Vaikystės patirtys lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, Jurgis Savickis)

Vaikystė – labai spalvingas gyvenimo etapas, kuris yra itin tampriai susijęs su tolimesne kiekvieno žmogaus ateitimi. Dostojevskis yra sakęs: „Be pozityvumo ir grožio daigų negalima žmogui išeiti iš vaikystės į gyvenimą, be pozityvumo ir grožio daigų negalima išleisti kartos į kelią.“ Išties, būtent vaikystėje patirti išgyvenimai, tėvų ar mokytojų įskiepyti įsitikinimai ir pamokos išlieka visam gyvenimui. Dauguma lietuvių rašytojų savo kūryboje vaizdavo vaikus ir jų gyvenimiškas patirtis. Vienų vaikų patirtis aprašoma kaip džiaugsminga, pakili, pilna įspūdžių, tačiau pasitaiko, jog dauguma vaikų vaikystėje patiria skaudžius, dvasinių jėgų reikalaujančius išbandymus, kurie priverčia suaugti anksčiau laiko. Tad šiandien savo kalboje, remdamasi Šatrijos Ragana ir Jurgiu Savickiu, argumentuotai aptarsiu vaikystės patirtį lietuvių literatūroje.
Vaikystėje gautos pamokos, palieka didžiulį smūgį ir sukrėtimą visam likusiam gyvenimui. Vienas iš tokių rašytojų, kuris atskleidė būtent tokias vaiko pamokas- tai XX amžiaus lietuvių modernistas Jurgis Savickis savo novelėse „Kova“ ir „Vagis“. Kūrinio pavadinimas „Kova“ atitinka kūrinio temą. „Kova“- tai kūrinys apie nuodėmingą mamatės grožį, dėl kurio vaikas susiremia su nelygiu priešu- linksmais gėrovais, mamaitės gundytojais. Kūrinys prasideda tokiu sakiniu: „ Viskas būtų gerai, jei mano mamanka nebūtų tokia graži!“. Mamos grožis ir palankumas vyriškiams- pagrindinė vaiko bėda. Vaikas kovoja už motiną, geresnį savo gyvenimą. Jis svajoja apie normalią šeimą kaip ir kitų: „Jis buvo nebepataisomas fantastas ir labiausiai norėjo, kad ir jo tėvas būtų toks pats „kaip ir kiti“.“ Vaikas svajojo, kad jo tėvas taip pat pirktų pas žydą geležies, nors ir nuplėšų už ją, bet juk jos reikia. Vaiko vertybės: darni šeima, rūpinimasis buitimi. Vaikas kovoja už geresnę savo ir šeimos ateitį, už gyvenimo vertybes. Kad ir kaip būtų keista, bet tėvas, aprašomas šiame kūrinyje, visiškai neatitinka rūpestingo ir atsidavusi šeimos maitintojo paveikslo. Tai tarsi mažo berniuko malda – begalinis troškimas padėti tėvams. Tėvas yra ne tik girtuoklis, bet ir piktas, žiaurus žmogus, mat jis muša vaiką: „ stuktelėdavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!