Vaikystė be meilės: kaip tai paveikia žmogų? (V. Juknaitė, L. S. Černiauskaitė)

Vaikystė be meilės: kaip tai paveikia žmogų?

Vaikystė - gražiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis. Būdamas vaiku, žmogus turi ne tik beribę laisvę svajoti, bet ir mokosi pažinti bei suvokti pasaulį. Vaikai auga mylinčių tėvų ir giminių globoje; jie jais rūpinasi, jiems perduoda vertybes, padeda sukurti savo pasaulio vaizdinį, saugo vaiką nuo žiaurumo ir brutalumo. Dėl to dauguma žmonių vaikystę atsimena kaip patį nuostabiausią laiko tarpą gyvenime. Tačiau ne visų vaikystė būna tokia graži ir spalvota – kai kurie vaikai turi tėvus, kurie jais nesirūpina, smurtauja ar palieka likimo valiai. Tokie vaikai užauga be meilės, kas iš tiesų yra opi šių dienų problema. Todėl šiandien ir aptarsiu, kaip vaikystė be meilės paveikia patį žmogų, jo mąstymą ir elgesį.

Kai kuriems kėblią vaikystę išgyvenusiems žmonėms yra sudėtinga prisitaikyti prie visuomenės, jie patiria sunkumų su saviverte. Jiems yra sunku bendrauti, reikšti savo mintis, taip pat jie nusistato įvairias ribas, kad pateisintų lūkesčius. Žinoma, tai yra natūralu, nes vaikystėje žmogus negavo pakankamai palaikymo, šilumos, neturėjo šeimos pasitikėjimo. Jei vaiką dar nuolat kritikavo, šaipėsi iš jo, lygino su kitais, jis liaujasi rodyti savo jausmus, visiškai užsidaro savyje. Taip pat daug tokių žmonių būna linkę į blogus įpročius ar turi psichologinių sutrikimų. Panaši situacija yra vaizduojama XX a. lietuvių prozininkės, dramaturgės, eseistės Vandos Juknaitės esė „Išsiduosi. Balsu.“ Kūrinį autorė parašė pagal savo pačios patirtį su likimo nuskriaustais vaikais. Kartu su bendraminčiais suorganizavusi stovyklą ir ten surinkusi vaikus iš Vilniaus gatvių, autorė stengėsi suteikti jiems kiek įmanoma daugiau šilumos, rūpesčio. Nenuostabu, kad iš pirmo vaikai elgėsi įžūliai, nepasitikėjo suaugusiais, maištavo. Kiekvienas iš jų buvo su savo problemomis, daugelis rūkė, gėrė, vagiliavo. Tie vaikai net nežinojo koks jausmas yra būti mylimam, reikalingam. Nors ir gavo kiek įmanoma daugiau meilės, daugelis vaikų po stovyklos grįžo į senas gyvenimo vėžes su blogais įpročiais. Blogus įpročius keisti yra sunku. Taigi kėbli vaikystė stipriai paveikia žmogaus asmenybę bei jo mąstymą, tai nulemia jo pasitikėjimą savimi.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!