Vaikystė be meilės. Vanda Juknaitė ,,Išsiduosi. Balsu"

Kiekvienas vaikas turi jausti tėvų meilę, rūpestį ir globą. Juk vaikai, stebėdami tėvus, ima juos mėgdžioti. Jie pripranta prie globėjų elgesio manierų, perima tiek gerasias tiek blogasias savybes. Tai lemia vaikų gyvenimo pasirinkimus, vertybes bei ateitį. Tačiau šiais laikais atsiranda vis daugiau atvejų, kai tėvai nesirūpina savo atžalomis. Kitaip sakant – palieka juos likimo valioje . Tokią šių dienų problemą, analizuoja rašytoja Vanda Juknaitė dokumentinėje knygoje „Išsiduosi. Balsu“.
Problematiški tėvų ir vaikų santykiai būna pagrįsti ne meile ir pasitikėjimu, o išnaudojimu ir abejingumu. Apie tai rašo Vanda Juknaitė dokumentinėje knygoje ,,Išsiduosi. Balsu“. Knyga parašyta remiantis pačios autorės išgyvenimais ir patirtimi. Vaizduojamasis laikotarpis apima pirmuosius nepriklausomybės metus, kai dėl pasikeitusių istorinių aplinkybių žmonės nebežinojo, kaip reikia gyventi. Dauguma tėvų palūžo, nežinodami ir nemokėdami tvarkytis su laisve. Vaikystė be meilės – tai gatvės vaikų kasdienybė. Atžalų tėvai nesirūpina, nemoko ir neugdo jokių vertybių. Atvirkščiai, palieka vaikus gatvėje. Negaunant paramos iš globėjų tenka patiems užsidirbti ant duonos. Kartais net išlaikyti savo girtaujančius tėvus. Tradicinėje šeimoje tėvas yra šeimos galva, jis rūpinasi šeimos gerove ir auklėja vaikus. Vandos Juknaitės knygoje vaizduojama ne tradicinė šeima. Tėvų ir vaikų santykis daugeliu atveju yra apgailetinas. Globėjai nesirūpina savo vaikais, neprisiima jokios atsakomybės už juos, tiesiog palieka likimo valiai. Tėvai apleidžia savo pareigą rodyti pavyzdį vaikams – dauguma netekę darbo tiesiog moraliai degraduoja, praranda butus, ima gerti. Todėl jų atžalos ir atsiduria gatvėje. Knygoje ir parodomas kraupus vaizdas, kai buvo organizuojama vasaros stovykla stoties vaikams. Tačiau, kad juos išvežti reikėjo tėvų sutikimo. Kai kurie vaikai, pavyzdžiui, Tai rodo, kad pas jį šeimoje nėra jokio santykio su tėvais, sūnus yra nesirūpinamas. Tačiau gali būti ir blogiau, pavyzdžiui, Eriko net neišleidžia į stovyklą, nes jis turi dirbti: ,,Kiauras dienas, nuo ryto iki vakaro, su broliuku prie stoties jis rinko kartonus. Parduodavo juos. Turėdavo kasdien parnešti patėviui penkis litus. Už išlaikymą“. Tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!