Ką reiškia būti kitokiam? (V. Juknaitė „Išsiduosi. Balsu“, I. Šeinius „Kuprelis“)

Ką reiškia būti kitokiam? (V. Juknaitė „Išsiduosi. Balsu“, I. Šeinius „Kuprelis“)

Šių laikų problema – nemokėjimas būti savimi. Kiekvienas žmogus yra kitoks. Jis išsiskiria mąstymu, išvaizda, pažiūromis. Dažniausiai kuo nors išsiskiriantys iš kitų žmonių yra atstumiami, nes dauguma nenori bendrauti su kitokiais. Galima sakyti, kad dėl to visuomenė tampa netolerantiška ir tai tampa rimta problema. Kitoniškumas yra analizuojamas įvairiuose literatūros kūriniuose, juose kūrėjai siekia atskleisti, kaip jaučiasi žmogus, kuris dažnai lieka išstumiamas už sociumo ribų. Šiandien savo kalboje analizuosiu Igno Šeiniaus ir Vandos Juknaitės kūrinius, norėdamas pakalbėti apie tai, ar sunku būti kitokiu ir ką reiškia tokiu būti?

Visų pirma, dažnai kitokie žmonės yra patyrę skaudžią ir sunkią vaikystę, todėl tolimesnis jų likimas tampa sudėtingas, jie pasirenka netinkamą gyvenimo kelią. Svarbu suprasti, kad žmogaus asmenybė formuojasi nuo pat jo gimimo, todėl visi patirti nemalonumai, meilės ir dėmesio trūkumas apsunkina jo gyvenimą, jis tampa kitoks, nes vaikystėje neturėjo gerųjų pavyzdžių. Apie buvimą kitokiu rašė Vanda Juknaitė, kuri yra drąsi, unikali, ypatinga, tyrą širdį turinti asmenybė, savo kūriniuose aprašanti socialines problemas, iškylančias mūsų visuomenėje. Knygoje „Išsiduosi. Balsu“ ji dėstė savo išgyvenimus, kurie yra susiję būtent su socialine problema, kai į visuomenės užribį yra išstumiami kitokie žmonės negu mes patys. Pirmame skyrelyje ji prabilo apie jaunam žmogui tenkančius naujus išbandymus ir išgyvenimus. Knygoje buvo aprašoma, kaip moteris rengdavo stovyklas sutiktiems vaikams iš gatvės. Vaikai turėdavo namus, tačiau elgetavo gatvėje, prie stoties, rinkdavo kartonus, kuriuos vėliau parduodavo. Gautus pinigus duodavo tėvams už jų pačių išlaikymą. Tačiau pinigus tėvai panaudodavo ne vaiko drabužiams ar maistui, o alkoholiui arba narkotikams. Svarbiausia, kad šie vaikai buvo niekam nereikalingi, elgetaujantys, vagiliaujantys, žiemą kenčiantys šaltį, beraščiai, alkani, valgantys tik vieną kartą per dieną, purvini, neturintys švarių drabužių, švarių namų ir juos mylinčių tėvų. Akivaizdu, kad šie vaikai yra kitokie, nes jų vaikystėje nėra artimo ryšio su šeimos nariais, kurie juo rūpintųsi, jį mylėtų ir globotų, kuri suteiktų šilumą, meilę, o ne tik maistą ir drabužius. Maisto ir drabužių nepalyginsi su tėvų meile ir rūpesčiu. Toks V. Juknaitės noras atskleisti sudėtingo likimo vaikų gyvenimus rodo, kad vaikai, nepatyrę tėvų meilės, tampa kitokiais ir yra atstumiami aplinkinių. Taigi, buvimas kitokiu – tai turėti kitokią vaikystę, kai negaunama pakankamai tėvų meilės ir dėmesio.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!