Vaiko paveikslas literatūroje

Vaikai išgyvena vieną svarbiausių gyvenimo etapų, formuojančių žmogaus pasaulėjautą ir vertybes. Sakoma, jog vaikystė yra pats laimingiausias ir šviesiausias metas, kada vaikams reikia tik žaisti ir svajoti, tačiau pasitaiko atvejų, kai vaikai dėl sudėtingų gyvenimo aplinkybių subręsta anksčiau laiko. Abu šiuos atvejus aprašė lietuvių autoriai – neoromantikė Šatrijos Ragana vaiką vaizdavo kaip svajojančią ir mylinčioje aplinkoje augančią asmenybę, o modernistas Jurgis Savickis piešė taip pat svajojančio, tačiau negatyvų gyvenimą patiriančio vaiko paveikslą.
Neoromantizmo atstovė Šatrijos Ragana savo romane „Sename dvare“ vaizdavo svajojantį vaiką, augantį mylinčioje ir šiltoje aplinkoje. Marija Pečkauskaitė, kitaip žinoma slapyvardžiu Šatrijos ragana, pati užaugo tokioje terpėje. Sename giminės dvare praleistą vaikystę rašytoja prisimena kaip palaimingą ir nutviekstą saulės, apgaubia prisirišimo, gražiausių išgyvenimų šviesa. Taip pasinerdama į praeities prisiminimus Šatrijos ragana „Sename dvare“ pasakoja apie dviejų vaikų motinos Marijos ir jos dukros Irusios gyvenimus. Visoje kūrinio eigoje jaučiama abipusė meilė tarp motinos ir vaikų: abu vaikai klauso mamatės, nori jai visko, kas geriausia („Bet aš norėčiau, kad mamatei būtų visados malonu ir gera. Ir skaudu man, jei taip nėra.“), o ši jais rūpinasi, nuolatos stengiasi skirti jiems kuo daugiau dėmesio, net atsisako savo aistros – skaitymo, kad leistų laiką su vaikais. Su mamate vaikams šilta ir saugu: „Mums čia šilta ir miela kaip kregždelėms lizdelyje“ Taip pat kūrinyje matomas Irusios vaikiškas svajingumas: „Tėvelis sako, kad man esanti gėda pasakomis tikėti, nes aš jau nebesanti tokia maža. Ten dideliame pasaulyje, gal iš tikro jau nieko nebėra, bet čia, toje stebuklingoje daubos šalyje, tikriausiai tebegyvena pasaka.“ Todėl neoromantikės Šatrijos Raganos romane atsiskleidžia svajojančio ir mylimo vaiko paveikslas.
Modernistas Jurgis Savickis aprašė taip pat svajojančio, tačiau užaugusio be meilės pesimistišką vaiko paveikslą. Modernizmo laikotarpiu dėl didelių pasaulinių pokyčių pasikeitė ir žmogaus mąstymas – žmogus tampa individualistas, pasiklydęs apvirtusioje pasaulio tvarkoje, ieškantis savo tapatybės, tačiau vis tiek valdomas instinktų ir impulsų. Tokius veikėjus vaizdavo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!