Vaikystės patyrimas lietuvių literatūroje (Jonas Biliūnas, Šatrijos Ragana, Jurgis Savickis)

Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazijos IVG klasės mokinės SKAISTĖS PALIŠKEVIČIŪTĖS viešosios kalbos tema „Vaikystės patyrimas lietuvių literatūroje“ (Jonas Biliūnas, Šatrijos Ragana, Jurgis Savickis) Planas I. Vaikystė – labai spalvingas gyvenimo etapas, kuris yra itin tampriai susijęs su tolimesne kiekvieno žmogaus ateitimi. Dostojevskis yra sakęs: „Be pozityvumo ir grožio daigų negalima žmogui išeiti iš vaikystės į gyvenimą, be pozityvumo ir grožio daigų negalima išleisti kartos į kelią.“ II. Vaikystės patyrimas Jono Biliūno, Šatrijos Raganos ir Jurgio Savickio kūryboje. 1. Vaikystės patyrtis išlieka visam gyvenimui, apie tai kalba lietuvių rašytojas Jonas Biliūnas: a) Rašytojo biografija, vienas svarbiausių Biliūno prozos savitumų – pasakojimas pirmuoju asmeniu; b) Novelė „Kliudžiau“ sujaudina vaikų širdis; c) Jonas Biliūnas savo novelėje „Kliudžiau“ akcentuoja, kad vaikystėje padarytas blogas poelgis gali persekioti dar ilgus metus ir tapti viena iš didžiausių gyvenimo pamokų. 2. Kita lietuvių rašytoja Šatrijos Ragana, parodo glaudų ryšį siejantį mamą ir dukrą: a) 1922 m. Šatrijos Ragana parašė reikšmingiausią savo kūrinį – apysaką „Sename dvare“, jame atsispindi būtent Užvenčio dvare praleistos dienos; b) Pasakotoja, dukra Irusia, taip pat jaučia kito skausmą, ji neabejinga mamos ašaroms: „Taip man sopa mamatės ašaros...“; c) Irusios ir Mamatės santykiai paremti meile, draugyste, tarpusavio pasitikėjimu bei rūpesčiu; d) Šiame kūrinyje idealizuojamas motinos bei dukters tarpusavio ryšys, jis pateikiamas kaip siektino bendravimo pavyzdys. 3. Vaiko įžengimą į suaugusiojo rolę gali paskatinti patys tėvai. Jurgio Savickio novelėje „Kova“ būtent su tokia situacija yra supažindinamas skaitytojas: a) Novelės „Kova“ pavadinimas apgaulingas, jis slepia vaiko kovą už savo tėvus ir vaikystę; b) Berniukas dar mažas ir myli savo tėvus, todėl atleidžia jiems visas skriaudas bei klaidas; c) Apibendrinant Jurgio Savickio novelę „Kova“ matyti, jog vaikystė ne visuomet būna papuošta rožiniais akiniais, kartais vaikai yra priversti pasikeisti suaugusiojo vaidmenimis su tėvais. III. Justinas Marcinkevičius „Visa ko pradžia yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos, ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga.“ Vaikystė – labai spalvingas gyvenimo etapas, kuris yra itin tampriai susijęs su tolimesne kiekvieno žmogaus ateitimi. Dostojevskis yra sakęs: „Be pozityvumo ir grožio daigų negalima žmogui išeiti iš vaikystės į gyvenimą, be pozityvumo ir grožio daigų negalima išleisti kartos į kelią.“ Ištiesų būtent vaikystėje patirti išgyvenimai, tėvų ar mokytojų įskiepiti įstikinimai ir pamokos išlieka visam gyvenimui. Nusakyti, kokio amžiaus būdamas vaikas pereina į suaugusiojo pasaulį – sudėtinga. Tikriausiai būtų teisingiausia sakyti, jog kiekvienas pereina skirtingu laiku, o gal ir apskritai nepereina, juk sakoma, kad metai tėra tik skaičiai. Tikrąjį amžių parodo protas bei darbai. Vaikystę neišvengiamai turime visi, tačiau vieniems ji būna ne tokia miela ir priverčia suaugti anksčiau laiko. Lietuvių literatūroje vaikystės motyvus plėtojo Jonas Biliūnas, Jurgis Savickis ir Šatrijos Ragana būtent apie šių autorių žvilgsnį į pasaulį vaiko akimis, norėčiau pakalbėti. Vaikystės patyrtis išlieka visam gyvenimui, apie tai kalba lietuvių rašytojas Jonas Biliūnas. Pats rašytojas pasipriešinęs tėvui norui, kad sūnus taptų kunigu, pasirinko rašytojo profesionalo kelią. Literatūrą studijavo užsienyje, rašytojui teko patirti, kas yra skurdas ir nuolatinis nepriteklius, kaip daugelis to meto bendraamžių susirgo džiova. Mirė būdamas tik 28 metų. Jo kūryba gana autobiografiška: dažnai vaizduojama vaikystės aplinka, gimtinės kraštovaizdis. Kai kurių kūrinių pasakotojo gyvenimo faktai primena autoriaus biografiją: mokslas užsienyje, atostogos tėviškėje, liga.Vienas svarbiausių Biliūno prozos savitumų – pasakojimas pirmuoju asmeniu. Pasakotojas dalyvauja veiksme, prisimena vaikystėje patirtus įspūdžius. Biliūnas aktyviai palaikė Lietuvoje vykstantį pasipriešinimą carizmui. Jo kūryboje didelis dėmesys skiriamas veikėjo vidiniams konfliktams, siekiama atskleisti žmogaus sielos tyrumą ir vaizduoti savo gyvenimo metą. Todėl, Jonas Biliūnas vadinamas realizmo srovės atstovu. Žemesnėse klasėse skaityta novelė „Kliudžiau“ iš tiesų sujaudina vaikų širdis. „Kliudžiau“ pasakoja apie antroką berniuką, kuris išauna strėlę į mažą, baltą, pastyrusių katytę. Tokio savo poelgio vaikas labai gailėsi ir po kelių dienų sulaužo lanką bei strėles. Pasakotojas leidžia suprasti, kad toks nekalto gyvūno   gyvbybės nuvertinimas skaudus net ir suaugus: „Tai buvo vienatinis mano gyvenime šovinys. Bet laimingas: aš jį ir ligi šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje.“ Taigi, Jonas Biliūnas savo novelėje „Kliudžiau“ akcentuoja, kad vaikystėje padarytas blogas poelgis gali persekioti dar ilgus metus ir tapti viena iš didžiausių gyvenimo pamokų. Kita lietuvių rašytoja Šatrijos Ragana, parodo glaudų ryšį siejantį mamą ir dukrą. Marija Pečkauskaitės vaikystė prabėgo Žemaitijos dvaruose – Labūnavoje ir Užventyje, kurių aplinka formavo pasaulėjautą ir kūrybą.Ypač buvo mylimas Užvenčio dvaras su ūksmingomis liepų alėjomis, senu malūnu. 1922 m. Šatrijos Ragana parašė reikšmingiausią savo kūrinį – apysaką „Sename dvare“, jame atsispindi būtent Užvenčio dvare praleistos dienos. Apysakos „Sename dvare“ mamatė Marija – jauna, graži moteris, trijų vaikų motina, seno dvaro šeimininkė. Mamatė niekuomet ant nieko nepyksta , ji pernelyg atlaidi ir supranta tai, jog yra daug svarbesnių dalykų , nei malonumai , ar norai. Mamatė rūpestinga bei mylinti vaikus. Ji nuolatos stengiasi skirti jiems kuo daugiau dėmesio, nes nori , jog jos vaikai užaugtų geri, bei nebūtų tokie kaip daugelis-nerūpestingi, negerbiantys suaugusiųjų, niekuo nesidomintys. Marija ugdo jų vidinį pasaulį, stengiasi kuo labiau suprasti jų mintis , bei jų poelgius. Dėl to vaikai taip pat myli savo mamą bei nenori sukelti jai skausmo. Vis dėlto ji pernelyg rūpestinga ir atlaidi šiame apgaulių pilname pasaulyje. Pasakotoja, dukra Irusia, taip pat jaučia kito skausmą, ji neabejinga mamos ašaroms: „Taip man sopa mamatės ašaros...“. Mergaitė itin jautrios sielos, tyrų jausmų asmenybė, be galo mylinti motiną, galinti juoktis ir liūdėti kartu su ja. Mamatė dukrai yra brangiausias žmogus. Nerimaudama dėl mamos mergaitė norėdama numalšinti baimę persižegnoja, jai atrodo, jog šis veiksmas turėtų nubaidyti jos tykančias nelaimes. Ryšys tarp Mamatės ir jos dukters Irutės pavaizduojamas ypač šiltai, poetizuojamas ir idealizuojamas. Jis apysakoje tampa viena centrinių temų, kuriai rašytoja teikia pagrindinį dėmesį. Irusios ir Mamatės santykiai paremti meile, draugyste, tarpusavio pasitikėjimu bei rūpesčiu. Irutė negali atsitraukti nuo mamos, yra labai prisirišusi, žavisi ja: „Išrinkus puikiausią rožę, pasistiepusi įsegiau ją Mamatei į kasų vainiką ant kaktos ir gėrėjaus, kad ant juodų plaukų ji atrodė lyg sidabrinė žvaigždė. Ir ūmai pamačiau, kad tarp Mamatės ir baltų rožių yra kažkokio panašumo.“ Irusia bijo ją prarasti, nusiramina tik motinos apkabinta. Ji nepalieka mamos netgi jai apžiūrint ligonius, dirbant buities darbus, susitinkant su draugais ar keliaujant po kaimą. Mamatė Irutės akyse – tai tobulybė, autoritetas. Duktė neabejoja motinos požiūriu į žmonių tarpusavio santykius, tikėjimą, tautiškumą, gėrisi jos pasiaukojimu, nuoširdžiu požiūriu į kiekvieną žmogų, nepaisant jo luomo. Dukra neišvengiamai ir perima motinos propaguojamas vertybes. Taigi, šiame kūrinyje idealizuojamas motinos bei dukters tarpusavio ryšys, jis pateikiamas kaip siektino bendravimo pavyzdys. Vaiko įžengimą į suaugusiojo rolę gali paskatinti patys tėvai. Jurgio Savickio novelėje „Kova“ būtent su tokia situacija yra supažindinamas skaitytojas. Jurgis Savickis XX a. rašytojas, siejamas su avangardizmu, modernizmu, ekspresionizmu, ironija. Savickis – Vakarų kultūros žmogus, domėjosi menu, daile, teatru. Visą gyvenimą praleido miestuose ir tai labai atsispindi jo kūryboje. Į lietuvių literatūrą atėjo kaip itin originalus menininkas: kūriniai išsiskyrė nauja tematika, netikėta menine forma ir stilistika. Novelėse vaizduojamas pasaulis gana žiaurus ir negailėstingas, be jokių pagražinimų. Vienas iš pavyzdžių – novelė „Kova“. Pavadinimas apgaulingas, jis slepia vaiko kovą už savo tėvus ir vaikystę. Pasakotojas į vaiką žvelgia kaip į nelaimėlį, nes yra niekam nereikalingas, ypač tėvams. Vaikas svajoja apie normalią šeimą kaip ir kitų: „Jis buvo nebepataisomas fantastas ir labiausiai norėjo, kad ir jo tėvas būtų tokspats „kaip ir kiti“.“ Vaiko vertybės: darni šeima, rūpinimasis buitimi, tėvo veiklumas,jis kovoja už geresnė savo ir šeimos ateitį, gyvenimo vertybes. Berniuko vaikystė sunki – jis išdžiūvęs, įdubusia krūtine, su per dideliais, „vos pavelkamais“ batai. Vaikas negali pakęsti miesto, kuriame gyvena, nes jame pilna ydų, bjaurumo, neteisybės be to miestas visiškai „užvaldė“ jo tėvus. Jis dar mažas, bet jau įžvelgia tėvo ydas: „Bet tėvas girtuoklis!“. Tačiau, jei duotų kas tėvui valią, jis būtų visai kitas žmogus, kuris mokėtų ir savo žmoną suvaldyti, ir nebegerti. Berniukas neturėjo jokio ryšio su tėvu, nes jis buvo ne tik girtuoklis, bet ir piktas, žiaurus žmogus, mušdavo savo vaiką: „ stukteldavo per neapsižiūrėjimą vaiką krūtinėn, tam net žvangtelėdavo.“ Visgi berniukas dar mažas ir myli savo tėvus, todėl atleidžia jiems visas skriaudas bei klaidas. Vaikas išmintingas ne pagal amžių. Jis suvokia tiesas, kurių nesupranta tėvai. Berniukas įsitikinęs, kad „su šviesiu protu, viskas galima“. Vaikas apie savo mamą pasakoja šitaip: „Viskas būtų gerai, kad mano mamanka nebūtų tokia graži!

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!