Pagrindiniai literatūros autoriai su kontekstais

Renesanso epocha, kuriai būdingas ryškus mokslo ir meno pakilimas, pasaulietiškumas, dėmesys žmogaus asmenybei, tautai ir valstybei. Renesanso epochos žmogus vėl tikėjo žmogaus pažinimo galia, siekė pasižymėti ne tik ryžtingumu, vyriškumu, drąsa, bet ir gerumu, dorumu, teisingumu. Šios epochos žmogus atkakliai siekė dvasinių aukštumų. Pradedama suvokti, kad žmogus priklauso ne tik valstybei, bet ir tautai.
Renesanso laikų inteligentai vadinami humanistais. Humanistai įtvirtino naują požiūrį į žmogų: žmogaus galimybės neribotos, tikima žmogaus proto ir vaizduotės galia.
Reformacija – XVIa. religinis ir visuomeninis sąjūdis. Reformacijos metu visuomenėje kilo nepasitenkinimas bažnyčia, poreikis keisti bažnyčios tvarką, nes pamokslai dėstomi gimtąja kalba bus geriau suprasti piliečių ir tai padės jiems moralėti. Biblija ir kita religinė literatūra turi būti prieinama visiems – ne tik aukštuomenei. Reformacijos veikėjai buvo įsitikinę, kad Biblija yra puiki auklėjimo priemonė, nes žmogus gali tobulėti dvasiškai.
Renesanso laikotarpiu Lietuva buvo nuolat veikiama kitų tautų, todėl lietuvių kalba buvo apgailėtina: valstybinė kalba buvo rytų slavų, Seime vyravo lenkų kalba, bažnyčioje – lotynų. Todėl tuo metu buvo sunku puoselėti dvasinė pažangą, tačiau tėvynainiai, kurie buvo įsipareigoję gimtinei, nepasidavė, rūpinosi lietuvių pažinimu ir dvasine gerove. Vienas iš jų buvo Martynas Mažvydas.
Martynas Mažvydas –XVIa. kūrėjas humanistas, tarnavęs Bažnyčiai ir tautai.
Jis rūpinosi žmogaus pažanga: reikalavo krikščionybę skleisti tautinėmis kalbomis, skatino šviestis ir skaityti gimtąja kalba, dirbo pedagoginį darbą – mokė bažnytinės mokyklos mokinius, rūpinosi, kad būtų laikomasi bažnytinių apeigų: sekmadieniais nedirbama, tuokiamasi bažnyčioje. Daug laiko skyrė paprastiems žmonėms auklėti, įtikinti juos siekti dvasinės pažangos, nesitenkinti vien darbu, leidžiančiu gyventi.
Krikščionybę jis laikė mokslu, galinčiu atverti žmogui plačius dvasinius horizontus.
Tai, kad pirmoji lietuviška knyga buvo dedikuota Lietuvai, rodo Mažvydo patriotizmą ir tikėjimą, kad kuria savo tautai.
Kūrinio kontekstas
Svarbiausias Mažvydo gyvenimo tikslas buvo knygų leidimas. Rašytojas parengė (ne vienas) pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmas“. Pirmoji lietuviška knygelė išleista 1547 m. sausio 8 d., Karaliaučiuje.
Knygoje yra skelbiamos ne tik religinės tiesos, bet ir atskleidžiama mokslo svarba -...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!