Kodėl ribinėse situacijoje prarandamas žmoniškumas? (I. Meras, V. Goldingas, J. Grušas)

Ar kada nors susimąstėte, ką iš tiesų reiškia žmogaus narsa ir didi laikysena? Ar žinote, kokiomis akimirkomis puoselėti savo įsitikinimus yra sudėtingiausia? Vieną iš pačių svarbiausių žmogiškųjų savybių – stiprybė ir atkaklumas kovoti už tai, kas kiekvienam iš mūsų yra svarbu. Savo žmogiškumą individui sunkiausia išlaikyti ribinėse situacijose, kurios itin reikšmingai veikia jo gyvenimą. Tai akimirkos kuriose atrodo, jog nebėra jėgų, nebėra galimybės atsitiesti ir drastiškai kovoti už svarbias vertybes. Tuomet kai nebesiseka, išbandomas kiekvieno žmogiškumas. Tačiau bet kokioje ribinėje situacijoje žmogus turi pasirinkimą nepaisant dideliu sunkumu, kovoti oriai ir stengtis išlikti žmogumi. Remdamasi literatūriniais pavydžiais, pakalbėsiu, kodėl vis dėlto kartais ribinėse situacijose prarandamas žmogiškumas.
Visų pirma, visuomenė yra linkusi prarasti žmogiškąsias savybes, jeigu kyla pavojus kiekvieno gyvybei. Vos tik pradedama kova už būvį, dažnai paminamos visos taisyklės ir nebelieka moralės normų. Nekontroliuojamose situacijose, kuomet aplinkui sukasi sudėtingiausios gyvenimo akimirkos, dažnai nebepaisomos žmogiškosios savybes. Tokiose situacijose kiekvienas kovoja už save, yra sunku išlikti sąmoninga ir nuoširdžia, gebančia priimti teisingus sprendimus asmenybe. Apie tai pasakoja Viljamas Goldingas savo romane „Musių valdovas“. Romanas vaizduoja nebrandžių asmenybių kivirčus, negebant po lygiai pasidalinti teisių ir pareigų. Pagrindiniai romano veikėjai Ralfas ir Džekas, skirtingų būrių vadai atsakingi už pasimetusius berniukus negyvenamoje saloje, jaučiant norą vadovauti, rodo nepakantą vienas kitam. Ralfas- gėrio ir tvarkos saugotojas, norintis komandinio darbo, Džekas- garbėtroška ir peštukas, kuris stojo Ralfui prieš kelią. Džekui vis labiau patiko laisvė, kuri laikui bėgant sužadino jo instinktus vadovautis ne protu, o jausmais žudyti. Berniukas sudarė būrį, kuris jo klausė ne dėl jo išminties, o todėl, jog jis paėmė valdžią į savo rankas. Išsiteplioję veidus Džeko sekėjai tapo nevaldomi- jie pavirto žvėrimis. Berniukai pamiršo viską ko buvo mokyti, kuo anksčiau tikėjo ir rėmėsi. Dalis jaunuolių atsiskyrė ir tapo medžiokliais- pasismailinę medines ietis medžiojo šernus, tykojo žvėries, kurį ruošiasi negailestingai nudobti..Su laiku jėga užvaldė berniukų protus, o problemos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!