Naujoji lietuvių literatūros kūrėjų karta toliau ėjo modernėjimo keliu. Nors ir gyvendami izoliuotos visuomenes sąlygomis, jie kūrė europietiško standarto prozą ir savo kūriniais pranoko visuomenės ideologinius apribojimus, liko reikšmingi ir mūsų dienomis. Kuo sovietinės valdžios laikotarpiu kūrinys labiau atspindėdavo realią situaciją, tuo sunkesnis būdavo jo kelias į skaitytoją, tačiau naujieji rašytojai sugebėjo savo kūryba pranokti ideologinius apribojimus.
Pirmasis ryškiau pasipriešinęs ideologiniam ir totalitariniam spaudimui buvo Bronius Radzevičius, psichologinės ir intelektualios prozos kūrėjes, gynęs asmenybės laisvę, individualų apsisprendimą, demokratiškai vaizdavęs paprasto žmogaus gyvenimą, jo dorovines problemas. Dramatiška savo kūryba – neprisitaikantis ir prie oficialaus gyvenimo nepritampantis personažas – rašytojas tartum pasirašė savo paties tragišką likimą.
Lyriškai jauno žmogaus dvasios prieštaravimus ir jo brendimą vaizdavo Saulius Šaltenis, subtiliai apčiuopęs jaunosios kartos santykį su kaimišku tėvų pasauliu, blėstančia laisvos Lietuvos atmintimi.
Bene stipriausiai ir aštriausiai socialinė pažeistos visuomenės problematika vaizduojama lakoniškose Bitės Vilimaitės novelėse, kurios tarytum preparuoja paprasto žmogaus gyvenimo kasdienybę. Lietuvos atgimimo laikais, vaizduojant prie naujų gyvenimo sąlygų nomokantį prisitaikyti žmogų, sustiprėjo dramatiški jos talento bruožai.
Kaimišką kultūrinę atmintį, paženklintą tragizmu, literatūroje įamžino Vanda Juknaitė. Į lietuvišką prozą ji perkėlė moteriškas ir motiniškas jausenas.
Tematika, problematika
Kūrybos ypatumai
Bronius Radziavičius
(1940 - 1980)
„Balsai iš tylos“ (1970), „Priešaušrio vieškeliai“ (I d. 1979, po autoriaus mirties išleistas visas romanas, I-II dalys 1985), „Link Debesijos“ (1984), „Žolė po šerkšnu“ (1994), „Vakaro saulė“ (1996).
Novelės, romanas, apsakymai.
Jo kūryba, susitelkusi ties individualia žmogaus būtimi ir asmenybės problemomis, artima egzistencializmo filosofijai. Prozoje sprendžiamos asmens laisvės, dorovinio pasirinkimo ir atsakomybės problemos.
Vyrauja nerimo, netikrumo, trapumo nuotaikos.Autoriaus problematika yra individo ir visuomenės, asmens ir valdžios, žmogaus ir istorijos konfliktais paremta. Demokratiškai vaizdavo paprasto žmogaus gyvenimą, jo dorovines problemas, gina laisvos asmenybės idėją.Būties prasmės problemos. Orientuota proza į dienoraštinio atsivėrimo, skausmingos rimties, intelektualinio brendimo būseną, visiškai neįprastą sovietinėje literatūroje.
Atskleidė pokario kartos egzistencinę aklavietę. Vaizduojama naujo žmogaus skausmingą savižiną, savęs tyrinėjimą ir asmenybės kūrimo procesą.
Rašytojas, kuris fiksavo akimirkos laikinumą. Jo vaizduojami veikėjai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!