Vaikystė be meilės (Grušas, Juknaitė)

Vaikystė – labai svarbus gyvenimo tarpsnis kiekvieno augančio žmogaus būtyje. Jau vaikystėje pradeda formuotis charakteris, požiūris į gyvenimą, svajonės, ateities perspektyvos. Su kiekviena diena vaikas pažįsta vis daugiau pasaulio, susipažįsta su bendraamžiais bei plečia savo draugų būrį. Jaunuolis, augdamas laimingoj šeimoj, mano manymu, turi viską, ką tik gali turėti. Harvardo universiteto mokslininkai nuo pat 1938 metų stebėjo ir analizavo grupelės vyrų gyvenimą iki pat jiems sulaukus 80 ir daugiau metų. Tyrėjai pastebėjo, kad vyrai, kurių vaikystė buvo laimingesnė ir šiltesnė, suaugę mokėjo kur kas geriau palaikyti ir kurti romantiškus santykius bei tvirtą ryšį su savo antrosiomis pusėmis, visiškai nepriklausomai nuo to, kokioje socioekonominėje aplinkoje jie užaugo. Bet kartais taip susiklosto aplinkybės, kad kai kuriuos vaikus nuskriaudžia likimas. Daugeliui yra žinoma atvejų, kuomet dar mažut mažutėlį vaiką palieka vaikų namuose, per nelaimingą atsitikimą žūsta tėveliai arba dar blogiau savo augintą vaiką lengva ranka išmeta į gatvę. Taigi, šiandien nagrinėsiu Juozo Grušo „Meilė, velnias ir džiazas“ bei Vandos Juknaitės „Išsiduosi. Balsu“ kūrinius, kuriais bandysiu išsiaiškinti kaip vaikystę įtakoja meilė.
Vaikystėje nepatyrusiems artimųjų meilės, sunku subręsti: jie nori suaugti, bet negali. Šį teiginį galime prilyginti sėklytei. Juk vystydamasi ir augdama sėklytė nesubręs per greit, ji turi praeiti tam tikrus etapus. Jei sėkla negauna pakankamai maistinių medžiagų, vandens iš jos ir neišsivystys vaisius. Taip pat yra ir su vaikais. Vaikai, kurie negavo meilės iš mylimų žmonių, ateityje norės gyventi visavertį gyvenimą su laiminga šeima, dirbti mylimą darbą. Bet norint to pasiekti reikia daug mokytis, stengtis siekti kuo daugiau, apsupti save tinkamais žmonėmis. Apie tai mane privertė susimąstyti Vandos Juknaitės esė rinkinys „Išsiduosi. Balsu.“, kuriame vaizduojama meilės ir rūpesčio stoka, nepatyrusių artimųjų meilės, gatvės vaikų gyvenimas. Vienas iš gatvėje gyvenančių vaikų buvo Mindaugas, kuris stovykloje tapo visiems autoritetas. Jo visuomet klausdavo patarimų ne tik bendraamžiai, bet ir net patys stovyklos organizatoriai. Autorės jis apibūdinamas kaip švarus,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!