Asmenybės laikysena ribinėse situacijose (Meras, Sadūnaitė)

XX amžiaus lietuvių poetas Henrikas Radauskas rašė: „Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą“ Iš tiesų, neretai pakliūname į gyvenimo pinkles ar didesnių rūpesčių jūrą. Bet, iš tikrųjų, mažesnės ar didesnės negandos yra mūsų kasdienybės dalis ir netrikdo įprasto gyvenimo ritmo. Visai kas kita įvairūs karai, teroro išpuoliai, pasaulinės pandemijos, kuriuose likimas tikrina mūsų stiprybę, norą gyventi, ryžtą pasirinkti, gebėjimą susivienyti. Neretai tokie sukrėtimai tampa ribinėmis situacijomis, kuriose žmogus, numeta visas savo kaukes ir stoja į kovą su likimo mestais išbandymais. Tokiose situacijose visuomenė dalijasi į dvi stovyklas – vienoje tie, kuriuos šie sunkumai sužlugdo, kitoje – tie, kuriuos sustiprina. Mano tikslas šiandien ir yra pristatyti asmenybės laikyseną ribinių situacijų kontekste. Kadangi lig šiol sąlyginai daugiausiai karų, pandemijų, krizių, katastrofų ir kitų negandų patyrė XXa. gyvenę žmonės, šiandien remsiuosi būtent šio amžiaus literatūros kūriniais bei asmenybių pavyzdžiais.
Dažniausiai ribines situacijas yra įprasta tapatinti su pasirinkimus lemiančiomis dilemomis. Tokias dvejones esame linkę vadinti ribinėmis situacijomis, nes jose, kaip taisyklė, ant kortos būna pastatytas kieno nors likimas, gerovė ar net gyvybė, o abejojantysis turi apsvarstyti bei nuspręsti: arba pasiaukoti ir išgelbėti tą, kurio likimas kabo ant plauko, ar, atvirkščiai, atsitraukti ir visą gyvenimą vaikščioti su skaudulio ženklu, įbrėžtu sieloje. Todėl, manau, ribinėje situacijoje įprasta matyti dvejojančią, ieškančią teisingo pasirinkimo asmenybę. Vieną ryškesnių tokios asmenybės pavyzdžių XXa. literatūroje sukūrė žydų kilmės rašytojas Icchokas Meras romane „Lygiosios trunka akimirką“ Pats autorius II pasaulinio karo metais buvo Lietuvoje, matė kaip jo žydų kilmės tėvai buvo sušaudyti tik dėlto, jog gimė žydais ir todėl I.Meras puikiai žinojo, kas yra ribinė situacija ir buvo matęs ir net pajautęs kaip atitinkamos asmenybės elgiasi tokiose situacijose. Romane, kurio veiksmas vyksta,vokiečių okupacijos metais, kai visi Vilniaus žydai gyveno gete, Meras apraše Izaoką Lipmaną, kuris žavėjo visus savo talentu žaisti šachmatus. Didžiausias vaikino priešininkas buvo geto vadovas Šogeris. Šiam pabodus nuolat pralaimėti prieš paauglį,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!