Pagrindiniai literatūros autoriai

Viljamas Šekspyras-žymiausias Europos renesanso epochos dramaturgas. Ryškiausia šio laikotarpio kultūros ypatybė-humanistinis sąjūdis. Renesanso humanistai įtvirtino naują požiūrį į žmogų, jie gynė laisvą asmenybę, individualybę, pabrėžė išsilavinimo ir kultūros reikšmę. V. Šekspyras visada palaikė nuoširdžius jaunuolių jausmus ir laisvę mylėti. Jo sukurtos tragedijos įėjo į pasaulio literatūros istoriją, kaip vienos žymiausių dramų. Remdamasis istoriniais įvykiais, Šekspyras kelia tiek savo, tiek ir vėlesniems laikams aktualias valdovo ir tautos, individo laisvės ir atsakomybės, valdžios ir dorovės problemas. Būdingi jo dramų bruožai-gyvenimo tragizmo suvokimas, dažnai apmąstoma gyvenimo prasmė, finalinės mirties scenos. Šekspyro tragedijoms būdingas filosofinis požiūris į pasaulį, neatslūgstanti draminė įtampa. Drama ,,Hamletas‘‘- viduramžių legenda apie kerštą, filosofinis kūrinys, verčiantis susimąstyti apie pasaulyje egzistuojantį blogį, apie žmogaus paskirtį žemėje, jo silpnumą ir stiprybę. Hekulė_Trojos karalienė, kuri sielvartauja dėl nužudyto vyro. Sonetas- eiliuotas ilgas kūrinys. Atsirado Renesanso epochoje. Jo forma patogi išreikšti ne tik jausmams, bet ir apmąstymams. 14 eilučių kūrinys. Sudaro 2 ketureiliai ir 2 trieiliai(italų). (Anglų) 3 ketureiliai ir 1 dvieilis: užuomazga, vystymasis, kulminacija, atomazga. Siūloma kiekvieną strofą baigti tašku, vengti žodžių pakartojimo, paskutinis eilėraščio žodis turi būti svarbiausias. Johanas Volfgangas Gėtė-vokiečių klasikos, literatūros aukso amžiaus rašytojas, asmenybė, žavėjusi amžininkus plačiais užmojais, įvairiais interesais. Garsiausi kūriniai: ,,Jaunojo Vertelio kančios‘‘, ,,Gecas fon berlichingenas‘‘. Gėtė daug keliavo, bendravo su naujais žmonėmis, nuolat įsimylėdavo ir pabėgdavo, o patirtus meilės išgyvenimus išliejo jausmingomis eilėmis, be to, pradėjo rašyti ,,Fausto‘‘ fragmentus... ,,Faustas‘‘- filosofinė tragedija, kurios veiksmo įtampą lemia skirtingų požiūrių, principų, idėjų sankirtos, ieškančio žmogaus nerimas.,,Fauste‘‘ randama lyriškų, komiškų ir tragiškų scenų, dramatiškų dialogų ir monologų, prozos intarpų, dainų ir baladžių. Svarstoma sudėtingus pasaulio pažinimo, būties esmės, pasaulio sandaros dalykus: Fausto gyvenimas-nuolatinis bangavimas, atradimų, džiaugsmo akimirkų ir praradimų kaita, nusivylimų. Monologe atsispindi žemės kirmino skirtis. Fausto tikslas: žinoti kuo daugiau... Adomas Mickevičius- (1798-1855) Romantizmo epochos atstovas Lietuvoje.Lietuviška kilmė jam bus viena didžiausių paskatų domėtis krašto istorija, semtis iš jos medžiagos kūrybai. A.Mickevičius dalyvavo Filomatų draugijos veikloje. Už tą veiklą buvo suimtas, kalinamas ir priverstas išvykti į Rusiją. Meilė, skaitomi romantikų (Bairono, Šilerio) kūriniai sustiprino romantinę pasaulėjautą, kurią poetas atskleidė baladėse, eilėraščiuose. Mickevičiaus ,,Poezija‘‘ žymi romantizmo pradžią Lietuvoje. ,Adomo Mickevičiaus kūryba nuo pat pirmųjų stambesnių ligi paskutinių veikalų buvo maitinama lietuviškomis temomis. Lietuvos praeitis, iš dalies liaudies kūryba, gamta, gyvenimas, gimtojo krašto ilgesys bei atsiminimai sudarė poetui neišsemiamą kūrybos šaltinį.‘‘(Vincas-Mykolaitis Putinas). ,,Vėlinės‘‘-naujo tipo romantinė poema. Meninis pasaulis kuriamas iš liaudies fantazijos, tikėjimų, apeigų elementų ir iš labai asmeniškų išgyvenimų. Aistringu, pulsuojančiu ir trūkinėjančiu veikėjo monologu Mickevičius atskleidė patirtus meilės ir kančios išgyvenimus. ,,Vėlinėms‘‘ būdingas asmeninės patirties perkėlimas į meninį pasaulį, laisva fragmentiška kompozicija, paslaptingumas. ,,Ponas Tadas‘‘-paantraštė rodo, kad kūrinyje vaizduojami bajorų nuotykiai 1811ir1812m. taigi poetas grįžta į savo vaikystės bei paauglystės žemę ir kuria vaizdingą senosios bajorijos gyvenimo paveikslą, dėlioja praėjusių laikų buities, papročių epizodus, piešia įspūdingus istorinės Lietuvos peizažus. Poemoje pinasi ,,didžiosios‘‘ istorijos įvykiai ir kasdienės būties vaizdai, nuosekliai rutuliojamos pagrindinės siužetinės linijos-dviejų bajorų šeimų nesantaika, Tado ir Zosės meilės istorija, vienuolio Robako likimas. Kūrinio pabaiga šviesi, pakili:kivirčai blėsta, su Napoleono žygiu siejamos viltys atkurti valstybę. Taigi poemoje svarbūs patriotiniai motyvai, moralinės vertybės: drąsa, kilnumas, teisingumas. Mickevičiaus sonetuose laikomasi Petrarkos tradicijos. Maironis (Jonas Mačiulis)-(1862-1932). Tėvynės meilės dainius. Jo kūryba tiesiogiai susijusi su XIXa. Pab. XXa. Per. Pokyčiais lietuvių literatūroje ir kultūroje. (Maironio laikais lietuvių kultūra-bajorų kultūra).tai tautinio atgimimo laikotarpis. Jo poezija romantinė: atviras jausmingumas, dramatizmas, istorinės praeities aukštinimas, gamtos pajautimas, poeto vietos visuomenėje apdainavimas, patriotizmo žadinimas. Maironio kūryba buvo pavyzdžiu, veikusiu tolesnę poezijos raidą. Jis įpratino justi istorinio laiko tėkmę, gėrėtis ne tik praeitimi, bet su pasitikėjimu žvelgti į ateitį. Jo poezijos žmogus-asmenybė, stipri ir jausminga, mažinai nerami, ilgisi nežemiškų dalykų, vieniša išsiilgusi meilės, jai reikia veiklos, nori pažint nepažįstamus tolius, nors ir liūdna, bet viliasi, kad nusijuokus pasidarys geriau ir linksmiau, bijo tylos, poilsio, norai dar gyvi. Paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais buvo jo gyvenime nusivylimo. Jis jautėsi neįvertintas, nes nepasiekė vyskupo pareigų, nors jautėsi jų vertas.(draudžiama spauda) Jonas Biliūnas- (1879-1907).XIXa pab-XXa per. Lietuvių rašytojas. Jo gyvenimo laikotarpiu buvo draudžiama spauda.kaip ir kiti jo bendraamžininkai sirgo džiova. Grožinę kūrybą pradėjo nuo darbininkiškos tematikos kūrinių vėliau parašė noveles: ,,vagis‘‘, ,,Kliudžiau‘‘, ,,Žvaigždė‘‘, ,,Joniukas‘‘, ,,Liūdna pasaka‘‘, ,,Brisiaus galas‘‘. Jis grožinėje lietuvių literatūroje įtvirtino klasikinės novelės modelį. Jo kūryba liūdna, kalbanti apie dvasines vertybes. Daugiausia dėmesio skiriama ne aplinkos aprašymams, o vidiniams išgyvenimams. Kūrinio žmogus susiduria su negailestingu pasauliu ir yra nuskriaustas. Kūryba autobiografiška. Kūrinio centre žmogaus santykiai su žmonėmis, sąžinės atsakomybės tema. Vyrauja moralinė nuostata: gailėtis nelaimingojo ir atleisti netgi skriaudėjui. Biliūno novelėse svarbiausia ne įvykis, o pasekmė. Sakiniai trumpi, lakoniški. Kristijonas Donelaitis-(1714-1780).lietuvių nacionalinės literatūros pradininkas, sukūręs pirmąjį meninį kūrinį poemą ,,Metai‘‘. Poemoje nemaža krikščioniškųjų pamokymų, Biblijos citatų bei perpasakojimų. XVIIIa lietuviai gyveno dviejose valstybėse (Mažojoje Lietuvoje ,R. Prūsijoje. Ir Didžiojoje Lietuvoje

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!