Konspektai
Vadybos pagrindų praktinių užduočių rinkinys
ĮVADAS Šis vadybos pagrindų praktinių užduočių rinkinys skirtas pirmųjų kursų verslo administravimą, ekonomiką studijuojantiems studentams. Jis galėtų būti naudingas ir kitų specialybių (būsimiesiems inžinieriams, technologams) studentams, kurie pasirinko vadybos pagrindų dalyko studijas bei norėtų įtvirtinti žinias, įgytas teorinių paskaitų metu. Verslininkams, įmonių vadovams šios užduotys padės analizuoti įmonės planavimo, apskaitos, kontrolės ir koordinavimo procesus, studijuoti modernias ir klasikines vadybos teorijas bei personalo valdymo ypatumus. Įgytos žinios pravers analizuojant ir planuojant konkrečias vadybines veiklas, priimant sprendimus, patekus į problemines vadybines situacijas. Rinkinyje yra penkiasdešimt trys užduotys, kurios pateiktos pagal vadybos pagrindų studijų programą. Daugiausia yra užduočių, sudarytų taip, kad jas būtų galima aptarti ir atlikti nedidelėmis grupelėmis. 1. ORGANIZACIJOS, VADOVAI IR SĖKMINGAS VALDYMAS Kontroliniai klausimai 1. Kas yra vadybos mokslo objektas? 2. Kokius žinote organizacijų bendruosius bruožus, kurie leidžia suprasti, kodėl organizacijas reikia valdyti? 3. Kokia yra organizacijos paskirtis? Kokios yra organizacijos sėkmės sudedamosios dalys? 4. Kuo panašus įvairių organizacijų vadovų darbas? Kokius vaidmenis atlieka organizacijos vadovas (pagal F. Mincbergą)? 5. Kas būdinga verslininko veiklai? Kokie yra verslininko ir vadovo veiklos panašumai ir skirtumai? 1. Įrašykite, kokiais ištekliais (resursais) disponuoja šios organizacijos. Palyginkite šių organizacijų naudojamus išteklius. Paaiškinkite, kaip vadovas, paskirstydamas išteklius, gali lemti organizacijos sėkmę. Ištekliai Organizacija Medžiagos Technologija Žmonės Informacija Kompiuterių įrangos gamybos įmonė (gamyba) Visuomeninio maitinimo įmonė (kavinė, restoranas) Bendrojo lavinimo mokykla (švietimas, ugdymas) Gyventojų socialinio draudimo įstaiga (nekomercinės paslaugos) 2. Išanalizavę, situaciją, apibūdinkite J. Jonaitienės statusą (vadybininkė ar verslininkė). Pagrįskite savo nuomonę. Ponia J. Jonaitienė yra didelės Lietuvos statybos kompanijos viceprezidentė. Savo karjerą kompanijoje ji pradėjo kaip įmonės atstovė spaudai. Iš pradžių ji dirbo tik laikinai, kaip laisvai samdoma darbuotoja, o vėliau tapo leidybos skyriaus viršininkė. Po penkerių darbo metų kompanijos prezidentas pasakė J. Jonaitienei, kad jos vadovaujamame skyriuje būtina panaikinti vieną etatą, o tai reiškė, kad turės būti atleistas darbuotojas. Vietoj to leidybos skyriaus viršininkė prezidentui pasiūlė palikti viską taip, kaip buvo, ir paprašė suteikti galimybę jos skyriui uždirbti kompanijai papildomų pinigų. Prezidentas sutiko. Jau kitais metais J. Jonaitienė reorganizavo leidybos skyrių į akredituotą reklamine agentūrą, kurią pavadino „Reklamos paslaugos". Kadangi inžinerinių paslaugų reklama jos grupei buvo žinomiausia veiklos sritis, todėl J. Jonaitienė pirmiausia ėmėsi aptarnauti įmonės architektūros, inžinerinį ir valdymo padalinius. Galų gale naujoji įmonė ėmė siūlyti reklamos paslaugas kitų veiklos sričių įmonėms: draudimo kompanijoms, juristų kontoroms, nekilnojamojo turto maklerių įmonėms. Taip „įmonės įmonėje" veikla išsiplėtė ir po penkerių metų paslaugų, teikiamų kompanijai ir išoriniams klientams, kiekis išaugo keletą kartų. „Reklamos paslaugos" ir toliau ieško naujų būdų, kaip, panaudojant turimą leidybos skyriaus patirtį, uždirbti įmonei kuo daugiau pinigų. 3. Išanalizavę gamybos įmonės vadovo dienotvarkę, išskirkite vaidmenis (pagal F. Mincbergą), kuriuos atliko vadovas tam tikru metu. 7.00. Darbo dienos pradžia. 7.05. Pokalbis telefonu su banko atstovu dėl galimybės gauti kreditą. 7.15. Skubus pasitarimas su finansų skyriaus vadovu dėl banko paskolos lengvatinėmis sąlygomis gavimo naujiems įrengimams pirkti. Pasitarimo metu buvo aptartos ir kitos finansavimo galimybės. 8.00. Gamybinis pasitarimas su padalinių vadovais - einamųjų reikalų svarstymas. 8.30. Korespondencijos peržiūra - palankių įmonei pasiūlymų paieška. 9.00. Dalyvavimas parodoje, kurioje pristatoma įmonės gaminama produkcija, vyksta derybos dėl sutarčių sudarymo. 11.00. Pietūs, kurių metu vadovas dalijasi įspūdžiais su tiesioginiais pavaldiniais. 12.00. Pokalbis telefonu su žmona apie vaikų auklėjimą. 12.15. Iniciatyvinis pasitarimas su gamybos padalinio darbuoto-jais dėl naujo produkto gamybos pradžios. 13.30. Darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimas įmonės lėšomis. 14.30. Oficialios informacijos, susijusios su naujais klientų reikalavimais, perdavimas įmonės padalinių vadovams. 15.00. Dalyvavimas nuolatinio kliento jubiliejaus iškilmėse. 16.00. Darbo pabaiga. 4. Išanalizavę bendrojo lavinimo mokyklos direktoriaus dienotvarkę išskirkite vaidmenis (pagal F. Mincbergą), kuriuos atliko vadovas tam tikru metu. 7.30. Pedagogų budėjimo grafiko mokykloje sudarymas. 8.00. Statistinių duomenų apie naujų mokinių priėmimą pateikimas aukštesnei organizacijai. 9.00. Pasitarimas, kuriame svarstomas klausimas dėl mokamų anglų kalbos kursų miesto gyventojams organizavimo. 10.00. Pedagogo, pažeidusio darbo drausmę, svarstymas. 11.00. Kelionė į kompiuterių įrangos pardavimo įmones, kompiuterių pirkimo sutarties sudarymas su viena iš jų. 12.00. Mokymo proceso naujovių pristatymas per vietinę televiziją. 13.00. Dalyvavimas miesto bendrojo lavinimo mokyklų vadovų pasitarime dėl mokyklų reorganizavimo. 14.00. Trumpas pasitarimo aptarimas su pavaduotoju ugdymui. 14.20. Pedagoginis darbas. 15.55. Vadovavimas atestacinės komisijos posėdžiui, kuriame vertinamas dviejų pedagogų, siekiančių aukštesnės kvalifikacinės kategorijos, atliktas darbas. 16.30. Darbo pabaiga. 5. Įrašykite, kuriuo teiginiu apibūdinamas organizacijos rezultatyvumas, o kuriuo - našumas. 1. Gamybos įmonė pradėjo visiškai naujo produkto gamybą R 2. Prekybos įmonė realizuoja maisto prekes trijose mažmeninės prekybos įmonėse ir vykdo didmeninę prekybą visoje apskrityje. R 3. Profesinė mokykla, įsigijusi naują maisto gaminimo įrangą, parengė per metus dvigubai daugiau aukščiausios kategorijos virėjų nei ankstesniais metais. N 4. Kirpyklos savininkai įkūrė dvi papildomas kirpėjų darbo vietas, ir įmonės pajamos per mėnesį išaugo 1,5 karto. N 5. Prieš keletą metų universitete buvo įkurtas Socialinių mokslų fakultetas. R 6. Bendrojo lavinimo mokyklos vadovų ir pedagogų pastangų dėka (naujų mokymo programų parengimas, aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas, naujų mokymo kabinetų įrengimas ir kt.) pasiektas tikslas - mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas. N 7. Krovinių gabenimo paslaugas teikianti įmonė, optimizavusi automobilių judėjimo maršrutus, per metus gavo papildomai 25 000 Lt pajamų. R 8.Banko vadovai, atsižvelgdami į klientų pageidavimus, įkūrė dar vieną banko filialą. N 9.Statybinėje organizacijoje pradėjus taikyti naują technologiją, individualių namų statybos laikas sutrumpėjo nuo vienerių metų iki 8 mėnesių. N 2. VADYBOS TEORIJOS RAIDA Kontroliniai klausimai 1. Kas suformulavo pirmąją mokslinę valdymo koncepciją? Kokius valdymo principus pateikė pirmosios vadybos mokyklos atstovai? 2. Kuri vadybos mokykla siekė parengti universalius valdymo principus? Paaiškinkite darbo specializavimo, valdžios ir atsakomybės, vienvaldystės, centralizacijos, valdymo hierarchijos ir kitus efektyvaus valdymo principus. 3. Išvardinkite administravimo funkcijas, kurias išskyrė A. Fajolis. 4. Kokios vadybos mokyklos atstovai lemiamą vaidmenį organizacijoje skyrė žmonėms, jų tarpusavio santykiams ir teigė, kad darbo našumas priklauso ne tik nuo organizavimo lygio, bet ir nuo socialinio bei psichologinio klimato? 5. Kodėl vadovui svarbu žinoti darbuotojų poreikius? 6. Paaiškinkite šias sąvokas: • organizacija kaip sistema; • procesinis požiūris į organizaciją; • situatyvinis požiūris į organizaciją. 1. Pasinaudodami žemiau pateikta medžiaga, paaiškinkite penkis gamybos organizavimo principus: 1) vertikali visos įmonės struktūra; 2) masinė gamyba; 3) standartizavimas; 4) visiškas gamybos mechanizavimas; 5) visiškas darbo pasidalijimas. Verslininkas nusipirko bankrutavusios įmonės pastatus, kuriuose ketino pradėti savo verslą - gaminti automobilius. Svarbiausia jo idėja - suskaidyti kiekvieną automobilių gamybos etapą į žymiai smulkesnius etapus, kuriuos būtų galima mechanizuoti, pagreitinti ir sujungti. Pirmoji modernaus konvejerio darbo dalis buvo magneto vijos surinkimas. Anksčiau darbininkas - jis turėjo būti kvalifikuotas specialistas - darydavo smagračio magnetu nuo pradžios iki galo. Geras darbininkas per dieną sugebėdavo padaryti 34-40 tokių detalių. Po modernizavimo magnetams gaminti sukurtas surinkimo konvejeris, atliekantis 29 skirtingas operacijas (jas atlieka 29 žmonės). Anksčiau magnetui surinkti reikėdavo 20 minučių, dabar - 13. Netrukus verslininkas tokią pat racionalizaciją įdiegė visoje gamykloje. Greitai buvo sumontuotas variklių ir perdavų dėžių surinkimo konvejeris. Po to reikėjo pertvarkyti galutinio automobilių surinkimo procesą, kuris, pagreitėjus visiems kitiems procesams, tapo dideliu trukdžiu, nes darbininkai kaip įmanydami greičiau manevravo apie pritvirtintą metalinį objektą - automobilį, kurį surinkinėjo. Jei darbininkai galėtų likti savo vietose renkamam automobiliui judant konvejeriu, būtų produktyviau išnaudojamas laikas. Inžinierių, konstruktorių ir technikų grupė sukūrė surinkimo konvejerį, kuriuo automobilio važiuoklė buvo lėtai traukiama gamyklos grindimis dešimties metrų atkarpomis nuolat registruojant proceso laiką. Paskui surenkamą automobilį ėjo šeši darbininkai, kurie ėmė detales iš rūpestingai atitinkamais atstumais išdėliotų krūvų ir tvirtino jas prie važiuoklės. Netrukus tempai tapo dar greitesni... Įdiegęs automatinę konvejerio juostą, įmonės savininkas galiausiai sugebėjo surinkti automobilį per 93 minutes. O dar visai neseniai, prieš kelerius metus, taikant surinkimo metodą prie pritvirtintos važiuoklės, geriausias automobilio surinkimo laikas sudarė 728 vieno žmogaus darbo valandas. Po devyniolikos metų, pagaminus daugiau kaip penkiolika milijonų automobilių, kai įmonės savininkas nusprendė, kad reikia išplėsti gamybą ir pradėti keleto kitų automobilio modelių gamybą, įmonės pelnas siekė milijonines sumas. Įmonės savininkas suprato, kad masinė gamyba visada yra svarbesnė už masinį vartojimą ir įgalina, sumažinus kainas, gaminti geresnius daiktus mažesnėmis kainomis. Nieko stebėtino, kad jo įmonėje gaminamų automobilių kaina vis mažėjo. Per dešimtį įmonės veiklos metų ji sumažėjo daugiau nei dvigubai. Per šį laikotarpį įmonė pardavė daugiau kaip pusę milijono automobilių ir aplenkė visus konkurentus. Įmonės savininko sėkmę garantavo ir tai, kad jis savo įmonę aprūpino viskuo, kas reikalinga automobilių gamybai: įsigijo geležies rūdynų, anglies kasyklų, geležinkelio, metalo apdirbimo ir kaučiuko gamybos įmonių akcijų, nusipirko laivų produkcijai gabenti ir kt. Savininkas nepriklausė nuo jokių konjunktūros pakitimų su automobilių gamyba susijusiose pramonės šakose. Įmonės savininkas galėjo reguliuoti visus gamybos etapus taip, kad pakankamai ir laiku būtų pateikta produkcijos automobiliams surinkti. 2. Paaiškinkite, kuris iš A. Fajolio (klasikinė vadybos mokykla) suformuluotų valdymo principų buvo pažeistas šiose situacijose. 1. Dėl nuolat besikeičiančių reikalavimų vadovams ir nepalankaus psichologinio klimato organizacijoje valdymo darbuotojų vidutinis darbo laikas įmonėje sudaro vos 1 metus. 11 2. Aukštą profesinę kvalifikaciją ir didelę praktinio darbo patirtį turintys inžinieriai programuotojai dažnai atlieka nesudėtingus' darbus. 9 3. Pardavimų padalinio vadovas gauna prieštaringus nurodymus iš dviejų aukštesnio lygio vadovų: komercijos direktorius akcentuoja svarbiausią tikslą - pritraukti kuo didesnį klientų skaičių, o finansų grupės vadovo svarbiausias tikslas - maksimaliai padidinti pardavimų apimtis. 4, 7 4. Rūbų siuvimo įmonė, taupydama lėšas, priėmė į darbą siuvimo technologą, kuris galėtų atlikti ne tik pagal pareigybes numatytus darbus, bet ir konsultuotų klientus, pirktų būtinas žaliavas ir pan. 1 5. Prekybinė organizacija, turinti platų mažmeninės prekybos įmonių tinklą, moka vienodo dydžio atlyginimą visų padalinių vadovams, nors jų darbo rezultatai ir kokybė akivaizdžiai skiriasi. 6, 10 6. Organizacijoje vadovai ir kiti darbuotojai nėra skatinami dirbti kūrybiškai, atmetami jų darbo racionalizavimo pasiūlymai. Svarbiausias ir vienintelis tikslas - griežtai vykdyti aukščiausio lygio vadovų nurodymus. 12, 13 7. Organizacijoje nėra apibrėžtų valdymo lygių ir neaiškus pavaldumas tarp padalinių vadovų. 8 8. Organizacijoje žemiausio lygio vadovai turi plačius įgaliojimus priimti sprendimus ne tik įgyvendinant trumpalaikius, bet ir strateginius tikslus. 7 9. Vadovas reikalauja iš darbuotojų lojalumo ir atsidavimo siekiant organizacijos tikslų, tačiau pats pirmenybę teikia savo asmeniniams tikslams įgyvendinti. 5 Galimi atsakymai: teisingas atlyginimas už darbą, hierarchija, vienvaldystė, personalo pastovumas, teisingumas, darbuotojų kompetencijos ir jų užimamų pareigų atitikimas, centralizacija, darbo specializavimas, iniciatyva. 3. Bihevioristinio (elgsenos) mokslo atstovas A. Maslou teigė, kad žmones veikti skatina poreikiai, kurie sudaro tam tikrą hierarchiją. Nurodykite kiek galima daugiau būdų, kaip organizacijos vadovai galėtų padėti darbuotojams patenkinti šiuos poreikius. Saviraiškos poreikiai Pagarbos ir statuso poreikiai Socialiniai (bendravimo) poreikiai Saugumo poreikiai Fiziologiniai poreikiai 4. Perskaitę žemiau pateiktą situacijos aprašymą, padiskutuokite ir atsakykite į klausimus. Antradienį, apie šeštą valandą ryto, du jauni automobilių surinkimo konvejerio darbininkai, pasipiktinę savo tiesioginiu vadovu, išjungė elektros tiekimą ir taip sustabdė automobilių surinkimo liniją visoje kompanijoje. Elektros energijos tiekimo pultas, susidedantis iš transformatorių, jungiklių ir kitų aukštos įtampos įrengimų, užėmė dviejų kvadratinių metrų plotą, esantį netoli gamyklos centro. Šį plotą juosė trijų metrų aukščio tvora, todėl patekti į vidų buvo galima pro tokio pat aukščio vartus. Tai buvo tarsi apsauginis narvas - tam tikros saugumo priemonės. Du darbuotojai pasiekė pultą paprasčiausiai perlipdami per tvorą. Patekę į vidų, jie atidengė jungiklius dengusį bloką ir sustabdė energijos tiekimą. Šie darbuotojai ėmėsi „tvarkyti reikalus", nes profsąjunga nepakankamai greitai (jų nuomone) reagavo į skundą. Jų bendradarbiai dėl tokio drastiško protesto negalėjo dirbti. Kadangi surinkimo konvejeris vis dar neveikė, jie ėmė buriuotis aplink pultą juosiančią tvorą, šūkauti dviem vyrukams anapus tvoros. Atsakydami jiems, surinkimo linijos darbo nutraukimo iniciatoriai skandavo: „Kai mes išjungiame elektrą, mes tampame jėga". Tuo metu bendradarbių akyse jie buvo tikri didvyriai. Tiesioginis surinkimo linijos darbuotojų vadovas ir jų protesto taikinys neseniai buvo pradėjęs eiti savo pareigas. Komentuodamas protestą sukėlusius įvykius, vadovas teigė, kad prieš jam pradedant eiti šias pareigas, darbo našumas nuolat būdavo žemesnis už bet kokias normas, o gamyklos vadovas jam aiškiai pasakė, kad jo darbas -pagerinti darbo našumo rodiklius. Naujajam surinkimo linijos vadovui pradėjus eiti šias pareigas, darbo našumas pakilo. Todėl jis įrodinėjo gamyklos vadovui, kad darbininkų reikalavimas atšaukti jį iš užimamų pareigų sukurtų rimtą precedentą. „Jei kompanija perkeltų mane kitur, atrodytų, kad gamyklos operacijos priklauso nuo kiekvieno kuo nors nepatenkinto darbuotojo užgaidų", - sakė jis. Jam pritarė profsąjungos lyderis. Jis teigė, kad kompanijoje yra ir daugiau taisytinų dalykų, pavyzdžiui, maistas valgykloje ar priemokos už darbą. Profsąjungos lyderis užsiminė, kad yra ne vienas vadovas, kurį reikėtų pakeisti. Be to, jis pasakė, kad protesto akcija, jei ji pasisektų, pasiektų du tikslus: darbuotojai imtų nurodinėti kompanijai problemų sprendimo būdus, taip susilpnėtų jos galimybės pačiai rinktis sprendimų prioritetus. Paskutinis profsąjungos lyderio komentaras buvo apie tai, jog tokiu atveju dviejų žmonių nesankcionuota protesto akcija pasiektų tą patį, kaip ir sąmoningai organizuotas streikas. Kiekviena sugaišta minutė kompanijai reiškė 6000 litų gamybos nuostolius, taigi vienos gamybos valandos kaina - 360 000 litų. Dėl šios problemos surengtame darbuotojų susirinkime gamyklos vadovas suprato, kad turi įgyvendinti du tikslus: 1) atkurti gamybos procesą nuostolingai dirbančiame konvejeryje (dėl šio sprendimo jis nebuvo visiškai tikras) ir 2) ateityje taikyti tokius darbo metodus, kurie nesudarytų sąlygų panašiems darbuotojų veiksmams kilti. Klausimai 1. Kokia yra tikroji šios situacijos problema? 2. Kaip remiantis jums žinomais požiūriais į valdymą (mokslinės valdymo mokyklos, klasikinės organizacijos teorijos mokyklos ir bihevioristinės (elgsenos) mokyklos) būtų nagrinėjama ši situacija? 3. Kokiu būdu fabriko vadovas turėtų atkurti konvejerio darbą? 4. Kokią darbo politiką reikėtų kurti, kad ateityje būtų galima išvengti panašių gamybos trukdymų? 5. Jei jūs manote, kad šioje situacijoje slypi kova dėl valdžios, įrodykite ir pagrįskite tai argumentais. 5. Įrašykite, kokiai valdymo funkcijai priskirsite šiuos valdymo veiksmus. 1. Gamybos įmonėje atliekama metinė žaliavų ir medžiagų inventorizacija. 2. Įmonės vadovas deleguoja įgaliojimus funkcinių padalinių vadovams ir nurodo jų atsakomybę už pavestas atlikti užduotis. 3. Korporacijos finansų vadovas pasitarime su filialų finansininkais suderina metimų ataskaitų pateikimo datą. 4. Gamybos skyriaus vadovas parengė naują atlyginimų sistemą, kuri užtikrina kiekvieno darbuotojo indėlio į bendrus darbo rezultatus įvertinimą. 5. Įrengimų remonto padalinio vadovas susirinkime su pavaldiniais tariasi ir numato, kada bus pradėtas įrengimų remontas. 6. Kokybės kontrolės padalinys parengia standartizuotus reikalavimus naujų gaminių kokybei įvertinti. 7. Gamybos padalinio vadovas, išsiaiškinęs, kad viename iš cechų darbo našumas sumažėjo dėl nepalankaus darbo režimo, suteikė darbuotojams dar vieną poilsio pertrauką. 8. Linijinių padalinių vadovų pasitarime derinami metiniai padalinių veiklos planai. 6. Dėl organizaciją sudarančių elementų ir jų tarpusavio bei išorinių ryšių su aplinka Įvairovės į ją galima žiūrėti kaip į atvirą mechaninę, informacinę, socialinę ar net energetinę sistemą. Paprastai yra skiriamas socialinis, techninis ir ekonominis posistemiui. 1. Pažymėkite visus galimus ryšius tarp posistemių (nurodykite kryptį) ir pateikite pavyzdžių, kaip tie ryšiai realizuojami skirtingų tipų organizacijose: gamybos, paslaugų teikimo Įmonėse ir ugdymo įstaigoje. 2. Pažymėkite sistemos „ įėjimus " ir „ išėjimus " į kitas sistemas ir pateikite skirtingų organizacijų tipų pavyzdžių. TESTAI 1. Šios vadybos mokyklos esminis metodologijos bruožas yra darbo turinio analizė. Remiantis tyrimais kuriami racionalūs darbų atlikimo būdai, leidžiantys išvengti nereikalingų ir nesąmonintų judesių, o darbininkai mokomi šių naujų atlikimo būdų. Tikslas - padidinti darbo veiksmingumą. Nurodykite mokyklą ir mokyklos atstovą. (A) Mokslinė vadybos mokykla. (Emersonas) B. Klasikinė (administracinė) vadybos mokykla. C. Žmogiškųjų santykių teorijos mokykla. D. Bihevioristinė (elgsenos) mokykla. E. Naujoji valdymo mokykla. 2. Ši mokykla į valdymo procesą įtraukė tiksliuosius mokslus ir skaičiavimo techniką. Ji vystosi dviem kryptimis. Pirmajai priklauso matematikos metodų naudojimas geriausiems sprendimams išrinkti ir pagrįsti; antroji kryptis nagrinėja valdymą sisteminiu požiūriu. Nurodykite mokyklą ir mokyklos atstovą. A. Mokslinė vadybos mokykla. B. Klasikinė (administracinė) vadybos mokykla. C. Žmogiškųjų santykių teorijos mokykla. D. Bihevioristinė (elgsenos) mokykla. (E) Naujoji valdymo mokykla. (P.Draker) 3. Šios mokyklos atstovai žvelgė į organizaciją kaip į visumą, mėgino aptikti bendriausius organizacijos bruožus ir dėsningumus. Mokykla siekė parengti universalius valdymo principus. Nurodykite mokyklą ir mokyklos atstovą. A. Mokslinė vadybos mokykla. (B) Klasikinė (administracinė) vadybos mokykla. (A.Fojolis, M.Folet) C. Žmogiškųjų santykių teorijos mokykla. D. Bihevioristinė (elgsenos) mokykla. E. Naujoji valdymo mokykla. 4. (...) bandė sudaryti trijų vadybos mokyklų vienovę: mokslinės, klasikinės ir žmogiškųjų santykių; iškėlė darbo ir kapitalo harmonijos idėją: harmonija gali būti pasiekta įvertinus abiejų pusių interesus ir teisingai juos motyvavus. Nurodykite vadybos mokslo atstovą. A. H. Tailoras. B. A. Fajolis. C. G. Gantas. (D) M. Folet. E. A.V. Graičiūnas. F. E. Meijo. 5. (...) yra operatyvinio valdymo ir kalendorinio planavimo pirmtakas. Jis parengė visą planavimo grafikų sistemą, padedančią veiksmingai kontroliuoti darbų eigą. (...) pabrėžė, kad žmogiškasis veiksnys daro įtaką gamybai, ir buvo įsitikinęs, kad darbas turi būti ne tik egzistavimo, bet ir pasitenkinimo šaltinis. Nurodykite mokyklos atstovą ir mokyklą. (A) Mokslinė vadybos mokykla. (Emersonas) B. Klasikinė (administracinė) vadybos mokykla. C. Žmogiškųjų santykių teorijos mokykla. D. Bihevioristinė (elgsenos) mokykla. E. Naujoji valdymo mokykla. 6. Esminis teorijos teiginys yra toks: tik laimingas žmogus dirba veiksmingai ir našiai. Tyrimai atskleidė, kad žmonių poelgius lemia ne tik ekonominiai, bet ir kiti, tik iš dalies pinigais patenkinami, poreikiai. Ši teorija pabrėžia tarpusavio santykių, aplinkos sąlygų ir valdymo principų, leidžiančių asmenybei visapusiškai pasireikšti, svarbą. Nurodykite mokyklą ir mokyklos atstovą. A. Mokslinė vadybos mokykla. B. Klasikinė (administracinė) vadybos mokykla. (C) Žmogiškųjų santykių teorijos mokykla. (D.Makgregoras) D. Bihevioristinė (elgsenos) mokykla. E. Naujoji valdymo mokykla. 7. Svarbiausias šios mokyklos tikslas buvo padėti darbuotojui suvokti savo galimybes bei atskleisti kūrybinį potencialą ir taip padidinti organizacijos veiksmingumą. (...) parengė „X" ir „Y" teorijas, kurios atspindi du požiūrius į darbuotoją: „X" teorija – žmogus yra pasyvus ir tingus, todėl jį reikia priversti dirbti; „Y" teorija - žmogus yra aktyvus ir kūrybingas, tik jam reikia sudaryti tinkamas darbo sąlygas. Nurodykite mokyklą ir mokyklos atstovą. A. Mokslinė vadybos mokykla. B. Klasikinė (administracinė) vadybos mokykla. C. Žmogiškųjų santykių teorijos mokykla. (d) Bihevioristinė (elgsenos) mokykla. (A.Maslow) E. Naujoji valdymo mokykla. 8. (...) įrodė, kad vadovas veiksmingai dirbs tik turėdamas ribotą pavaldinių skaičių. Atskleidė, kad tarp vadovo ir pavaldinių yra trijų rūšių ryšiai: asmeniniai, grupiniai ir kryžminiai. Nurodykite vadybos mokslo atstovą. A. H. Teiloras. B. A. Fajolis. C. G. Gantas. D. M. Folet. (E) A.V. Graičiūnas. F. E. Meijo. 9. (...) sukūrė administravimo doktriną. Administravimo funkcijas suskirstė į planavimą, organizavimą, motyvavimą, kontrolę ir koordinavimą. Nurodykite mokyklą ir mokyklos atstovą. A. Mokslinė vadybos mokykla. (B) Klasikinė (administracinė) vadybos mokykla. (A.Fojolis, M.Folet) C. Žmogiškųjų santykių teorijos mokykla. D. Bihevioristinė (elgsenos) mokykla. E. Naujoji valdymo mokykla. 10. Suformulavo „12 našumo principų", kurie teigia: 1) reikia turėti aiškius tikslus, juos išaiškinti pavaldiniams ir stengtis įgyvendinti; 2) pripažinti savo klaidas ir ieškoti jų priežasčių... Nurodykite mokyklą ir mokyklos atstovą. (A) Mokslinė vadybos mokykla. (Emersonas) B. Klasikinė (administracinė) vadybos mokykla. C. Žmogiškųjų santykių teorijos mokykla. D. Bihevioristinė (elgsenos) mokykla. E. Naujoji valdymo mokykla. 11. Palygina poveikį su rezultatu ir taip veikia procesą, kad rezultatas priartėja prie norimo tikslo. A. Įėjimas. B. Procesas. C. Išėjimas. (D) Grįžtamasis ryšys. 12. Sužadina procesą, kurio metu vyksta transformavimas, perdirbimas. (A) Įėjimas. B. Procesas. C. Išėjimas. D. Grįžtamasis ryšys. 13. Proceso galutinė būklė, kuriai būdingas tam tikras rezultatas. A. Įėjimas. B. Procesas. (C) Išėjimas. D. Grįžtamasis ryšys. 14. Organizacijos būvių kaita ar raida (perdirbimas, transformavimas). A. Įėjimas. (B) Procesas. C. Išėjimas. D. Grįžtamasis ryšys. 15. Remdamiesi šiuo požiūriu vadovai savo organizaciją laiko visuma ir kartu kitos, didesnės, išorinės aplinkos dalimi. Teorija teigia, kad kiekvieno organizacijos segmento veikla tam tikra dalimi veikia visų kitų organizacijos segmentų veiklą. A. Situatyvinis (atsitiktinumų) požiūris. (B) Sisteminis požiūris. C. Procesinis požiūris. 16. Į valdymą žiūrima kaip į nenutrūkstamus, vienas su kitu susijusius veiksmus (šie veiksmai gali būti vadinami valdymo funkcijomis), padedančius organizacijai siekti tikslo. A. Situatyvinis (atsitiktinumų) požiūris. B. Sisteminis požiūris. (C) Procesinis požiūris. 17. Šis požiūris stengiasi sujungti konkrečius valdymo metodus su konkrečiomis situacijomis, į kurias gali patekti organizacija. Teigiama, kad nėra nė vieno geriausio organizacijos valdymo metodo, o efektyviausias yra tas metodas, kuris labiausiai priimtinas konkrečioje situacijoje. (A) Situatyvinis (atsitiktinumų) požiūris. B. Sisteminis požiūris. C. Procesinis požiūris. 18. Pavaldinių dalyvavimo priimant organizacijai svarbius sprendimus lygis. A. Darbo pasidalijimas. B. Hierarchija. C. Iniciatyvos skatinimas. (D) Centralizacija. E. Komandų vienovė. F. Kompetencija. 19. Pavaldiniams turi būti leidžiama patiems kurti ir įgyvendinti savo planus, netgi jei kartais pavaldiniai ir padaro klaidų. A. Darbo pasidalijimas. B. Hierarchija. (C) Iniciatyvos skatinimas. D. Centralizacija. E. Komandų vienovė. F. Kompetencija. 20. Kuo daugiau žmonės specializuojasi tam tikroje srityje, tuo efektyviau jie atlieka savo darbą. Šis principas įgyvendinamas dirbant prie šiuolaikinių konvejerių linijų. (A) Darbo pasidalijimas. B. Hierarchija. C. Iniciatyvos skatinimas. D. Centralizacija. E. Komandų vienovė. F. Kompetencija. 21. Kiekvienas darbuotojas turi gauti instrukcijas tik iš vieno asmens, nes jei darbuotojas yra tiesiogiai pavaldus keliems vadovams, jis neišvengs prieštaringų instrukcijų ir kitokių neaiškumų. A. Darbo pasidalijimas. B. Hierarchija. C. Iniciatyvos skatinimas. D. Centralizacija. (E) Komandų vienovė. F. Kompetencija. 22. Valdžios linija organizacijoje - šiandien dažnai žymima keturkampiais ir linijomis organizacinėse struktūrose - visada braižoma iš viršaus į apačią, nuo aukščiausio iki žemiausio valdymo lygio. A. Darbo pasidalijimas. (Ip Hierarchija. C. Iniciatyvos skatinimas. D. Centralizacija. E. Komandų vienovė. F. Kompetencija. 3. ORGANIZACIJOS VIDINĖ IR IŠORINĖ APLINKA Kontroliniai klausimai 1. Kokie veiksniai formuoja organizacijos vidinę aplinką? Pateikite tų veiksnių apibrėžtis. 2. Kaip skirstomi organizacijos išorinės aplinkos veiksniai? 3. Kokias žinote technologijos klasifikavimo sistemas? 4. Paaiškinkite, kas sąlygoja išorinės aplinkos sudėtingumą, paslankumą ir neapibrėžtumą? Organizacijos išorinė ir vidinė aplinka skirstoma į dvi sritis: tiesioginio poveikio ir šalutinio poveikio. 1. Įrašykite organizacijos išorinės aplinkos veiksnius. Palyginkite šių organizacijų išorinę aplinką. Nurodykite, kurios, jūsų manymu, organizacijos išorinė aplinka yra paslankiausia: 1) baldų gamybos įmonė; 2) elektros energiją tiekianti įmonė; 3) telekomunikacinių paslaugų įmonė; 4) universitetas; 5) alkoholiniais ir gaiviaisiais gėrimais prekiaujanti didmeninės prekybos įmonė. 2. Įrašykite technologijos klasifikavimo sistemų elementus. Pagal D. Vudvordą Pagal D. Tompsoną 1. 1. 2. 2. 3. 3. Nurodykite, kuriam technologijų tipui priskirtumėte šių organizacijų pagrindinės veiklos technologijas: 1) lengvųjų automobilių gamykla; 2) standartinių daugiabučių namų statybos įmonė; 3) draudimo įmonė; 4) drabužių siuvimo įmonė, teikianti šios rūšies paslaugas pagal individualius klientų užsakymus; 5) dujų tiekimo gyventojams įmonė; 6) kultūrinių renginių organizavimo įmonė; 7) pieno perdirbimo ir pieno produktų gamybos įmonė; 8) kino studija; 9) bankas; 10) baldų gamybos įmonė, dirbanti pagal individualius užsakymus; 11) turizmo agentūra; 12) dviračių gamykla; 13) darbo birža; 14) medvilnės gaminių fabrikas (nuo medvilnės apdirbimo iki drabužių siuvimo). 3. 1. Mažmeninės prekybos įmonė, kuriai vadovauja prekybos direktorius, turi septynis prekybos skyrius (statybinių medžiagų, dažų, elektros prekių, namų apyvokos daiktų, santechnikos įrengimų, buitinės technikos, durų užraktų). Kiekvienam skyriui vadovauja skyriaus vedėjas, kuris paskirsto užduotis pardavėjams, organizuoja ir kontroliuoja jų darbą. 2. Statybinė organizacija, kuriai vadovauja generalinis direktorius, atlieka individualių namų projektavimo ir statybos darbus bei rekonstruoja senus pastatus. Šių dviejų veiklų pagrindu įmonėje sukurti padaliniai, kuriems vadovauja statybos darbų vadovas ir rekonstrukcijų vadovas. Kiekvienas iš šių padalinių turi projektavimo ir darbų atlikimo skyrius. Darbų atlikimo skyriaus vadovai paskirsto užduotis vidaus ir išorės apdailos darbininkų grupėms. Organizaciją statybinėmis medžiagomis aprūpina tiekimo skyrius, kurio vadovas yra įgaliotas generalinio direktoriaus ir pavaldus jam. 3. Užuolaidų salonas, kuriam vadovauja generalinis direktorius, turi filialus keturiuose Lietuvos miestuose. Filialams vadovauja direktoriai, kurie, generalinio direktoriaus įgalioti, filialų darbą organizuoja savarankiškai. Kiekvienas filialas turi dizainerių grupes. 1-asis filialas turi du siuvimo cechus ir užsakymų skyrių. 2-asis ir 3-asis filialai turi po vieną siuvimo cechą, užsakymų ir reklamos skyrius. 4-asis filialas yra mažiausias, turi tik užsakymų skyrių ir vieną siuvimo cechą. Finansų ir tiekimo skyriai gauna nurodymus ir atsiskaito generaliniam direktoriui. Šie skyriai aptarnauja visus įmonės padalinius. Įmonėje dirba 120 darbuotojų, tačiau tik 8 darbuotojai atlieka valdymo funkcijas. Nubraižykite šių organizacijų struktūrines schemas ir apibūdinkite jas pagal valdymo apimtį. 4. Tiesioginio poveikio išorinė aplinka daro ne tik tiesioginę įtaką organizacijos veiklai, bet ir pati yra veikiama organizacijos. Paaiškinkite, kaip šios organizacijos gali veikti tiesioginio poveikio išorinę aplinką: 1) modelių namai (madingų drabužių modeliavimas, siuvimas, demonstravimas); 2) darbo birža; 3) interneto paslaugos; 4) universitetas; 5) programinės įrangos kūrimo ir gamybos įmonė; 6) trąšų gamybos įmonė. 5. Išorinė aplinka yra ir organizacijos, ir jos vadovų problemų šaltinis. Išlikti ir sėkmingai gyvuoti gali tik ta organizacija, kurios vadovai sugeba tinkamai reaguoti į išorinės aplinkos veiksnius, darančius tai organizacijai įtakos. Šalutinio poveikio aplinka organizacijai tiesioginio spaudimo nedaro, tačiau ją nuolat veikia. Įrašykite šalutinio poveikio aplinkos elementus ir paaiškinkite, kokį poveikį jie daro šioms organizacijoms: 1) lengvųjų automobilių gamyklai; 2) standartinių daugiabučių namų statybos įmonei; 3) darbo biržai; 4) draudimo įmonei; 5) vaikiškų rūbų siuvimo įmonei; 6) dujų tiekimo gyventojams įmonei; 7) pieno perdirbimo ir pieno produktų gamybos įmonei; 8) kino studijai; 9) bankui; 10) baldų gamybos įmonei; 11) universitetui; 12) programinės įrangos kūrimo ir gamybos įmonei. 4. SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS. TESTAI 1. Sprendimai priimami pagal rašytas ar nerašytas taisykles, procedūras, supaprastinančias sprendimų priėmimą pasikartojančiose situacijose. A. Neprogramuojami sprendimai. B. Intuityvūs sprendimai. (C) Programuojami sprendimai. D. Racionalūs sprendimai. 2. Pagrįsti nuojauta sprendimai, kai nėra svarstomos „už" ir „prieš" alternatyvos. A. Neprogramuojami sprendimai. (B) Intuityvūs sprendimai. C. Programuojami sprendimai. D. Racionalūs sprendimai. 3. Sprendimai priimami gvildenant nepaprastas ar netikėtas problemas (kai reikia nustatyti organizacijos tikslus, strategiją spręsti išteklių paskirstymo problemas ir pan.). (A) Neprogramuojami sprendimai. B. Intuityvūs sprendimai. C. Programuojami sprendimai. D. Racionalūs sprendimai. 4. Sprendimų priėmimo būdas, kai nuosekliai atliekami šie veiksmai: suformuluojama problema, nustatomi apribojimai, paruošiamos sprendimų alternatyvos, vėliau jos įvertinamos ir parenkama viena iš jų. A. Neprogramuojami sprendimai. B. Intuityvūs sprendimai. C. Programuojami sprendimai. (D) Racionalūs sprendimai. 5. Kūrybiškas sprendimo alternatyvų ir galimybių radimo metodas, kai dalyvaujantieji sprendimo priėmimo procese spontaniškai siūlo alternatyvas, net jei jos atrodo nerealios. A. „Velnio advokato" metodas. B. „Smegenų šturmo" metodas. C. Darbuotojų, anketinės apklausos metodas. 6. Sprendimų priėmimo modelis, apimantis kitų modelių panaudojimą, siekiant įvertinti organizacijos veiklos išlaidas ir pelningumą. A. Lošimų teorija. B. Optimalaus aptarnavimo modelis. C. Atsargų valdymo modelis. D. Tiesinio programavimo modelis. E. Imitacinis modelis. (F) Ekonominė analizė. 7. Šis sprendimų priėmimo modelis naudojamas siekiant nustatyti reikalingą aptarnavimo kanalų skaičių (atsižvelgiama į jų poreikį). A. Lošimų teorija. (B) Optimalaus aptarnavimo modelis. C. Atsargų valdymo modelis. D. Tiesinio programavimo modelis. E. Imitacinis modelis. F. Ekonominė analizė. 8. Sprendimų priėmimo modelis, leidžiantis numatyti priimto sprendimo poveikį konkurentams, jų galimą reakciją į kainų pokyčius. (A) Lošimų teorija. B. Optimalaus aptarnavimo modelis. C. Atsargų valdymo modelis. D. Tiesimo programavimo modelis. E. Imitacinis modelis. F. Ekonominė analizė. 9. Sprendimų priėmimo modelis, kuriamas ir pritaikomas tam, kad būtų ištirtos realios sistemos savybės, charakteristikos. A. Lošimų teorija. B. Optimalaus aptarnavimo modelis. C. Atsargų valdymo modelis. D. Tiesinio programavimo modelis. (E) Imitacinis modelis. F. Ekonominė analizė. 10. Sprendimų priėmimo modelis, naudojamas atsargų užsakymo momentui ir kiekiui nustatyti. A. Lošimų teorija. B. Optimalaus aptarnavimo modelis. (C) Atsargų valdymo modelis. D. Tiesinio programavimo modelis. E. Imitacinis modelis. F. Ekonominė analizė. 11. Sprendimų priėmimo modelis, naudojamas ribotiems ištekliams paskirstyti, gaminių pervežimams planuoti (pvz., transporto tinklų optimizavimo uždaviniai), kai būtina parinkti tokį išteklių derinį, kuris leistų gauti maksimalų pelną. A. Lošimų teorija. B. Optimalaus aptarnavimo modelis. C. Atsargų valdymo modelis. (D) Tiesinio programavimo modelis. E. Imitacinis modelis. F. Ekonominė analizė. 12. Sprendimų priėmimo metodas, naudojamas geriausiam sprendimo variantui išrinkti, kai variantų skaičius ribotas ir sprendimo rezultatai priklauso nuo realių įvykių tikimybės. A. Sprendimų medis. (B) Mokėjimo matrica. C. Prognozavimo metodas. 13. Sprendimų priėmimo metodas, kai yra sudaroma problemos sprendimo schema ir, įvertinus numatomų įvykių tikimybes, surandamas optimaliausias sprendimas. (A) Sprendimų medis. B. Mokėjimo matrica. C. Prognozavimo metodas. 14. Sprendimų priėmimo metodas, leidžiantis panaudoti praeities patirtį ir dabarties prielaidas ateičiai spėti. A. Sprendimų medis. B. Mokėjimo matrica. (C) Prognozavimo metodas. 15. Sprendimų priėmimą lemiantys veiksniai. A. Vadovo asmenybė. B. Organizacijos išorinė aplinka. C. Laikas. D. Turima informacija. E. Visi išvardinti. F. B ir D. 5. BENDRAVIMO PROCESAI Kontroliniai klausimai 1. Kokie komponentai ir stadijos sudaro bendravimo procesą? Kuris iš šių komponentų būtinas norint įsitikinti, kad pranešimas buvo suprastas? 2. Kokias žinote tarpasmeninio bendravimo kliūtis? 3. Kas lemia skirtingą žodžių, reiškinių ir pan. suvokimą? 4. Kokį vaidmenį bendravimas vaidina atliekant valdymo veiksmus? 5. Kokios yra dažniausiai pasitaikančios bendravimo kliūtys organizacijose? 6. Kokius žinote organizacijos bendravimo tobulinimo būdus? 1. Didelė statybinė organizacija įsigijo prekybos įmone_, parduodančią statybines medžiagas dvylikoje filialų (įvairiuose miestuose). Šie filialai iki tol veikė savarankiškai, be pagrindinės įmonės įsikišimo. Tai reiškė, kad kiekvienas iš dvylikos filialų siekė savų tikslų ir visa įmonė buvo amžinasis „autsaideris" tarp statybinių medžiagų pardavėjų. Po dvejų metų statybinės organizacijos įsigytas padalinys padidino savo pelną 40%, o geriausi prekybos agentai „sumušė" prekių pardavimo rekordus. Kas lėmė tokius greitus pasikeitimus? Daug lėmė požiūrio į bendravimo procesą pasikeitimas. Pirmiausia įsigytai įmonei vadovauti buvo paskirtas naujas realizacijos direktorius. Naujasis vadovas greitai suprato, kad tarp pardavėjų nėra efektyvaus pasikeitimo informacija, kartais jo iš viso nėra - todėl bendras darbas neįmanomas. Svarbiausia kliūtis buvo tai, kad pardavėjai niekada nesusitikdavo. Anksčiau jiems skirtingu laiku būdavo išdalijamos atmintinės, ir jie išsiskirstydavo kas kur. Naujasis vadovas nusprendė sukurti bendravimo mechanizmą, kuris leistų ne tik informuoti pardavėjus apie kolegų darbą, bet ir užtikrintų pasikeitimą idėjomis, pasiūlymais bei būtiniausia informacija. Jis manė, jog kiekvienam pardavėjui skirtinguose filialuose būtina tuo pačiu laiku gauti vienodą informaciją apie naujus gaminius, pardavimų skatinimo priemones, įvairias programas ir pan. Naujasis vadovas įsteigė „Vienos dienos" pasitarimą, kuris visuose filialuose vyko vienu metu kiekvieną mėnesį. Šių pasitarimų metu svarstomos realizacijos problemos ir jų sprendimo būdai, užtikrinamas dvipusis pasikeitimas informacija tarp pardavėjų, vyksta jų mokymas. Šie pasitarimai yra standartizuoti, tačiau kiekvienas filialo vadovas gali koreguoti darbotvarkę pagal poreikius. Darbotvarkės pagrindą nustato prekybos įmonės realizacijos direktorius, o filialų vadovai pritaiko j ą prie padalinio reikmių. Po pasitarimo kiekvieno filialo vadovas per savaitę išsiunčia standartinės formos formuliarą realizacijos direktoriui, kuriame nurodoma, kaip praėjo pasitarimas, kokios iškilo problemos, kokie yra pardavėjų pasiūlymai ir naujovės, kokia reikalinga pagalba. Naujasis vadovas stengiasi greitai atsakyti į klausimus ir reaguoti į pasiūlymus, kuriuos pateikia filialai (kad suspėtų iki kito pasitarimo). Filialų vadovai iš pradžių truputį priešinosi šioms naujovėms, bet dabar į įmonės centrinę būstinę siunčia vis daugiau ir daugiau pasiūlymų, pardavėjai vis aktyviau dalyvauja šiuose pasitarimuose, nes juose svarstomi pasisekusių veiklos strategijų variantai, vyksta naudingas pasikeitimas informacija. Informacijos pasikeitimo išplėtimas sujungė 12 filialų į visumą, judančią viena kryptimi. Paaiškinkite situaciją ir atsakykite į šiuos klausimus: 1) kokios buvo pagrindinės pasikeitimo informacija tarp prekybos įmonės filialų kliūtys prieš tai, kai ją įsigijo statybinė organizacija? 2) kokį pasikeitimo informacija kliūčių pašalinimo būdą pasirinko naujasis prekybos įmonės realizacijos direktorius ir kodėl, jūsų manymu, šis būdas buvo veiksmingas? 3) pasiūlykite, kaip dar galima būtų patobulinti pasikeitimo informacija procesą šioje organizacijoje? 2. Grupėje atlikite anoniminę apklausą, kuri padėtų išsiaiškinti kai kurių terminų suvokimo skirtumus. Remdamiesi apklausos rezultatais nustatykite, kiek apklaustųjų terminus suvokia skirtingai, o kiek -vienodai. Apklausos anketa Paaiškinkite šiuos terminus. Integracija Veiklos koordinavimas Motyvavimas Auditas Filtracija Dekodavimas Technologija Neverbalinis bendravimas 3. Elektros prietaisų gamykla pagamino ir pardavė eksperimentinę gaminių partiją. Įmonės gamybos kontrolės tarnyba, reaguodama į kliento skundą, atliko pakartotinį naujojo gaminio bandymą ir nustatė, kad esant tam tikroms sąlygoms (pvz., dėl drėgmės poveikio) naujasis gaminys gali būti pavojingas vartotojo gyvybei. Gaminio kūrėjai tikina, kad problema bus išspręsta pakeitus izoliacinę medžiagą kita, šiek tiek brangesne, bet visiškai patikima. Tačiau gaminys jau pasirodė prekyboje ir pirkėjų yra mielai perkamas. Kaip efektyvių bendravimo procesų su išorine aplinka, gamyklos padalinių vadovais ir darbuotojais sukūrimas galėtų padėti išspręsti šią problemą? Gamyklos aukščiausio lygio vadovų nuomonė yra tokia, kad svarbiausia šioje situacijoje - išsaugoti gerą įmonės vardą. 4. Žemiau pateikti frazių, sunkinančių vadovo ir pavaldinių bendravimą, pavyzdžiai. Pakeiskite šias frazes taip, kad jos nebūtų kliūtys bendraujant. Grasinimai „Jeigu nesugebi laiku atlikti šio darbo, mums teks galvoti apie tavo atleidimą". Įsakymai „Daryk, kas liepta, o jei ne ..." „Skubiai užeik į mano kabinetą". Kritika „Jūs nuolat skundžiatės ..." Įžeidžiančios pravardės „Tik visiškas neišmanėlis galėjo taip padaryti..." Reikalavimai „Tu privalai būti atsakingesnis". „Tu turi skaitytis su ..." Tardymas „Kuo tu užsiiminėji?" „Kodėl tu būtinai nori dirbti kartu su ..." Elgesio motyvų diagnozė „Tu vadovaujiesi savo jausmais". „Žinau, tu tai padarei tyčia!" Patarimai nelaiku „Jei būtum paklausęs manąs, dabar nereikėtų jaudintis". Atsisakymas svarstyti problemą „Nėra čia apie ką kalbėti". 6. STRATEGINIS PLANAVIMAS Korporacijos modelio koncepcija Ši koncepcija analizuoja tris atskiro verslo vieneto, sudarančio korporacijos verslo portfelį, aspektus - jo pardavimus, jo rinkos augimą, informaciją apie tai, ar savo veikla jis sunaudoja, ar uždirba grynųjų pinigų. Šiuo metodu siekiama išlaikyti pusiausvyrą tarp pinigams imlių verslo vienetų ir tų, kurie duoda grynųjų pinigų. Remiantis šiuo metodu, verslo vienetai gali būti skirstomi į šiuos tipus: klaustuko, žvaigždės, grynųjų pinigų karvės ir šuns. Verslo vienetas, priklausantis klaustuko kategorijai, užima palyginti mažą dalį greitai augančioje rinkoje, gali būti negarantuotos ir brangios veiklos pavyzdys. Greitas rinkos augimas gali priversti investuoti dideles sumas vien tam, kad jis išlaikytų reikiamą lygį, nors tai gali duoti labai mažą arba neigiamą pelną ir pinigų srautą. Jei šis vienetas dar bandys plėsti savo rinką, palyginti su verslo vienetu -lyderiu, jam prireiks dar didesnių investicijų. Tačiau greitas rinkos augimas siūlo viliojančias perspektyvas, jei tik įmanoma rasti tinkamą strategiją ir pinigų jai įgyvendinti. Žvaigždės kategorijos verslo vienetas, užimantis gana didelę greitai besiplečiančios rinkos dalį, turėtų būti gana pelningas. Tačiau norint išsilaikyti greitai augančioje rinkoje, investicijoms reikia skirti daugiau grynųjų pinigų, nei dabar uždirbama. Grynųjų pinigų karvė užima palyginti didelę dalį lėtai augančios rinkos ir yra pelninga (gali būti ir papildomas pinigų šaltinis). Lėtas rinkos augimo tempas nereikalauja didelių investicijų norint išlaikyti stabilią padėtį rinkoje. Šuo - tai veikla, užimanti mažą dalį lėtai augančios rinkos. Šis verslo vienetas gali būti nežymus vartotojas ar pinigų tiekėjas. Pagal „eilę" pinigai gaunami iš grynųjų pinigų karvės bei sėkmingesnių šunų ir investuojami į parinktus klaustukus, kad jie, plėsdami savo rinkos dalį, galėtų tapti žvaigždėmis. Kai rinkos augimo tempai sulėtės, žvaigždės taps grynųjų pinigų karvėmis, duodančiomis papildomų grynųjų pinigų, kurie bus investuojami į kitą vilčių teikiantį klaustuką. Įvertinkite žemiau aprašytų įmonių atskirus verslo vienetus pagal korporacijos portfelio metodą, nustatykite strateginį kiekvieno vieneto vaidmenį siekiant tikslo - optimizuoti bendrą organizacijos veiklą. Nurodykite, kaip galėtumėte išlaikyti pusiausvyrą tarp pinigams imlių verslo vienetų ir tų, kurie duoda daugiausia grynųjų pinigų. Galimus pinigų srautus nurodykite rodyklėmis. 1. Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės „Prekyba" komercinė veikla aprėpia keturis pagrindinius verslo vienetus: 1) didmeninė prekyba įmonės konditerijos ceche pagamintomis prekėmis (bandelėmis, tortais ir kt. gaminiais); 1) mažmeninė prekyba plataus asortimento maisto prekėmis; 2) mažmeninė prekyba kasdienės paklausos nemaisto prekėmis (nedidelis asortimentas valymo priemonių, asmens higienos prekių ir pan.); 4) papildomos paslaugos - prekių pristatymo į namus - teikimas. Apie 50% pajamų įmonė gauna iš prekybos maisto prekėmis, kuri nereikalauja didelių investicijų ir duoda nuolatinį „vidutinį" pelną. Ateityje pardavimų apimtys neturėtų labai kisti. Naujų gamybos technologijų ir aukštos kvalifikacijos specialistų dėka konditerijos cecho gaminiai yra labai populiarūs ir per 3 paskutinius mėnesius šio veiklos vieneto pajamos išaugo 2 kartus. Tačiau vis daugiau gamintojų ateina į konditerijos prekių gamybos ir pardavimo rinką, todėl kyla realus pavojus, kad konkurencinė kova didės. Norint išlaikyti turimas pozicijas, gali tekti padidinti išlaidas (kurios šiandien ir taipjau sudaro 30% visų įmonės išlaidų). Prekių pristatymo į namus paslauga realaus pelno neteikia ir yra tik įmonės pardavimų rėmimo forma. Tačiau konkurencija šioje srityje nėra labai didelė, o vartotojų šio tipo paslaugos poreikiai auga, todėl galima prognozuoti, kad ateityje ši paslauga gali būti pelninga. Prekybos nemaisto prekėmis apyvarta nesiekia 10% visos įmonės apyvartos, tačiau šios prekės tradiciškai parduodamos šalia maisto prekių, ir pirkėjai įpratę jas rasti „Prekybos" parduotuvėse. Šio verslo vieneto išplėtimas reikalautų daug išlaidų ir patirtų negailestingą konkurenciją. 2. Statybos bendrovė UAB „Namukas" užsiima biurų, gyvenamųjų namų ir komercinei veiklai skirtų pastatų (parduotuvių, sandėlių) statyba. Gyvenamųjų namų statybos skyrius turi du atskirus padalinius -individualių ir daugiabučių gyvenamųjų namų statybos. Daugiabučių namų statybos darbus įmonė atlieka jau penkiolika metų, ir ši veiklos sritis yra gana pelninga, tačiau šių namų paklausa maža ir auga ypač lėtai. Be to, rinkoje yra gana daug konkurentų, siūlančių panašias paslaugas. UAB „Namukas" yra autoritetingiausia individualių namų statybos įmonė mieste dėl savo atliekamų darbų aukštos kokybės. Tačiau maža gyventojų perkamoji galia riboja naudojimąsi šiomis įmonės paslaugomis, ir per paskutiniuosius 5 metus šio padalinio pelningumas padidėjo nežymiai (3-5% per metus). Per paskutiniuosius metus įmonė pastatė ar rekonstravo apie 50% visų miesto biurų. Šio tipo statinių paklausa atsirado palyginti neseniai, ir, nors šių darbų paklausa nuolat didėja, reikalingos papildomos didelės investicijos. Kadangi darbai turi būti atlikti ne tik kokybiškai, bet ir sparčiai, turi būti naudojamos naujausios technologijos, pasitelkiami aukščiausios kvalifikacijos įvairių sričių specialistai. Naujausia įmonės veiklos sritis - komercinei veiklai skirtų pastatų statyba. Tokie darbai atlikti tik du - pastatytos ir atiduotos eksploatuoti užsakovams dvi didelės parduotuvės, kurių statybai įmonė turėjo „mobilizuoti" visus darbuotojus ir finansines lėšas. Ši veikla turėtų būti pelninga, tačiau, pagal sutartis su užsakovais, už atliktus darbus bus atsiskaitoma dalimis per vienerius metus. 3. UAB „Mobilana" pagrindinė veikla - mobiliojo ryšio operatoriaus teikiamos paslaugos ir atstovavimas „N" miestui. Be to, įmonė siūlo pirkėjams mobiliojo ryšio telefonus, buhalterinės apskaitos programas, organizuoja kompiuterizuotos buhalterinės apskaitos kursus įmonių vadovams ir buhalteriams. Pagrindinė įmonės veikla teikia nuolatinių pajamų, nes įmonė turi nuolatinių klientų, kurie naudojasi mobiliojo ryšio operatoriaus teikiamomis paslaugomis. Įmonė yra stambiausias mobiliojo ryšio atstovas „N" miesto apskrityje ir jai tenka išlaidos, susijusios su mobiliojo ryšio paslaugų reklama ir pardavimu. Prekyba mobiliaisiais telefonais yra papildomoji veikla, kuria tradiciškai užsiima įmonės, atstovaujančios mobiliojo ryšio operatoriams. Tai daroma ir dėl klientų patogumo - paslauga plius ryšio priemonė. Kadangi mobiliojo ryšio telefonus parduoda ir kitos įmonės (konkurencija didelė), tai įmonė iš šios veiklos gauna tik nedidelių pajamų. Šiuo metu rinkoje jaučiama didelė buhalterinės apskaitos specialistų paklausa, todėl UAB „Mobilana" ėmėsi organizuoti buhalterinės apskaitos kursus įmonių vadovams ir buhalteriams. Gauta daug klientų užsakymų, tačiau įmonė su turima baze (mokymo klasės, kvalifikuoti specialistai, literatūra) negali patenkinti visų norinčiųjų. Tam reikėtų daugiau investicijų. Įmonės vadovai sulaukė palankaus siūlymo iš vienos žinomiausios šalyje įmonės - buhalterinės apskaitos programų kūrėjos - atstovauti jų įmonei „N" mieste. Įmonė, pabandžiusi parduoti šias programas, sužinojo kad šios prekės paklausa nėra didelė, per pusmetį buvo parduoti tik trys programos paketai. Be to, ši veikla reikalauja didelių papildomų investicijų kompiuterių įrangai pirkti. 4. Pramogų centras „Tornado" siūlo klientams šias paslaugas: • aptarnauja lankytojus įmonės kavinėje; • organizuoja diskotekas miesto jaunimui; • organizuoja koncertus, kūrybos vakarus, skirtus miesto gyventojams; • siūlo klientams įvairių pramogų. Įteisinus Lietuvoje azartinių žaidimų verslą, pramogų centro vadovai norėtų organizuoti, be kitų pramogų, įvairius totalizatorius, azartinius žaidimus. Ši veikla pritrauktų daugiau pasiturinčių klientų ir į kavinę, diskotekas. Tačiau tam reikia daug investicijų (licencijos, įranga, apsauga ir kt). Juolab kad norinčiųjų užsiimti šia veikla yra ir daugiau. Šiuo metu iš žaidimų verslo gaunamos tik minimalios pajamos. Daugiausia klientų pritraukia pramogų centro organizuojamos diskotekos ir jų metu (vakarais) veikianti kavinė. Kadangi ši įmonė mieste yra gerai žinoma ir turi gerą vardą, čia niekada netrūksta klientų - taigi gaunamos nuolatinės pajamos, o išlaidos praktiškai nesikeičia. Koncertus ir kūrybos vakarus klausytojai lanko labai nevienodai. Kai kurie renginiai būna gana pelningi, tačiau pasitaiko ir nuostolingų. Aukštos klasės atlikėjai čia nenori koncertuoti, nes centro salės akustika bloga. Šioje srityje mieste nėra didelės konkurencijos, tačiau gyventojai dažnai vyksta į kitus miestus, kad paklausytų norimų atlikėjų. Norint pagerinti sąlygas, reikia labai didelių investicijų. Pramogų centro kavinė veikia ne tik diskotekų metu, bet ir dieną. Nors lankytojų čia nebūna daug (pajamos nuolatinės, bet pelnas nedidelis), tačiau kavinė turi nuolatinių klientų, kurie lankosi 2-3 kartus per savaitę. 5. Baldų gamybos įmonės, gaminančios standartinius baldus, vadovas gavo informacijos, kad per paskutinius keletą mėnesių įmonės produkcijos buvo parduota net dvigubai mažiau. Pirkėjų apklausos metu paaiškėjo, kad gerokai sumažėjo pirkėjų, perkančių spintas, pietų stalus, lovas, kėdes ir kt. baldus namams. Nepakito tik įmonių ir organizacijų biuro baldų paklausa (rašomieji stalai, spintos, kėdės). Pirkėjai (tiek pavieniai pirkėjai, tiek ir organizacijos) pageidauja baldų, kurie patenkintųjų individualius poreikius. Įmonė turi geras gamybines patalpas, baldų gamybos įrengimus bei pakankamai žaliavų atsargų, joje dirba aukštos kvalifikacijos baldininkai. Įmonės vardas gerai žinomas tarp miesto gyventojų, tačiau įmonei trūksta lėšų atnaujinti techninę bazę. Gaminių kainų sumažinimas reikiamo efekto neduos, nes rinkoje atsirandantys vis nauji konkurentai siūlo analogiškus gaminius aukštesnėmis kainomis, bet teikia daugiau papildomų paslaugų -pristato baldus pirkėjams, restauruoja senus baldus ir kt. Išanalizavę situaciją grupėje, įvardinkite problemą, kurią turi spręsti įmonės vadovai. Suformuluokite sprendimo apribojimus ir kriterijus bei paruoškite alternatyvių sprendimų rinkinį (alternatyvoms formuluoti naudokite „proto šturmo" metodą), {vertinkite turimas alternatyvas, atsižvelgdami į anksčiau iškeltus apribojimus, ir išrinkite sprendimą, kuris, jūsų manymu, yra priimtiniausias. „PROTO ŠTURMO" METODAS1 „Proto šturmas" - labai sutelktas intelektualus aiškiai įvardytos problemos nagrinėjimas, kai yra svarstomos spontaniškai kylančios su problema susijusios idėjos. Jis suteikia galimybę atsikratyti mąstymo stereotipų. „PROTO ŠTURMO" SESIJOJE NAGRINĖJAMOS PROBLEMOS „Proto šturmo" metodas taikomas sprendžiant problemas, kurios gali turėti bent kelis sprendimo variantus: kai svarstomi gamybos reorganizavimo, tobulinimo, reklamos klausimai, siekiama nustatyti galimas kokio nors reiškinio priežastis, projekto etapus, kai reikia nuspręsti, kurias galimybes būtina aptarti pirmiausia ir t.t. Šis metodas netinka, kai yra nagrinėjamos tik vieną sprendimą turinčios, abstrakčios, aiškiai nesuformuluotos problemos. DALYVIAI, VIETA IR TRUKMĖ „Proto šturmo" sesijos dalyvių grupę turėtų sudaryti skirtingos patirties, pažiūrų, lyčių, įvairių hierarchinių lygių ir interesų žmonės. Negalima pamiršti, jog vieni žmonės būna aktyvūs, kiti nuosaikūs. Jų turėtų būti po lygiai. Kuo įvairesni žmonės, tuo geriau. Įvairovė lemia didesnę netradicinio mąstymo tikimybę, problema yra visapusiškiau išnagrinėjama ir suformuluojama daugiau alternatyvų, o tai yra itin svarbu. Paprastai suburiama 5-15 žmonių grupė. Jei grupė per maža, dažniausiai jaučiamas idėjų stygius. Jei grupė didelė, idėjos generuojamos per greitai, dalyviai nesugeba jų suvokti, norintieji pareikšti savo idėjas turi laukti eilės. Be to, didelę grupę sunku valdyti. „Proto šturmo" sesijai pasirenkama jauki, nuo triukšmo izoliuota patalpa. Joje turi būti lenta, popieriaus, rašymo priemonių, gali praversti magnetofonas ar diktofonas. Stalus patartina sustatyti pusračiu taip, kad visi dalyviai matytų lentą. Sesijos metu mobilieji telefonai turėtų būti išjungti. Paprastai sesija trunka 30-60, kartais iki 90 minučių. „Proto šturmas" - labai stiprus emocinis dirgiklis, todėl dirbdami ilgiau dalyviai pavargsta, formuluojamos vis banalesnės idėjos. Nesudėtingoms problemoms spręsti pakanka ir 15-20 minučių sesijos. TAISYKLĖS Iki sesijos pradžios visi dalyviai supažindinami su „proto šturmo" taisyklėmis, kurių kiekvienas privalės laikytis. Svarbiausios yra šios: 1 taisyklė: niekas negali kritikuoti, cenzūruoti, redaguoti, aptarinėti ar kitaip vertinti kolegų suformuluotų idėjų. Idėjų vertinimas alina kūrybinę smegenų veiklą, kuri turi būti skirta tik naujoms idėjoms generuoti. Žinoma, sesijos dalyviai gali prašyti paaiškinti įvairius techninius terminus ar panašius dalykus, tačiau, kol nesibaigė „proto šturmo" sesijos idėjų generavimo fazė, idėjos nevertinamos. Neleistina daryti jokių prielaidų, kad idėja netinkama ar galimas neigiamo pobūdžio efektas. Blogų idėjų nėra. Visos yra potencialiai geros. Tik svarbu jas užrašyti. Naudingiausia, jei idėjos pateikiamos kaip problemos sprendimas arba kaip pagrindas jam paneigti. 2 taisyklė: pageidautinos ir priimtinos neįprastos, absurdiškos idėjos. Neverta tikėtis, kad geros idėjos pasipils kaip iš gausybės rago. Todėl svarbiausia — kūrybingumas. Kuo idėja netikėtesnė ar originalesnė, tuo geriau. Toleruojamos keistos, nevykusios idėjos, nes dar neaišku, ko pradžia jos gali tapti. Priimtinos visos idėjos, kad ir kokios kvailos ar neįgyvendinamos jos atrodytų. Net pačios neįprasčiausios mintys gali būti labai vertingos. 3 taisyklė: kiekybė geriau už kokybę. Kuo daugiau idėjų, tuo didesnė galimybė sesijai pasibaigus suformuluoti tikrai gerą idėją. Statistika rodo, kad tik viena iš penkių suformuluotų idėjų gali būti naudinga. Todėl būtina idėjų gausa. Visa grupės veikla nukreipiama taip, kad per tam tikrą laiko tarpą būtų suformuluojama kiek galima daugiau idėjų. Verčiau turėti daug visiškai netinkamų idėjų, nei iš viso jų neturėti. Sesijos dalyviai turi galvoti greitai. Labai gerai, jei, siūlydami idėjas, sesijos dalyviai ima lenktyniauti. Kiekviena idėja žymima glaustai, nedetalizuojama. Svarbu tik suprasti jos esmę. 4 taisyklė: būtina skatinti idėjas, kilusias iš jau suformuluotų. Naudinga remtis kitų dalyvių idėjomis naujoms generuoti. Vieno sesijos dalyvio išsakyta mintis gali sužadinti naują, netikėtą ir originalią kito dalyvio idėją. Todėl reikia žymėti visas papildomas mintis, kurios kilo išgirdus kitų dalyvių siūlymus. Paprasčiau adaptuoti ir plėtoti kitų žmonių idėjas, nei pačiam jas formuluoti. Tam reikia mažiau pastangų. Mintyse derinant atskiras išgirstas idėjas, netikėtai galima rasti naujų problemos sprendimo galimybių. Žinoma, nevalia „nugrybauti". Kiekvienas teiginys turi būti susijęs su „proto šturmo" tikslu. 5 taisyklė: visi sesijos dalyviai yra lygus, jų suformuluotos idėjos yra vienodai vertingos. Kiekvienas žmogus savaip vertina situaciją ir sprendžia problemas. Tai ypač vertinga siekiant „proto šturmo" sesijos tikslų, todėl būtina skatinti kiekvieno dalyvio kūrybinį aktyvumą. 6 taisyklė: kiekviena idėja yra grupės, o ne ją pareiškusio asmens nuopelnas. Už kiekvieną idėją atsako visa grupė. Tai svarbu, nes tik tuomet visi sesijos dalyviai gali jaustis laisvai, nieko nevaržomi reikšti mintis. Taip suformuluojama puiki idėja, ir visi gali pasidžiaugti prie to prisidėję. „PROTO ŠTURMO" PROCEDŪRA Pirmiausia pasirenkamas „proto šturmo" sesijos vedėjas. Juo gali būti padalinio vadovas, grupės išrinktas sesijos dalyvis, įmonės vadovybės paskirtas asmuo ir kt. Jei sprendžiama labai rimta problema, galima pasitelkti konsultantus. Svarbu, kad vedėjas būtų patyręs, nelinkęs ginčytis, nešališkas žmogus, gebantis sumaniai valdyti. Svarbiausias jo uždavinys - supažindinti sesijos dalyvius su „proto šturmo" taisyklėmis, kontroliuoti, kad būtų jų laikomasi, skatinti dalyvių aktyvumą, stebėti, kad būtų diskutuojama tikslingai. Vedėjas atsakingas už grupės darbo sėkmę. Paskiriamas vienas ar daugiau idėjų registruotojų. Jie turi surašyti visas idėjas taip, kaip jos buvo suformuluotos ir jų pateikimo tvarka. Visos idėjos užrašomos lentoje ar kitur, kad visi grupės dalyviai galėtų jas gerai matyti. Pradėdamas sesiją, vedėjas privalo glaustai ir aiškiai įvardyti problemą, kurią reikia išnagrinėti ir išspręsti. Ypač svarbu, kad vedėjas įsitikintų, ar visi sesijos dalyviai teisingai suvokia „proto šturmo" tikslą. Vengiant nereikalingų ginčų, aiškiai suformuluotą problemą galima užrašyti lentos viršuje. „Proto šturmą" sudaro du etapai (žr. 1 pav.): • idėjų generavimo fazė, • idėjų analizavimo fazė. Iš pradžių grupei tenka mąstyti veržliai, kūrybiškai ir plačiai. Suformulavus kuo daugiau idėjų, vyksta atvirkštinis „proto šturmas" -mąstyti tenka kritiškai, analitiškai, mažinant idėjų skaičių, kol galų gale atrenkama viena idėja, kuri yra problemos sprendimas. Įrašykite sprendimo priėmimo proceso metu gautus rezultatus. Apribojimai ir kriterijai 1. 2. 3. Sprendimo alternatyvos 1. 2. 3. 4. 5. ... Alternatyvų įvertinimas 7. ORGANIZAVIMAS IR ORGANIZACINIŲ STRUKTŪRŲ PROJEKTAVIMAS Kontroliniai klausimai 1. Kas yra organizavimas? Kokie yra du esminiai organizavimo aspektai? 2. Apibrėžkite linijinius ir funkcinius įgaliojimus. Kokius žinote štabo padalinių įgaliojimų tipus? 3. Į kokius veiksnius reikėtų atsižvelgti projektuojant organizacijos struktūrą? 4. Kokie yra organizacinių struktūrų tipai? Kokie jų privalumai ir trūkumai? 5. Kokie yra biurokratinių ir prisitaikančių struktūrų skirtumai? 1. Statybos organizacija (jos organizacinė struktūra pavaizduota paveiksle) numato išplėsti veiklą: siekiama įsitvirtinti biurams skirtų pastatų statytojų rinkoje. Šiuo metu įmonė stato individualius namus. Norėdama pasiekti tikslą, organizacija turi išspręsti šiuos uždavinius: 1) nuolat tirti rinką ir nustatyti potencialius vartotojus; 1) pagrįsti naujos veiklos srities finansinį efektyvumą, atlikti tikslią išlaidų apskaitą; 2) atsižvelgiant į rinkos tyrėjų rekomendacijas, įdarbinti atitinkamų kvalifikacijų specialistus ir organizuoti jų darbą naujoje organizacijos veiklos srityje. Dėl biurams skirtų pastatų statybos specifikos įmonė turi labai mažai galimybių panaudoti jau turimus materialinius ir darbo išteklius veiklai plėsti. Paaiškinkite, kokia šios organizacijos struktūra yra šiuo metu. Pasiūlykite, kaip reikėtų pertvarkyti šią struktūrą norint pasiekti užsibrėžtą tikslą. Nubraižykite siūlomos organizacinės struktūros schemą. 2. Nurodykite, kokius įgaliojimus turi šių organizacijų štabo skyriai. Trikotažo gaminių siuvimo įmonės tiekimo skyriaus vadovas, sudarydamas tiekimo sutartis su tiekėjais, privalo pirmiausia pateikti šias sutartis įmonės juristui, kad šis peržiūrėtų ar, esant reikalui, pakoreguotųjų formuluotes. Prekybos įmonės realizavimo skyriaus vadovas kartais kreipiasi į rinkodaros tyrimų grupę, kad ši pateiktų informaciją apie vartotojų paklausos pasikeitimus, tačiau priimdamas sprendimus dažniausiai vadovaujasi turima patirtimi ar intuicija. Statybinės organizacijos finansų skyriaus vadovas gavo nurodymą iš generalinio direktoriaus nutraukti objekto statybos darbų finansinį aprūpinimą tuo atveju, jei užsakovas nesumokės už atliktus darbus per mėnesį nuo darbų pabaigos. Mokyklos direktorius, prieš pirkdamas kompiuterių informatikos kabinetui, kreipiasi į vyriausiąjį buhalterį, norėdamas įsitikinti, kad lėšų šiam pirkiniui yra. Tačiau pastarasis paaiškina, kad pinigų sąskaitoje dar nėra ir pirkinio teks kurį laiką atsisakyti. Komercinės įmonės statistikos grupė kiekvieno mėnesio pabaigoje pateikia generaliniam direktoriui prekių apyvartos apimčių pagal atskirų pirkėjų grupes suvestinę. Remdamasis šia informacija, įmonės vadovas gali koreguoti įmonės tikslus ir perduoti informaciją įmonės pardavimų padalinio vadovui. Įmonės gamybos padalinio vadovas, norėdamas priimti į darbą gamybos meistrą, privalo šį sprendimą derinti ne tik su generaliniu direktoriumi, bet ir su personalo skyriumi, kad naujasis darbuotojas būtų testuojamas siekiant išsiaiškinti, ar jo kvalifikacija atitinka pareiginėje instrukcijoje numatytus reikalavimus. Atsakymų variantai: rekomendaciniai, suderinimo, lygiagretūs, funkciniai. 3. Įrašykite, kokiam organizacinių struktūrų tipui yra būdingi šie privalumai ir trūkumai. Privalumai Organizacinės struktūros tipas Trūkumai Koncentruoja darbuotojų pastangas vienam uždaviniui spręsti per tam tikrą laiką, pasižymi lankstumu (greitai modifikuojama pagal organizacijos poreikius). Netinka, kai organizacijos aplinka stabili ar mažai kintanti. Atlikus darbą organizacija išformuojama, ir darbuotojams kartais tenka ieškotis kito darbo. Skatina dalykinę ir profesinę specializacijas, mažina atskirų vadybos funkcijų sričių dubliavimąsi. Padaliniai savo tikslus ir uždavinius gali pradėti vertinti labiau už bendrus organizacijos tikslus; ilga komandų grandinė. Aiškus darbų pasidalijimas ir valdymo hierarchija. Personalas parenkamas pagal profesines ir kvalifikacines savybes. Nelankstumas, nepakankarnas darbuotojų motyvavimas, daugybė personalo elgesio normų ir taisyklių. Minimalus valdymo pakopų skaičius, labai aiškus pavaldumas. Vadovas privalo turėti labai įvairių žinių, nes atlieka visas valdymo funkcijas. Koncentruoja darbuotojų pastangas vienam uždaviniui spręsti per tam tikrą laiką, pasižymi lankstumu (greitai modifikuojama pagal organizacijos poreikius). Darbuotojų dvigubas pavaldumas (funkcinio skyriaus ir užduoties grupės vadovams) bei struktūros sudėtingumas. Kiekvienai gaminamai prekei (produkcijos rūšiai) skiriama tiek pat dėmesio, kiek jo skiria maža įmonė, gaminanti tik vieną produkcijos rūšį. Greitai reaguoja į rinkos pasikeitimus (konkurencijos, technologijų). Kai kurios veiklos funkcijos dubliuojamos, todėl ši struktūra yra gana brangi. Atsakymų variantai: funkcinė, matricinė, projektinė, linijinė, prekinė, biurokratinė. 4. Leidyklos „Raidė" organizacinė struktūra orientuojasi į klientus, t.y. ją sudaro trys padaliniai: literatūros vaikams, grožinės literatūros ir vadovėlių leidybos grupės. Kiekviena grupė turi linijinius padalinius: redakcinės kolegijos, korektūros, leidybos. Leidykla gavo pelningą, tačiau sąlygiškai naują užsakymą: išleisti 20 tomų enciklopediją, kurios leidyba galėtų užtrukti penkerius metus. /. Koks leidyklos „Raidė " organizacinės struktūros tipas? 2. Kokie organizacijos vidinės ir išorinės aplinkos veiksniai turės įtakos priimant sprendimą dėl naujojo užsakymo? 3. Kaip struktūriškai reikėtų organizuoti leidyklos darbą, norint atlikti šią užduotį? 8. DARBUOTOJŲ MOTYVAVIMAS Kontroliniai klausimai 1. Kas yra motyvacija? 2. Apibūdinkite pirminius ir antrinius poreikius. Kokius žinote šių poreikių tenkinimo būdus organizacijoje? 3. Kaip suprantate A. Maslou poreikių hierarchiją? 4. Kokie yra F. Hercbergo motyvacijos teorijos motyvuojantieji ir higieniniai veiksniai? 5. Ką teigia vilčių teorija? 1. Studentų grupėje atlikite tyrimą, kurio tikslas - išsiaiškinti, kokie veiksniai, motyvuojantieji ar higieniniai (F. Hercbergas), lemia respondentų pasitenkinimą ir nepasitenkinimą. Pateikite anoniminės apklausos lapą, kuriame apklausiamieji {rašytų po penkis didžiausią pasitenkinimą ar nepasitenkinimą sukeliančius veiksnius. Didžiausią pasitenkinimų jaučiu, kai: Didžiausią nepasitenkinimą jaučiu, kai: 1. 1. 2. 2. 3. 3. 4. 4. 5. 5. Pasiūlykite pasirinkti iš šių veiksnių, lemiančių: Pasitenkinimą Nepasitenkinimą Įdomi studijų programa M Nepatraukli studijų programa Puikūs santykiai su kolegomis H Įtempti santykiai su kolegomis arba tų santykių nebuvimas Kolegų, dėstytojų ir administracijos pripažinimas M Kolegų, dėstytojų ir administracijos abejingumas jūsų laimėjimų atžvilgiu Puikūs santykiai su dėstytojais H Įtempti santykiai su dėstytojais Galimybė gauti stipendiją H Didelė tikimybė, kad nebebus mokama stipendija Universiteto administracijos geranoriškumas H Įtempti santykiai su universiteto administracija Galimybė įgyti žinių, reikalingų studijuojant pasirinktą specialybę M Nėra sąlygų įgyti gilių žinių, reikalingų studijuojant pasirinktą specialybę Teisingas įvertinimas egzaminų metu H Abejotinas įvertinimas egzaminų metu Naujausia mokymui skirta technika aprūpintos auditorijos H Pasenusi mokymo auditorijų įranga, mokomosios literatūros trūkumas Prestižinė specialybė M Neprestižinė specialybė Galimybė studijuoti ir siekti aukštesnio išsilavinimo M Nėra galimybės toliau studijuoti ir įgyti aukštesnį išsilavinimą Gautus tyrimų rezultatus apibendrinkite ir surašykite į lentelę. Veiksniai Lemia pasitenkinimą (%) Lemia nepasitenkinimą (%) Motyvai Higieniniai veiksniai Argumentuokite tyrimo rezultatus. 2. Grupėje atlikite tyrimą, kurio tikslas - išsiaiškinti, kokių poreikių (pagal A. Maslou) patenkinimą studentai (mokiniai) sieja su studijomis (mokymosi procesu). Respondentams pateikite anoniminės apklausos anketą. 1. Studijos (mokymasis) man yra: • galimybė įgyti specialybę, kuri užtikrintų darbą ir pragyvenimą; • galimybė susirasti naujų draugų, bendrauti su bendraamžiais ir gerai leisti laiką; • galimybė gauti stipendiją; • galimybė nuolat įgyti žinių ir tobulėti; • galimybė būti geriausiu studentu (mokiniu), o vėliau – ir specialistu. 2. Studijuoju (mokausi), nes: • man tai įdomu; • nenoriu atsilikti nuo draugų; • žinau, kad taip reikia (daugelis taip elgiasi); • tai vienintelis būdas būti pripažintam; • noriu būti garantuotas(-a) dėl ateities. Galima pažymėti vieną ar kelis variantus. Nustatykite, kokius poreikius atitinka anketos atsakymų variantai, ir gautus rezultatus surašykite į lentelę. Poreikiai Pasirinkimų skaičius Pasirinkimų dalis % Poreikio svarba 1. Fiziologiniai 2. Saugumo 3. Socialiniai (pripažinimo) 4. Pagarbos 5. Saviraiškos Iš viso pasirinkimų: 100% X Argumentuokite gautus tyrimo rezultatus. Tyrimą atliekančią grupę stebi „ekspertas", kurio užduotis -nustatyti, kokį vaidmenį grupės darbe atlieka jos nariai. Tikslinių ir palaikomųjų vaidmenų požymiai pateikti lentelėse. Tiksliniai vaidmenys 1. Inicijuojanti veikla Sprendimų, idėjų, naujovių siūlymas 2. Informacijos paieška Papildomos ir pagrindinės informacijos paieška 3. Nuomonių „surinkimas" Prašo grupės narių išsakyti savo nuomones, aiškinasi jų idėjas ir vertybes 4. Informacijos pateikimas Pateikia grupei faktus ir apibendrinimus ir taiko savo patirtį sprendžiant problemas 5. Nuomonių išsakymas Išsako savo nuomonę, susijusią su svarstomu klausimu 6. Darbas Aiškina, pateikia pavyzdžių, išsako mintis, bando prognozuoti tolesnius veiksmus 7. Koordinavimas Aiškinasi idėjų sąsajas, bando sumuoti, apibendrinti pasiūlymus, stengiasi suvienyti grupės narių veiklą 8. Apibendrinimas Po diskusijos pakartotinai peržvelgia pasiūlymus Palaikomieji vaidmenys 1. Skatinimas Elgiasi draugiškai, išklauso, pritaria, pagiria kitus 2. Dalyvavimo užtikrinimas Stengiasi visus suburti, sudaro darbotvarkę, nurodo, kam ir kada pasisakyti 3. Kriterijų nustatymas Nustato kriterijus, normas, taisykles, kurių turi laikytis dirbanti grupė, ir seka, kad jų būtų laikomasi 4. Atlikimas Reguliuoja grupės sprendimus, išklauso visas įmanomas idėjas 5. Grupės jausmų išreiškimas Apibendrina tai, kas suprantama kaip grupės jausmai („mes padarėme" ir pan.) Tyrimą atlikusioms grupėms pristačius gautus rezultatus, „ ekspertai" įvertina grupių darbą ir nurodo vaidmenis, kuriuos atliko grupės nariai darbo metu. 3. Nurodykite, kokį (kokius) darbuotojų poreikius siekia patenkinti organizacija (A. Maslou), naudodama šiuos personalo stimuliavimo būdus. Personalo stimuliavimo būdai Poreikiai 1. Lengvatinių kreditų suteikimas 2. Ekskursijų organizavimas 3. Medicinos paslaugos 4. Geriausio darbuotojo rinkimai 5. Įmonės lengvojo automobilio skyrimas 6. Transporto išlaidų apmokėjimas 7. Galimybė įsigyti įmonės akcijų 8. Pensijų garantija 9. Išsilavinimo, kvalifikacijos kėlimo išlaidų apmokėjimas 10. Nuolaidos įmonės prekėms 11. Apmokėjimas už visuomenei naudingą darbą 12. Gyvybės draudimo suteikimas 13. Galimybė pasirinkti užduotis, kurios atskleistų darbuotojo sugebėjimus 14. Narystė profsąjungoje 15. Galimybė kilti karjeros laiptais 16. Maisto atpiginimas 17. Darbo sąlygų pagerinimas (kabinetas, baldai, naujausi kompiuteriai ir pan.) 18. Nemokama kava pertraukų metu 19. Švenčių, jubiliejų organizavimas Galimi poreikiai: fiziologiniai, saugumo, socialiniai, pagarbos (pripažinimo), saviraiškos. Jeigu tas pats stimuliavimo būdas gali patenkinti keletą poreikių, paaiškinkite tai. 4. Vilčių teorija pabrėžia trijų veiksnių ryšio reikšmę motyvacijai: Darbo sąnaudų - rezultato viltis Rezultatų - atlyginimo viltis Valentingumas Motyvacija Didelė Didelė Teigiamas Stipri Didelė Maža Teigiamas Nuosaiki Maža Didelė Teigiamas Nuosaiki Maža Maža Teigiamas Silpna Didelė Didelė Neigiamas Stipri Didelė Maža Neigiamas Nuosaiki Maža Didelė Neigiamas Nuosaiki Maža Maža Neigiamas Silpna Išanalizavę situacijas ir įvertinę atskirų veiksnių vilčių tikimybes, nustatykite motyvacijos stiprumą. 1 situacija Prekybos agentas, paskambinęs dar penkiolikai potencialių klientų, tikisi, kad sudarys dar bent tris prekių pardavimo sutartis. Tačiau naujų sutarčių sudarymas dar nereiškia, kad padidės bendras prekių pardavimas, nes nauji klientai, kaip rodo patirtis, perka nedideles „bandomąsias" prekių partijas. Kadangi prekybos agento atlyginimas priklauso nuo pardavimų apimties, tai nelabai tikėtina, kad artimiausiu metu jis gaus didesnį atlyginimą. 2 situacija Mokytojas tikisi, jog mokiniams parengus papildomas užduotis jų egzaminų rezultatai bus geresni. Mokinių sėkmės atveju (jei jų žinios bus įvertintos geriau nei anksčiau) mokytojas gali tikėtis, kad jam bus išmokėta vienkartinė premija. Tačiau mokytojas visas viltis sieja su aukštesnio kvalifikacinio laipsnio gavimu, o geresni mokinių rezultatai nepriartins mokytojo prie norimo tikslo. 3 situacija Projektuotojas tikisi artimiausiu metu būti paaukštintas ir vadovauti projektinei grupei, kuri realizuotų naujus sumanymus ir pritrauktų naujus klientus. Tačiau organizacijos vadovybė nusprendė nerizikuoti ir projektuotojui pateikė užduotį - patobulinti jau turimus projektus ir išlaikyti esamą rinkos padėtį. Jau turimų darbų patobulinimas vargu ar patenkins vis didėjančius klientų poreikius, o už šį darbą projektuotojas gali tikėtis tik nedidelio papildomo atlyginimo. 9. VADOVAVIMAS IR LYDERIAVIMAS Kontroliniai klausimai 1. Kokias žinote valdžios formas? 2. Kas yra vadovavimo stilius? 3. Kokie vadovavimo stiliai yra pagrįsti D. Makgregoro teorijų „X" ir „Y" teiginiais? 4. Kaip vadovavimo stiliai klasifikuojami pagal organizacijos orientacijos pobūdį? 5. Kokie būdingiausi lyderio bruožai? 1. Suburkite keturias grupes po 5-7 narius (grupės nariai turėtų būti skirtingų pažiūrų, lyčių ir {vairių interesų), kurie atliks skonto normos skaičiavimo užduoti (, čia np- prekybinė nuolaida, proc; pd - banko vienos dienos palūkanos, proc; d - paskolos trukmė, dienomis). Gamybos įmonė iš žaliavų tiekėjų gavo pasiūlymą palankiomis sąlygomis pirkti medžiagų, kurios yra būtinos produkcijai gaminti. Įmonės vadovas kartu su savo darbuotojų grupe turi priimti svarbų sprendimą: nupirkti reikalingų žaliavų su didžiausia galima nuolaida. Priimant sprendimą reikia atsižvelgti į šiuos apribojimus: 1) įmonė neturi laisvų lėšų žaliavoms pirkti; 2) atsiskaityti su tiekėjais savo lėšomis įmonė galės tik po trijų mėnesių, kai produkcijos pirkėjai sumokės už prekes pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį su gamintoju. Tačiau įmonė gali skolintis pinigų iš banko ir atsiskaityti su tiekėjais: a) iš karto po medžiagų pristatymo; b) per vieną mėnesį po medžiagų pristatymo; c) per du mėnesius po medžiagų pristatymo. Be to, tiekėjai sutinka, kad už medžiagas būtų sumokėta tik po trijų mėnesių (tuomet banko paskola nebus reikalinga), tačiau šiuo atveju nuolaida bus mažiausia. Gamybos įmonei tiekėjų ir banko siūlomos nuolaidos ir sąlygos (keturi atvejai): 1. Jei įmonė atsiskaitys iš karto - 6,5% nuolaida; jei įmonė atsiskaitys per vieną mėnesį - 5% nuolaida; jei įmonė atsiskaitys per du mėnesius - 3,5% nuolaida; jei įmonė atsiskaitys po trijų mėnesių - 3% nuolaida; metinė banko palūkanų norma -12%. 2. Jei įmonė atsiskaitys iš karto - 9% nuolaida; jei įmonė atsiskaitys per vieną mėnesį- 8% nuolaida; jei įmonė atsiskaitys per du mėnesius - 7% nuolaida; jei įmonė atsiskaitys po trijų mėnesių - 5% nuolaida; metinė banko palūkanų norma - 15%. 3. Jei įmonė atsiskaitys iš karto - 3,5% nuolaida; jei įmonė atsiskaitys per vieną mėnesį- 3% nuolaida; jei įmonė atsiskaitys per du mėnesius - 2% nuolaida; jei įmonė atsiskaitys po trijų mėnesių - 1% nuolaida; metinė banko palūkanų norma - 9%. 4. Jei įmonė atsiskaitys iš karto - 9% nuolaida; jei įmonė atsiskaitys per vieną mėnesį - 8% nuolaida; jei įmonė atsiskaitys per du mėnesių- 7% nuolaida; jei įmonė atsiskaitys po trijų mėnesius - 6% nuolaida; metinė banko palūkanų norma - 14%. Grupių darbą stebi „ ekspertai", kurių tikslas - nustatyti: 1) kaip buvo priimtas sprendimas: a) intuityviai, nesigilinant į situaciją ir jos detaliai neanalizuojant, tiesiog manant, kad tik toks sprendimas yra teisingas; b) samprotavimais paremtas sprendimas, kai remiamasi turimomis žiniomis ir sukaupta patirtimi; c) racionalaus sprendimo priėmimo procesas, kai yra iškeliamos ir svarstomos įvairios galimos sprendimo alternatyvos, o priimant sprendimą sudaromi įvairūs modeliai (fiziniai, analoginiai ar matematiniai); 2) koks grupės vadovo darbo stilius: a) autokratinis, kai vadovas struktūruoja pavaldinių darbą ir beveik nesuteikia jiems laisvės priimant sprendimus. Vadovas sprendimą gali priimti be grupės diskusijos arba po jos; b) demokratinis, kuriam būdingas valdžios padalijimas ir darbuotojų dalyvavimas valdant, o atsakomybė ne koncentruojama, bet paskirstoma. Pavaldiniai nebijo atsakomybės ir net jos siekia. Sprendimą gali priimti ekspertas, kuriam grupė suteikia galimybę ir teisę priimti sprendimą. Taip pat gali būti priimamas narių nuomonių vidurkio sprendimas; c) liberalus, kai vadovas į grupės darbą įsitraukia kaip partneris, o grupė turi visišką laisvę priimti sprendimą. Sprendimai šiuo atveju dažniausiai priimami susitarimo metodu (įvertinant ir atsižvelgiant į visų grupės narių nuomonę); 3) pažymėti, kokia pozicija būdinga grupės vadovo elgesiui: Orientuojamasi į vadovą - lyderį Orientuojamasi į pavaldinius - lyderius 2. Paskaičiuokite, kiek prekių (kiekvienos rūšies) reikia nupirkti, kad jas pardavus būtų gautas didžiausias pelnas. Prekių pirkimo sprendimą priima grupė (5-7 žmonės). Didmeninės prekybos įmonė siūlo mažmeninės prekybos įmonėms pirkti keturių rūšių mobiliojo ryšio telefonus tokiomis kainomis: A rūšis - 60 Lt, B - 250 Lt, C -190 Lt ir D - 30 Lt. Mažmeninės prekybos įmonės gali prekių pirkti už 10000 Lt. Mobiliuosius telefonus tikimasi parduoti per 1 mėnesį. Įmonės išlaidos, susijusios su prekių įsigijimu ir pardavimu, per tą patį laikotarpį sudaro 500 Lt. Didmenininkas taiko 10% nuolaidą, jei perkama 30 ir daugiau vienos rūšies prekių (nuolaida taikoma tik tos rūšies prekėms). Be to, būtina nupirkti bent 5 vienos rūšies prekes. Įmonė yra PVM mokėtoja. Atlikus rinkos tyrimus paaiškėjo, kad mobiliųjų telefonų paklausa priklauso nuo pardavimo kainos (didėjant kainai - paklausa mažėja, ir atvirkščiai). Tikėtina mobiliojo ryšio telefonų paklausa per 1 mėnesį: Prekės tipas Pardavimo kaina Paklausa A 105 5 94 10 87 15 81 20 75 25 70 30 67 35 B 340 5 320 10 305 15 292 20 280 25 270 30 258 35 C 260 5 248 10 236 15 225 20 215 25 205 30 198 35 D 60 5 53 10 49 15 45 20 42 25 40 30 37 35 Sudarykite įmonės vieno mėnesio veiklos finansinę ataskaitą: Pirkta prekių už Lt Gauta pajamų pardavus prekes Lt Prekių pirkimo ir pardavimo išlaidos Lt Pelnas iki apmokestinimo Lt Pelno mokestis (15%) Lt Grynasis pelnas Lt Grupių darbą stebi „ekspertai", kurių tikslas - išsiaiškinti sprendimą priimančių grupės narių vaidmenis (pagal M. Belbiną): „KOMANDOS LYDERIS2 Kiekvienai grupei reikalingas žmogus, kuris gali patraukti, įkvėpti, suvienyti kitus ir nustatyti grupės darbo kryptį. Tai „natūralus" arba „neformalus" lyderis. Šį vaidmenį gali atlikti formalus grupės vadovas, tačiau nebūtinai; kartais lyderiu tampa kitas grupės narys. Jis paprastai būna ramus, pasitikintis savimi ir puikiai bendraujantis žmogus, kuris gerai pažįsta komandos narius, žino jų pranašumus ir trūkumus, paskirsto vaidmenis, skatina ir sveikina kitų žmonių iniciatyvą. Jo dominavimas neagresyvus. Lyderis išklauso kitus žmones, apibendrina jų idėjas ir priima galutinius sprendimus, vadovauja komandai ir koordinuoja jos darbą siekiant užsibrėžtų tikslų. VEIKLOS ŽMOGUS Tai praktiškas, į rezultatą besiorientuojantis žmogus, kuris „stumia reikalus į priekį". Jis yra užduoties lyderis, kuriam rūpi, kad grupės idėjos ir pastangos virstų praktišku rezultatu. Veiklos žmogus nori veikti greitai, yra ekstravertiškas, impulsyvus ir nekantrus, nemėgstantis ilgų išvedžiojimų, todėl meta ir priima iššūkį. Jis pasitiki savimi, dominuoja, konkuruoja, yra nesunkiai išvedamas iš pusiausvyros. Kartais gali erzinti, atrodyti arogantiškas, nes jam labiau rūpi reikalai nei žmonės. Tačiau kaip tik jis yra grupės varomoji jėga. IDĖJŲ GENERATORIUS Idėjų, originalių pasiūlymų kūrėjas, protingas, išsilavinęs, kūrybingas ir labai lakios vaizduotės žmogus. Paprastai jo požiūris į problemas ar kliūtis yra radikalus ir originalus, mintis veržli ir neužslopinta. Idėjų žmogų labiausiai domina svarbiausios problemos ir principiniai dalykai, todėl jis gali neatsižvelgti į detales ar pridaryti smulkių klaidų, „skrajoti padebesiais". Jeigu jo idėjos nepriimamos -pyksta, skaudžiai reaguoja į kritiką. Pats gali būti priekabus, nors sukritikavęs dažniausiai pasiūlo naują idėją. Kartais jis gali savo energiją skirti dalykams, kurie rūpi jam, bet nebūtinai reikalingi komandai. Todėl, norint panaudoti idėjų žmogaus kūrybinį potencialą komandos tikslams, gali tekti jam pataikauti. KRITIKAS Protingas, racionalus žmogus, kurio vaidmuo - šaltakraujiškai ir pagrįstai nagrinėti grupės darbą, idėjas, sprendimus ir sulaikyti ją nuo neteisingų žingsnių. Jis nekuria naujų idėjų, bet vertina ir analizuoja tai, ką padarė grupė; kritikuoja ne dėl pačios kritikos, o tada, kai pastebi net menkiausią netikslumą, trūkumą; vertina logiką ir objektyvumą, lėtai apsisprendžia, nori turėti laiko apmąstymams; nėra entuziastas, niekada nepuola į euforiją. Stengdamasis būti nešališkas ir teisingas, jis gali netaktiškai ir nepagarbiai kritikuoti. Kadangi kritikas teisingas, iš principo yra atviras naujoms idėjoms. Kartais jo polinkis kritikuoti gali užgožti naujovių siekį. Kritikui trūksta linksmumo ir švelnumo - tai gali atrodyti nepatraukliai. Tačiau komandai jis - labai svarbus žmogus, nes retai klysta. VYKDYTOJAS Ramus, nuoseklus ir pareigingas užduočių vykdytojas, praktiškas organizatorius, idėjas ir strategijas paverčiantis aiškiomis ir įveikiamomis užduotimis. Tai drausmingas, darbštus ir nuoseklus žmogus, kuris dirba metodiškai ir sistemingai. Jis sprendimus paverčia darbo planais, sudaro tvarkaraščius ir schemas; konservatyvus, mėgsta stabilumą ir stengiasi susikurti aiškias, nekintamas struktūras. Vykdytojo silpnoji vieta - nelankstumas, naujovių ir pasikeitimų baimė. Tačiau grupėje šis žmogus visada žino, kas kur bei kada turi būti padaryta, kas už ką yra atsakingas. KONTAKTŲ ŽMOGUS Jis užtikrina grupės ryšius su aplinka. Tai aktyvus, smalsus, visuomeniškas ir linksmas bendrautojas, ieškantis kontaktų, informacijos ir tyrinėjantis galimybes už grupės ribų. Šis žmogus lengvai susidomi naujais dalykais, entuziastingai imasi veiklos, tačiau greitai ją meta. Kontaktų žmogus mėgsta naujoves, greitai suvokia naujų minčių svarbą ir „neša" idėjas į savo grupę. Tam, kad dirbtų efektyviai, jam reikalingas nuolatinis paskatinimas ir nukreipimas, nes gali gaišti laiką pašaliniams, nesvarbiems dalykams. Kontaktų žmogui sunku nuosekliai baigti užduotis, kurių ėmėsi entuziazmo protrūkio metu. Interesų platumas ir įvairovė gali lemti domėjimąsi pačiam rūpimais, bet nebūtinai komandai naudingais dalykais. Tačiau šio žmogaus vaidmuo labai svarbus apsaugant komandą nuo sustabarėjimo, sąstingio ir ryšio su tikrove praradimo. KOMANDOS ŽMOGUS Tai ramus, nedominuojantis, draugiškas žmogus, kuris rūpinasi komandos vieningumu ir gera nuotaika. Jis supranta asmeninius grupės narių poreikius bei rūpesčius, daug žino apie jų reikalus ir asmeninį gyvenimą, gerai jaučia „povandenines sroves" - emocines grupės nuotaikas, moka išklausyti kitus, yra malonus, palaiko žmones, jų norus ir idėjas, nemėgsta konfrontacijos, stengiasi jos vengti, o jeigu vis dėlto nepavyksta, tai stengiasi šalinti nesutarimus ir sutaikyti žmones. Jam komanda svarbi kaip visuma. Komandos žmogus yra draugiškas, kitų mėgstamas - tarsi cementas, sujungiantis grupę. INSPEKTORIUS Tai nerimastingas ir atkaklus kontrolierius, kurio vaidmuo grupėje - užtikrinti, kad darbai būtų atliekami laiku ir gerai. Jis kontroliuoja atlikimo terminus, siekia patikrinti kiekvieną detalę. Pats labai drausmingas ir siekia tobulai atlikti užduotis, todėl to paties reikalauja ir iš kitų, netoleruoja neatsakingumo bei klaidų. Nors tai ne lyderis, tačiau turi „reikalautojo" savybių. Dėl per didelio įsigilinimo į procesą jis gali „įklimpti" į detales, pamiršti tikslą ar praleisti esminius dalykus. Tačiau kaip tik inspektorius užtikrina tvarką ir kokybę atliekant grupei skirtus darbus. Vaidmenų daug ir gali kilti klausimas, ką daryti, jei grupėje nėra tiek žmonių. Vienas iš M. Belbino atradimų buvo toks, jog kiekvienas žmogus gali turėti daugiau nei vieną vaidmenį: pirmąjį - jam būdingesnį; ir antrąjį, kuris paprastai derinamas su pirmuoju (tarkime, kritikas ir inspektorius). Susidūrus dviem žmonėms, atliekantiems vienodus pirmuosius vaidmenis, tikėtina, kad vienas jų šioje grupėje imsis savo antrojo vaidmens. Svarbiausia prisiminti - efektyvias komandas sudaro žmonės, kurie gali imtis skirtingų dalykų. Kuo daugiau grupėje panašių žmonių, tuo didesnė tikimybė, jog kuris nors vaidmuo neatliekamas, todėl grupės darbe gali atsirasti silpnų vietų". 3. Perskaitę žemiau pateiktą situacijos aprašymą padiskutuokite ir atsakykite į klausimus. Mechaninių įrankių gamykloje dirba 85 darbininkai, kuriems vadovauja penki cechų vadovai (kiekvienas iš jų atsako už 17 darbininkų darbą). Įmonė yra stambios metalo apdirbimo ir įrankių gamybos kompanijos padalinys. Įmonės vyriausiąjį vadovą kompanijos vadovybė pakvietė į kasmetinį pasitarimą, kuriame buvo aptariami svarbiausi jo vadovaujamos įmonės uždaviniai. Vienas iš uždavinių - kitais metais nuo 5,6 iki 4,5 procentų sumažinti žaliavų atliekas. Nors įmonės vadovas numatė šio uždavinio galimą sprendimą, tačiau jis suprato, kad siekiant tikslo būtina užsitikrinti darbininkų paramą. Todėl vietoj to, kad pakviestų į susirinkimą penkis padalinių vadovus (taip jis elgdavosi anksčiau) ir lieptų jiems atlikti šią užduotį bei informuotų visus įmonės darbuotojus apie priimtą nutarimą atliekų mažinimo klausimu, įmonės vadovas nusprendė pasielgti kitaip - įtraukti darbininkus į šio uždavinio galimų sprendimų svarstymą. Pirmiausia įmonės vadovas visų padalinių vadovams paaiškino problemos esmę. Svarbiausia buvo tai, kad jie suprastų kiekvienos atliekų dešimtosios procento dalies įtaką produkcijos savikainai. Be to, vadovas paaiškino, kaip jų įmonė ir visa pramonės šaka tapo konkurentabili ir kaip svarbu išlaikyti šį pranašumą konkurentų atžvilgiu bei kokios yra galimybės didinti darbo našumą, nedidinant darbo intensyvumo. Darbuotojai turėjo galimybę išsakyti savo nuomones ir gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Tuomet įmonės vadovas patikino, kad jis turi savo nuomonę, kaip reikėtų spręsti šį uždavinį, tačiau norėtų išgirsti ir kitų siūlymų. Vėliau jis pasiūlė kiekviename padalinyje apsvarstyti šią problemą ir pasiūlyti kaip galima daugiau galimų sprendimo būdų. Po to išrinkti du pavaldiniai (neformalūs grupės lyderiai) turėtų ateiti į bendrą susirinkimą su kitų grupių vadovais ir atstovais ir pateikti savo siūlymus. Po dviejų savaičių penki padalinių vadovai ir dešimt darbininkų susirinko pas įmonės vadovą. Šio susirinkimo metu buvo pateikti šeši nauji siūlymai, kaip spręsti problemą. Svarbu tai, kad darbininkai turėjo galimybę teikti siūlymus ir dalyvauti juos svarstant. Baigiantis metams žaliavų atliekos sumažėjo nuo 5,6 iki 3,9%. Akivaizdu, kad priimtas sprendimas buvo teisingas. Klausimai 1. Kaip buvo priimtas sprendimas šioje situacijoje: intuityviai, remiantis turima vadovo patirtimi ar racionaliai? 2. Kodėl svarstyti siūlymus vadovas nutarė su neformaliais grupių lyderiais? 3. Ar rizikavo įmonės vadovas tokiu būdu spręsdamas šią problemą ir, jei rizikavo, tai kaip? TESTAI 1. Vadovybės valia sudarytos grupės, kurių svarbiausios funkcijos yra atlikti gautas užduotis ir siekti nurodytų tikslų. (A) Formalios grupės. B. Neformalios grupės. C. Funkciniai padaliniai. D. Linijiniai padaliniai. 2. Spontaniškai susibūrusi žmonių grupė, kurios nariai nuolatos bendrauja ir siekia tam tikrų asmeninių ir bendrų tikslų. A. Formalios grupės. (B) Neformalios grupės. C. Funkciniai padaliniai. D. Linijiniai padaliniai. 3. Svarbiausios priežastys, lemiančios žmonių būrimąsi į neformaliais grupes. A. Noras gauti pajamų. B. Galimybė užsitikrinti savitarpio pagalbą. C. Savigynos interesai. D. Noras įgyvendinti organizacijos tikslus. E. Noras pritapti prie tam tikros žmonių grupės. F. Visos išvardytos. (G) B, C ir E. 4. Protinis ir fizinis procesas, skirtas tam, kad pavaldiniai vykdytų jiems duotus oficialius įpareigojimus ir spręstų nurodytus uždavinius. A. Organizavimas. B. Lyderiavimas. (C) Valdymas. D. Įtaka. 5. Menas daryti įtaką žmonėms, kad jie savo valia siektų bendrų tikslų. A. Organizavimas. (B) Lyderiavimas. C. Valdymas. D. Įtaka. 6. Ypatinga vieno žmogaus elgsena, kuri paveikia kito asmens elgesį, santykius, pažiūras. A. Organizavimas. B. Lyderiavimas. C. Valdymas. (D) Įtaka. 7. Vadovo valdžia, kuri įgyjama kartu su pareigomis. A. Prievarta paremta valdžia. B. Atlyginimu paremta valdžia. C. Eksperto valdžia. D. Pavyzdžio valdžia. E. Teise paremta valdžia. (F) A, B ir E. G. Visos išvardytos. 8. Valdymo stilius, kuriam būdinga didelė įgaliojimų decentralizacija, o atsakomybė paskirstoma darbuotojams. A. Autokratinis. (B) Demokratinis. C. Liberalus. D. Orientuotas į gamybą. E. Orientuotas į žmogų. 9. Vadovavimo stilius, kuriam budinga įgaliojimų centralizacija, struktūruotas pavaldinių darbas, menka motyvacija ir pasiekiamas didelis darbo našumas. (A) Autokratinis. B. Demokratinis. C. Liberalus. D. Orientuotas į gamybą. E. Orientuotas į žmogų. 10. Vadovavimo stilius, kuriam būdingas minimalus vadovo dalyvavimas priimant sprendimus. Neretai pasitaiko darbuotojų neatsakingumo, žemesnės darbų kokybės atvejų. A. Autokratinis. B. Demokratinis. (C) Liberalus. D. Orientuotas į gamybą. E. Orientuotas į žmogų. 11. Vadovo elgsena, kai jis nesistengia primesti savo valios ar net nuomonės, neįtikinėja priimti jau suformuluoto sprendimo, o tiesiog nukreipia vykdytojo pastangas ir sudaro prielaidas laisvai pasikeisti informacija. A. Valdymas. B. Įtikinėjimas. C. Motyvavimas. (D) Darbuotojų dalyvavimo užtikrinimas. 12. Vadovo elgsena, kai jis planuoja ir organizuoja grupių veiklą ir savo santykius su jomis. A. Koordinavimas. (B) Formalizavimas. C. Dėmesys pavaldiniams. 13. Vadovo elgsena, kai jis apeliuoja į aukštesnius pavaldinių poreikius, santykius grindžia pasitikėjimu ir pagarba. A. Koordinavimas. B. Formalizavimas. (C) Dėmesys pavaldiniams. 14. Konfliktas, kuris teigiamai veikia organizacijos veiksmingumą. A. Asmeninis. B. Asmens konfliktas su grupe. (C) Funkcinis. D. Disfunkcinis. 15. Konfliktas, kuris neigiamai veikia organizacijos veiksmingumą. A. Asmeninis. B. Asmens konfliktas su grupe. C. Funkcinis. (D) Disfunkcinis. 16. Struktūriniai konfliktų valdymo būdai. A. Darbo reikalavimų išaiškinimas. B. Koordinavimas ir integravimas. C. Vengimas. D. Švelninimas. E. Bendrų tikslų nurodymas. F. Kompromisas. G. Atlyginimų sistemos panaudojimas. (H) A, B, E ir G. I. Visi išvardyti. 17. Asmeniniai konfliktų valdymo būdai. A. Darbo reikalavimų išaiškinimas. B. Koordinavimas ir integravimas. C. Vengimas. D. Švelninimas. E. Bendrų tikslų nurodymas. F. Kompromisas. G. Atlyginimų sistemos panaudojimas. (H) C, D ir F. I. Visi išvardyti. 10. KONTROLĖ Kontroliniai klausimai 2. Kas sudaro kontrolės sistemą įmonėje? 3. Kokie yra kontrolės procedūros etapai? 4. Kas yra įmonės atsakomybės centrai? Kokius žinote atsakomybės centrų tipus? 5. Kokios yra finansinės kontrolės priemonės? Kuo ypatinga finansinė kontrolė? 1. Leidyklos „Raidė" organizacinė struktūra Kiekvienas leidyklos skyrius orientuotas į tam tikrą vartotojų grupę ir turi savo redaktorius, korektorius, leidėjus ir finansų apskaitos grupes. Be to, leidykla planuoja imtis naujo projekto - enciklopedijos leidybos. Tačiau dar nėra aiškus finansinis projekto pagrįstumas, todėl tik [vertiną galimas išlaidas ir pajamas leidyklos vadovai galės priimti sprendimą. Nurodykite leidyklos „Raidė" atsakomybės centrus -organizacinius ar funkcinius vienetus, kurie naudoja išteklius ir/arba gauna pajamų. Atsakomybės centrai gali būti: pajamų, išlaidų, pelno, investicijų. 2. Kontrolės sistemą įmonėje sudaro trys jos rūšys: pradinė, tarpinė (operatyvinė) ir galutinė kontrolė. Nurodykite, kokiai kontrolės rūšiai priskirtumėte šiuos kontrolės valdymo veiksmus: 1) reguliarus užduočių atlikimo tikrinimas _________ 2) balanso sudarymas _________ 3) pareiginių instrukcijų sudarymas _________ 4) kasdienis kasos (grynųjų pinigų) patikrinimas _________ 5) gaminio kokybės standarto sukūrimas _________ 6) veiklos biudžeto sudarymas _________ 7) klientų užsakymų priėmimo procedūros parengimas _________ 8) įmonės išorinis auditas _________ 9) tiekėjų sąskaitų apmokėjimo kontrolė _________ 1) darbuotojų kvalifikacijos kėlimo plano sudarymas _________ 2) pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymas _________ 3) organizacijos vidaus darbo taisyklių nustatymas _________ 4) naujo gaminio techninės kontrolės periodiškas atlikimas _________ 5) gamybai būtinų žaliavų tikrinimas priėmimo metu _________ 6) kredito suteikimo klientams procedūros nustatymas _________ 7) periodiška darbuotojų apklausa siekiant išsiaiškinti gamybos broko priežastis _________ 8) darbuotojų priėmimo procedūros sukūrimas _________ 9) darbuotojų individualių laimėjimų per ataskaitinį laikotarpį suvestinės sudarymas _________ 3. Avalynės gamybos įmonės „Batai" ir „Kurpaitė" įkurtos beveik tuo pačiu metu ir gamina panašaus asortimento produkciją. Pateikti šių įmonių to paties ataskaitinio laikotarpio balansai ir pelno ataskaitos. Įmonės „Batai" balansas (litais) Straipsniai Suma Turtas Ilgalaikis turtas 1 960 000 Pastatai 1 200 000 Įrengimai 620 000 Kitas materialusis turtas 140 000 Trumpalaikis turtas 690 000 Atsargos 480 000 Gautinos sumos 20 000 Pinigai 190 000 Turtas iš viso 2 650 000 Nuosavybė Kapitalas 2 470 000 Įstatinis kapitalas 1 200 000 Rezervai 20 000 Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) 1 250 000 Įsipareigojimai 180 000 Ilgalaikis banko kreditas 50 000 Trumpalaikė banko paskola 60 000 Skolos tiekėjams 70 000 Nuosavybė iš viso 2 650 000 Įmonės „Kurpaitė" balansas (litais) Straipsniai Suma Turtas Ilgalaikis turtas 853 000 Pastatai 470 000 Įrengimai 240 000 Kitas materialusis turtas 143 000 Trumpalaikis turtas 447 000 Atsargos 230 000 Gautinos sumos 146 000 Pinigai 71 000 T u r t a s i š v i s o 1 300 000 Nuosavybė Kapitalas 1 066 000 įstatinis kapitalas 580 000 Rezervai 6 000 Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) 480 000 Įsipareigojimai 234 000 Ilgalaikis banko kreditas 120 000 Trumpalaikė banko paskola 50 000 Skolos tiekėjams 64 000 N u o savybė iš vis 1 300 000 Pelno ataskaita Straipsniai „Batai" „Kurpaitė" Pardavimai ir paslaugos 3 480 000 1 230 000 Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 1 260 000 410 000 Bendrasis pelnas (nuostolis) 2 220 000 820 000 Veiklos sąnaudos 720 000 170 000 Veiklos pelnas (nuostolis) 1 500 000 650 000 Pelno mokestis 435 000 190 000 Grynasis pelnas 1 065 000 460 000 Išanalizuokite šių įmonių finansines ataskaitas ir atsakykite į klausimus. 1. Kurios įmonės finansinė struktūra ekonominiu požiūriu geresnė? 2. Jeigu įmonės didintų įstatinį kapitalą ir pardavinėtų akcijas, kurios įmonės akcijos turėtų didesnę paklausą? 3. Kuriai iš šių įmonių kreditoriai mieliau suteiks paskolą? Kodėl? 4. Jeigu įmonės būtų parduodamos, užkurią įmonę investitoriai sutiktų mokėti daugiau? Kodėl? 11. DARBO IŠTEKLIŲ VALDYMAS Kontroliniai klausimai : 1. Kokie yra darbo išteklių valdymo etapai? 2. Kokius žinote personalo įvertinimo ir parinkimo būdus? 1. Naujai besikuriančios organizacijos darbo išteklių valdymas prasideda nuo darbuotojų poreikio planavimo. Darbo išteklių planavimas susideda iš ateities poreikių įvertinimo ir programos ateities poreikiams patenkinti parengimo. Personalo ateities poreikių įvertinimas atliekamas kokybiniu (personalo kvalifikacijos ir darbo turinio atitikimas) ir kiekybiniu (darbuotojų skaičiaus prognozavimas) aspektu. Prognozuojant reikiamą darbuotojų skaičių, organizacijos vadovai pirmiausia susiduria su organizacijos poreikių (darbo apimčių) ir įstatymų reglamentuotos darbuotojo darbo laiko trukmės derinimo uždaviniu. Taip yra todėl, kad organizacijos darbo laikas per savaitę paprastai yra ilgesnis, nei darbuotojas gali dirbti per savaitę. Nustatykite naujai įkurto banko filialo klientų aptarnavimo tarnautojų (operatorių) poreikį, kai žinomi tokie duomenys: • operacijų salės darbo vietų (dv) skaičius - 3; • banko filialo darbo laikas: pirmadieniais - penktadieniais - nuo 9.30 iki 19.00 vai.; šeštadieniais - nuo 8.00 iki 14.00 vai.; sekmadienis - nedarbo diena. Be to, operatoriui skirtos 25 minutės pasiruošti darbui ir jį užbaigti. Ankstesnė banko personalo darbo analizė rodo, kad darbuotojai per metus vidutiniškai serga 5 dienas. Banko filialo personalo (klientų aptarnavimo operatorių) poreikis Apskaičiuojant filialo metinį darbo laiką reikia įvertinti nedarbo ir valstybinių švenčių dienas. Skaičiuojant darbuotojo metinį darbo laiką būtina įvertinti poilsio ir valstybinių švenčių dienas, eilinių atostogų laiką bei vidutiniškai per metus sirgtų dienų skaičių. Atlikti klientų apsilankymo tyrimai parodė, kad mažiausias operatorių darbo krūvis būna pirmadieniais ir antradieniais. Tomis savaitės dienomis nuo 13 iki 16 valandos apsilanko vidutiniškai 20 proc. mažiau klientų nei kitomis dienomis. Be to, buvo pastebėta, kad darbo dienomis didžiausias klientų srautas lankosi nuo 16 iki 19 valandos. Tuo metu būtina užtikrinti, kad visose darbo vietose būtų aptarnaujami klientai. Žinodami įdarbintų operatorių skaičių (atitinkantį filialo poreikį), sudarykite jų vienos savaitės darbo grafiką. Savaitės dienos Darbuotojai Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis Penktadienis Šeštadienis Iš viso darbo val. 1 operatorius 2 operatorius 3 operatorius ... 2. Pareiginė instrukcija - svarbiausias normatyvinis dokumentas, apibūdinantis kiekvieno darbuotojo pareiginį statusą (pareigas, teises, atsakomybę). Tai darbo vietos aprašymas, kuris rengiamas detaliai išanalizavus faktinę veiklą bei darbuotojui reikalingų žinių, mokėjimų ir įgūdžių visumą. Kadangi tai sudėtingas darbas, jį atlieka kiek galima daugiau darbuotojų. Sudarykite sekretorės pareiginę instrukciją prieš tai atlikę apklausą grupėje, kurios tikslas — išsiaiškinti sekretorės darbo tikslus ir uždavinius. Apklausos anketa 1. Jūsų požiūris į organizacijos sekretorę? (Pažymėkite vieną svarbiausią atsakymą.) • Tai verslo sėkmės sąlyga. • Tai įstaigos, įmonės, organizacijos veiklos ir įvairiapusės valdžios centras. • Tai įstaigos vizitinė kortelė. 1. Kokius reikalavimus Jūs keltumėte priimdami į darbą sekretorę? ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ 2. Eilės tvarka (pagal svarbumą) surašykite šias žinias ir įgūdžius, kurie, Jūsų manymu, yra būtini sekretorei: raštvedybos, informacinių technologijų, archyvo darbo organizavimo, profesinės etikos, psichologijos, teisės pagrindų, kalbos kultūros ir redagavimo, buhalterinės apskaitos pagrindų, mašinraščio, profesinės užsienio kalbos. 4. Kokie, Jūsų manymu, sekretorės įgūdžiai yra svarbiausi? (Pažymėkite 5 svarbiausius įgūdžius.) • Darbo planavimas. • Valdymas. • Problemų sprendimas. • Užsienio kalbų mokėjimas. • Kūrybiškumas. • Sprendimų ieškojimas. • Koordinuotumas. • Reakcijos greitis. • Bendravimo gebėjimai. 5. Išvardykite, ką, be dokumentų tvarkymo, dar turėtų atlikti sekretorė Jūsų įstaigoje? • Priimti lankytojus. • Teikti informaciją telefonu. • Priimti įmonės svečius. • Organizuoti posėdžius, pasitarimus. • Vairuoti automobilį. • Parengti progines kalbas, pranešimus vadovui. • Atstovauti įstaigai įvairių švenčių metu. • Kita. 6. Kokia, Jūsų nuomone, turi būti sekretorės asmeninė atsakomybė už darbą įstaigoje? (Tinkamą atsakymą pabraukite.) Labai aukšta. Aukšta. Vidutinė. Žema. 7. Ar Jums svarbu, kad sekretorė saugotų slaptą informaciją? Labai svarbu. Svarbu. Iš dalies. Nesvarbu. 8. Ar, vertindami sekretorės darbą, remiatės individualiais kriterijais? • Ne. • Taip. (Kokiais?)_____________________________________________________________________________ 3. Šiuo metu aptariant organizacijos darbo išteklių valdymą neabejojama, kad svarbią vietą užima personalo kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas. Ypač svarbu organizuoti tų sričių darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, kurių žinių pokyčiai yra esminiai. Kvalifikacijos kėlimas nagrinėjamas glaudžiai jį siejant su bendruoju mokymu (vidurinėse mokyklose, gimnazijose) ir profesiniu mokymu (profesinėse, aukštesniosiose mokyklose, kolegijose, universitetuose). Jei bendrojo mokymo metu įgyjamos minimalios, puldinės profesinės žinios, tai bazinis profesinis mokymas leidžia įgyti esminių profesinių žinių. Tačiau vykstant spartiems ekonomikos transformavimo procesams (Lietuvos situacija), bazinis profesinis mokymas negali visiškai patenkinti pasikeitusių darbo rinkos reikalavimų (ypač kalbant apie naujas veiklos sritis). Bazinės profesinės žinios greitai sensta, todėl jas reikia nuolat atnaujinti. Tai kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistemos uždavinys. Į šiuos mokymo procesus, kaip rodo JAV, Japonijos ir kitų šalių pavyzdžiai, dažnai įsitraukia stambios įmonės, korporacijos. Kvalifikacijos kėlimo vietą ir formą dažniausiai lemia mokymo kaštai, parengimo kokybė, spartumas (f kiti veiksniai. Pagal pateiktus kriterijus išskirkite trijų, dažniausiai naudojamų, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo būdų teikiamas galimybes bei trūkumus. Kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo būdai: 1. „Akademinis", arba mokyklinis, kai kvalifikacijos kėlimas, kaip ir jos įgijimas, yra išimtinai profesinės, aukštesniosios mokyklos, kolegijos ar universiteto uždavinys. 2. „Dualinis", arba dalinis, mokymas, kai kvalifikacijos kėlimo procesuose dalyvauja tiek mokymo institucijos, tiek ir veiklos sistemos organizacijos. Pastarosios įsitraukia per kvalifikacijos poreikių nustatymą, praktinio mokymo vietų suteikiamą bei įvairią paramą. 3. Mokymas veiklos sistemos įmonėse, kuriam būdingas specializuotų praktinės veiklos įgūdžių perteikimas darbo vietose. Kvalifikacijos kėlimo būdai Kriterijai Akademinis Dualinis Mokymas veiklos sistemos įmonėse Mokymo kaštų padengimo galimybės Darbuotojų teorinio ir praktinio parengimo kokybė Galimybė spręsti nedarbo problemą Besimokančiųjų poreikio tęsti mokymąsi tenkinimas Mokymo lankstumo, programų įvairovės užtikrinimas Padiskutuokite tema „Darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo formų įvairovė Lietuvoje. Kvalifikacijos kėlimo būdai, jų privalumai ir trūkumai bei derinimo galimybės ". 4. Tradicinės darbo užmokesčio formos - vienetinė ir laikinė -retai kada taikomos be kintamosios darbo užmokesčio dalies, kurią gali sudaryti asmeniniai priedai arba premijos. Kintamasis darbo užmokestis gali sudaryti 30-40 proc. nuolatinio darbo užmokesčio. Jis paprastai mokamas tam tikrą laikotarpį atsižvelgiant į darbuotojo pastangas dirbant. Pastoviosios ir kintamosios darbo užmokesčio dalies išskyrimas leidžia įvertinti tiek objektyvius, tiek ir subjektyvius veiksnius, todėl tokiu principu formuojant darbo užmokestį, galima kalbėti apie „teisingą" darbo užmokestį. Premijos paprastai mokamos už darbuotojų pasiūlymus, leidusius gauti įmonei pelną ar sutaupyti lėšų. Asmeniniai priedai priklauso nuo asmeninių žmogaus savybių, lemiančių jo darbo rezultatyvumą, bei leidžia įvertinti kiekvieno darbuotojo indėlį į bendrus įmonės veiklos rezultatus - tiek kiekybinius, tiek kokybinius. Pateikite pavyzdžių, už kokius veiklos rezultatus galėtų būti mokami priedai šių profesijų darbuotojams. Prekybos įmonės pardavimų skyriaus vadovui; banko klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkui; įmonės finansų skyriaus vadovui; gamybos įmonės projektavimo skyriaus vadovui; turizmo administratoriui; ligoninės chirurginio skyriaus vedėjui; pedagogui, bendrojo lavinimo mokyklos mokytojui; personalo skyriaus vadovui; profesinės mokyklos direktoriaus pavaduotojui (ugdymo sritis); siuvimo įmonės technologui; universiteto katedros vedėjui. 5. Vertinant darbuotojus naudojami suminiai ir analitiniai metodai. Vienas iš populiariausių - rangavimas, paremtas matematiniais skaičiavimais. Pasitelkę porinio palyginimo-prioritetų rangavimo metodą, [vertinkite darbuotojus pagal atskirų vertinimo kriterijų svarbą ir atlikite kompleksinį jų įvertinimą. Kriterijų reikšmingumui nustatyti naudojami tokie sutartiniai ženklai: svarbus - „>", mažiau svarbus -„ > > 1 su 3 > =
Šį darbą sudaro 16569 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
- ĮVADAS 2
- 1. ORGANIZACIJOS, VADOVAI IR SĖKMINGAS VALDYMAS 3
- 2. VADYBOS TEORIJOS RAIDA 5
- TESTAI 9
- 3. ORGANIZACIJOS VIDINĖ IR IŠORINĖ APLINKA 12
- 4. SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS. TESTAI 15
- 5. BENDRAVIMO PROCESAI 17
- 6. STRATEGINIS PLANAVIMAS 19
- 7. ORGANIZAVIMAS IR ORGANIZACINIŲ STRUKTŪRŲ PROJEKTAVIMAS 24
- 8. DARBUOTOJŲ MOTYVAVIMAS 26
- 9. VADOVAVIMAS IR LYDERIAVIMAS 29
- TESTAI 33
- 10. KONTROLĖ 36
- 11. DARBO IŠTEKLIŲ VALDYMAS 39
- 12. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ IR ETIKA 44
- 13. GAMYBOS VALDYMAS 46
- LITERATŪRA 50
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Vadybos konspektas
- 50 psl., (16569 ž.)
- Word failas 1012 KB
- Lygis: Universitetinis
Atsisiųsti šį konspektą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
