Vaiko paveikslas lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, Jurgis Savickis)

Vaiko paveikslas lietuvių literatūroje

(Šatrijos Ragana, Jurgis Savickis)

Vaikystė – tai gyvenimo tarpsnis tarp gimimo ir paauglystės. Šiuo laikotarpiu patirti įspūdžiai, įvykiai, išgyvenimai išlieka visą likusį gyvenimą. Alfredas Adleris (1870 – 1939), žymus individualiosios psichologijos pradininkas, teigia, kad svarbiausias žmogaus vystymosi laikotarpis yra vaikystė. Tam didžiausios reikšmės turi šeima, kita artima aplinka. Tai, ko vaikas išmoksta vaikystėje, turi reikšmingų padarinių ateičiai. Pvz., jei neišmoks atjausti, mylėti, nebus empatiškas ir užaugęs. Jei nematys gražių poelgių, pats užaugęs nesistengs to daryti. Anot Adlerio, ir teigiamos, ir neigiamos vaiko patirtys labai reikšmingos, nes jos atsilieps asmenybės brandai. Svarbu, kas vaiką supa, ar su meile ir globa paaiškina patirties pasekmes. Kitas vaiko raidos psichologas Gustavas Jungas taip pat pabrėžė aplinkos reikšmę. Autobiografinėje knygoje „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai“ jis rašo, kad susibarus tėvams, jam tuoj pat pasireikšdavo alerginės reakcijos – dusimas, bėrimai. Vadinasi, net fizinis vaiko kūnas reaguoja į aplinkos emocijas. Taigi vaikystėje formuojasi asmenybė, ryškėja tam tikri būsimos asmenybės bruožai. O kaip vaikų patirtys atsispindi lietuvių rašytojų kūryboje, ką jos reiškia vaikui? Remsiuosi neoromantike Šatrijos Ragana ir modernizmo atstovu Jurgiu Savickiu.

19 a. – 20 a. pradžios rašytoja, pedagogė, krikščioniškų pažiūrų rašytoja Šatrijos Ragana ( Marija Pečkauskaitė) vaikystę praleido Žemaitijos dvaruose, kurių aplinka ir formavo jos pasaulėžiūrą bei kūrybą. Dviejuose kūriniuose ji aprašo panašaus amžiaus dviejų mergaičių gyvenimą. Tačiau istorijos labai skirtingos, nors abi gyvena pasiturinčiai - dvare. Apysakoje „ Sename dvare“ perteiktos mintys labai artimos pačiai rašytojai, jos išgyventiems ir patirtiems įspūdžiams augant Užvenčio dvarelyje. Pagrindinė veikėja - 8 -erių metų mergaitė Irusia. Nors ir maža, jos mintys nevaikiškos: jai rūpi visi nuskriaustieji, užmirštieji, jai gaila seno žydo, senos bobulės, pas kurią nuolat bėga su pilnu krepšeliu maisto. Ji svarsto apie žmogaus gyvenimą, mirtį, kas laukia po mirties. Laimei, yra mamatė, kuri gali atsakyti į visus klausimus ir nuraminti. Pvz. , kai mergaitė susigraudina dėl mirusios našlaitės mamos, jai gražiai ir suprantamai paaiškinama, kad visi žmonės miršta, bet ne dabar, kai pasensta. Irka labai vertina mamatės dėmesį. Kartą ji pažymėjo raidę medyje ir pasakė dukrai, kad čia bus jos fotelis. Sureikšmino dukrą, palinkėjo dukrai , kad ją lankytų tik gražios mintys. Tai labai pradžiugino mergaitę. Irusia mato puikų savo motinos pavyzdį, kaip mamatė gydo žmones, gražiai su jais elgiasi, kaip į ją kreipiasi kaimiečiai patarimo. Be to, šeimoje yra dar du broliukai, todėl Irusia nesijaučia vieniša. Ji – laimingas vaikas ir auga puikioje aplinkoje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!