Vaizduotė ir fantazija

 Vaizduotė, tai žmogaus psichinė veikla, kuria sukuriamos vaizdinės ir mintinės konstrukcijos, atspindinčios tikrovę pakeistu pavidalu. Šiam procesui žymėti yra vartojamas ir tartautinis fantazijos terminas. Gana dažnai šiems terminams priskiriamos skritingos ir moksliškai neapiprežtos reikšmės. Vaizduote kartais laikoma bet kokia vaizdinių tėkmė, besiremianti tik vaizdinės atminties procesais. Dauguma vaizduotę tyrusių psichologų (T. Ribo, R. Natadzė, E. Ignatjevas ir kt.) teigia, kad vaizduotė skiriasi nuo vaizdinės atminties naujų, atmintyje neturimų vaizdinių sudarymu.
Fantazijos terminas nepsichologinėje literatūroje dažniau taikomas žymėti labiau nuo tikrovės nutolusiems vaizduotės produktams (nerealioms svajonėms, mokslinės fantastikos kūriniams). Taigi vaizduotė, arba fantazija, yra naujų vaizdinių sudarymas, pertvarkant atmintyje turimą vaizdinę patirtį.
Šiuolaikinis žmogus vaizduotėje susikuria savo kasdienės veiklos rezultatų vaizdinius, svajoja apie gražesnę ateitį, modeliuoja mikro ir makrokosmoso sąrangą, įvairiose meno šakose kuria pageidaujamos tikrovės regimus, girdimus ir kitokius vaizdinius. Vieni žmonių vaizduotės kūriniai greitai realizuojami (pvz., architektūriniai projektai, muzikos kūrinių interpretacijos), kiti realizuojami tik po gana ilgo laiko. Dalis vaizduotės vaizdinių tik apsakomi, ar aprašomi, tačiau niekada neatitiko ir neatitiks jokių realių objektų (pvz., norus pildančios auksinės žuvelės).
Pasak idealistinių teorijų, vaizduotė esanti sielos, kaip pirminio prado, ypatybė spontaniškai kurti vaizdus ir idėjas. Materialistinės teorijos požiūriu vaizduotė yra gyvūnijos evoliucijoje susiformavusi specifinė žmogaus ypatybė iš anksto numatyti veikimo rezultatus. Vaizduotė tobulėjo plečiantis pažinimui, atsirado sudėtingų nesuprantamos tikrovės modeliavimo vaizdinių ir jų sistemų (dievų, pomirtinio gyvenimo vaizdiniai).
Psichologijos seniai pastebėta (jau nuo Aristotelio laikų), jog labiausiai nuo tikrovės nutolę vaizdiniai yra sudaryti iš anksčiau suvoktų jos elementų (pvz., senovės egiptiečių sfinksas – vaizduotės kūrinys – sudarytas iš realybės objektų: žmogaus galvos, liūto liemens, pauksčio sparnų.). vaizduotėje nauji vaizdiniai kuriami ne iš nieko, o iš anksčiau turėtų suvokimų, iš atmintyje užfiksuotos vaizdinės patirties.
Vaizduotė užima ypatingą padėtį tarp kitų pažinimo procesų. Ji panaudoja pojūčių ir suvokimų, kaip tikrovės atspindžių, medžiagą, įtvirtintą atmintyje, tačiau nekopijuoja tikrovės kaip jutimas ir suvokimas. Vaizduotėje modeliuojami tie tikrovės elementai, apie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!