, net žeidžiančiu šaltumu. Gėtę taikliai apibūdino jo draugas Kestneris: „Jis labai talentingas, tikras genijus, ir žmogus su charakteriu, nepaprastai gyvos vaizduotės, todėl dažniausiai kalba vaizdais ir palyginimais. Jis karštai reiškia visas emocijas, tačiau gerai moka ir valdytis. Jo mąstysena tauri; jis nieko nepaiso ir elgiasi, kaip jam užeina, visai nesirūpindamas, ar kitiems tai patinka, ar tai madinga, ar papročiai tai leidžia.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!