Vadybos apskaitos problemos

Įvadas Kurį laiką įmonių vadovai Lietuvoje laikėsi nuomonės, kad jų įmonių veiklos planavimas yra praeitis, kad rinkos ekonomikoje viskas reguliuojasi savaime. Gyvenimas pateikė skaudžių pamokų kol vadovai suprato, kad klydo. „Kiekvienai organizacijai itin svarbus tampa žinių apie verslo sąlygas bei organizacijos veiklos galimybės jose kaupimas, sisteminimas, analizė ir pritaikymas. Tai padeda organizacijai mokytis, nes mokymasis yra svarbi ne tik adaptavimosi, bet ir išlikimo sąlyga.“ [2. 11p.] Pagaliau pradėta suprasti, kad finansinė apskaita iš esmės yra skirta įmonės savininkų, kreditorių bei valstybės interesams tenkinti. Ši apskaita patenkina išorinių vartotojų poreikius, bet jos teikiamos informacijos nepakanka įmonės vadovams. Finansinė apskaita atspindi tai, kas įvykę, tačiau nepadeda numatyti kas bus ateityje ir kokių priemonių reikia imtis norint pakreipti įmonę viena ar kita linkme. Tuo tarpu vadybos (vidinės) apskaitos pagalba įmonė valdoma ne tik patirtimi bei intuicija, bet ir specialiai vadybos tikslams parengta informacija. Vadybos apskaita leidžia įmonėms (ir ne tik joms) įvertinti atskirų padalinių veiklos efektyvumą, nustatyti ar tinkamai naudojamas įmonės turtas, formuoti informaciją apie produktų savikainą, ar naudinga gaminti vienokį ar kitokį produktą, ar pasiteisina įmonės veikloje daromos išlaidos bei įvertinama jų sumažinimo galimybė, kokių produktų gamybą tikslinga plėtoti, kaip optimizuoti gamybos ir realizavimo išlaidas ir kt. Tačiau kol kas vadybos apskaita labai silpnai taikoma. Galima teigti, kad taikomi tik atskiri jos elementai. Šiose įmonėse darbai yra sezoniniai, o realizuojamos produkcijos kainos kiekvienais metais yra labai stipriai kintančios. Įmonės veikia rinkoje ir siekia skirtingų tikslų, kuriuos pasiekia veikdamos savais metodais. Tik nuolatos besimokanti ir sugebanti lanksčiai keistis įmonė sugebės prisitaikyti prie rinkos sąlygų, o tai įgalins ją plėsti savo rinką ir didinti savo vertę. Įmonėje įdiegus vadybos apskaitą, jau ne buhalterija nurodo, kokią informaciją suformuluos apskaita, o atsakomybė perduodama vadybininkams, kurie yra šios informacijos užsakovai. Todėl tai suteikia galimybę įmonės valdymą padaryti efektyvesnį. Atliekamo darbo problema – vadybos apskaitos sistemos įmonėse užtikrinimas ir efektyvus panaudojimas. Tikslas – išanalizuoti įmonių vadybos apskaitos sistemą ir jos reikšmingumą įmonei. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti veiksnius, turinčius įtakos vadybos apskaitos struktūrai. 2. Vadybos apskaitos reikšmė įmonės vadybos sprendimams priimti ir veiklos strategijai parengti. 3. Vadybos apskaitos funkcijos įmonėse. 4. Vadybos apskaitos sistema pagal atskirus įmonės padalinius. 5. Atskirų gaminių ir įmonės padalinių bei tarnybų efektyvumo (pelningumo) įvertinimas. 6. Visų, įmonės veiklai naudojamų, išteklių judėjimo bei jų panaudojimo racionalizavimas. 7. Artimiausių laikotarpių įmonės veiklos prognozavimas. 8. Gaminamos produkcijos bei atliekamų paslaugų kaštų apskaičiavimas (savikainos skaičiavimas) 9. Kaštų apskaitos sistemų klasifikacijos ir jų dėka gautos informacijos panaudojimas įvairiems tikslams pasiekti. J. Maurice Clark frazė: „įvairūs kaštai įvairiems tikslams“ 10. Įmonių operatyvinės veiklos ataskaitų sudarymas, siekiant operatyviai ir veiksmingai valdyti verslą. 1. VADYBOS APSKAITOS PROBLEMOS 1.1. APSKAITA TEORINIU ASPEKTU 1.1.1.Vadybos apskaitos samprata ir pagrindiniai bruožai Lietuviškoje literatūroje vadybos apskaita dažnai vadinama ne vienu konkrečiu pavadinimu, bet keletu skirtingų: vidaus arba vidinė įmonės apskaita, menedžmento apskaita, gali būti pavadinta ir vadybos apskaita. Vadybos apskaita (menedžmento apskaita) – tai informacijos, kuri yra reikalinga ūkio subjektui valdyti, rinkimas, sisteminimas, įvertinimas ir pateikimas. [21] Šiuo metu nevartojamas terminas menedžmentas, jis pakeistas į vadybos terminą, kurį reglamentuoja LR buhalterinės apskaitos įstatymas. Vadybos apskaita vadybininkams ir įmonės administracijai teikia informaciją, kurią naudodami jie galėtų planuoti įmonės veiklą, priimti konkrečius vadybos sprendimus ir tikrinti šių sprendimų įgyvendinimą. Kitaip tariant padeda kontroliuoti ūkinius sprendimus. Kadangi ši informacija yra konfidenciali, ji jokiu būdu negali būti pateikta išoriniams vartotojams (konkurentams). Vidaus apskaitos vartotojai yra vidiniai (t.y. įmonės administracija, vadybininkai). Vienas iš pirmųjų ir turintis didelį populiarumą tarp mokslininkų, pateiktas Amerikos diplomuotų viešų buhalterių instituto Terminologijos komiteto dar 1941 metais, yra šis: “Apskaita yra reiškinių ir įvykių, nors iš dalies turinčių finansinį pobūdį, registravimo, klasifikavimo ir sumavimo tam tikru būdu ir pinigine išraiška bei rezultatų interpretavimo menas”. Amerikos apskaitos asociacija 1966 metais pateikė šį apskaitos apibrėžimą: “Apskaita – tai ekonominės informacijos atpažinimo, matavimo ir pateikimo procesas, leidžiantis informacijos vartotojams daryti apgalvotus sprendimus”. 1988 metais Anglijos autoriai pateikė šį apibrėžimą: “Apskaita – tai veikla, apimanti informacijos apie dalykus, atsitikusius žmonėms, kuriems jos reikia, atpažinimą, rinkimą, aprašymą, fiksavimą, apdorojimą ir pateikimą. LR buhalterinės apskaitos įstatyme (Nr. IX-574) Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kaip matome, buhalterinė apskaita Lietuvoje apibrėžiama, kaip surinktų duomenų sistema, kurių pagrindu sudaroma finansinė atskaitomybė. 1 pav. Buhalterinės apskaitos turinys Šaltinis: R. Stačiokas, 2002, Buhalterinės apskaitos reglamentavimas, p. 19-20 Buhalterinė apskaita – socialinis, t.y. visuomeninis mokslas, nes parodo sudėtingus visuomenėje vykstančius procesus. Šia prasme buhalterinė apskaita yra politinė veiklos sritis, nes įvairiais būdais tuos pačius veiklos rezultatus, net tą patį turto dydį, galima išreikšti kartais visai skirtingais skaičiais (R. Stačiokas, B. Jefimovas, 2002). Buhalterinė apskaita – istorijoje yra viena iš pirmųjų informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti (J. Mackevičius, 2003, p. 21). Iš pradžių rinko ji rinko informaciją apie ūkio materialinę būklę, bet plėtojantis visuomeninei gamybai, tapo labai sudėtinga informacijos sistema visoms ūkio grandims valdyti (В. Палий, 1988, p.23-24). 2 pav. Apskaitos funkcijos, (pagal Edwards, Hermanson, Rayburn) Apskaitos duomenų vartotojai gali būti tiek fiziniai tiek ir juridiniai asmenys, t.y. vartotojas naudojantis atitinkamus apskaitos duomenis įvairiems tikslams pasiekti. 1 lentelė Apskaitos duomenų vartotojai Tiesiogiai suinteresuoti vidiniai įmonės vartotojai • Potencialūs ir esami ir įmonės savininkai • Įmonės valdytojai ir administracija • Bendrovės darbuotojai Tiesiogiai suinteresuoti išoriniai įmonės vartotojai • Potencialūs ir esantys kreditoriai • Potencialūs ir esantys tiekėjai • Potencialūs ir esantys pirkėjai Įvairios valdžios institucijos • Mokesčių sistemos administratoriai • Statistikos departamentas • Valstybinės regiono institucijos • Ministerijos ir kt. reguliavimo instancijos Kiti vartotojai • VP komisija ir makleriai • Konkurentai • Auditoriai, patarėjai, finansiniai ekspertai šaltinis: Vadybos apskaita apima šias įmonės veiklos sritis: 1) sprendimų priėmimą; 2) gamybinę apskaitą; 3) planavimą bei kontrolę. Gamybinė apskaita yra jungiamoji grandis tarp finansinės ir vadybos apskaitos. Kadangi gamybinė apskaita pateikia duomenis apie gamybos išlaidas, atsargų likučius bei pagamintos produkcijos savikainą, tai ši apskaita anksčiau buvo priskiriama finansinės apskaitos rūšiai. Gamybinės apskaitos duomenys pateikiami finansinėse ataskaitose, tokiose kaip balansas ar pelno (nuostolių) ataskaita. Vadybos ir finansinė apskaitos nėra griežtai viena nuo kitos atkirtos. Jų informacija gaunama apdorojant tuos pačius pirminius duomenis, kurie yra užfiksuoti dokumentuose. Pagrindinis vadybos ir finansinės apskaitų skiriamasis bruožas tai – teikiamos informacijos vartotojai. Vadybos apskaitos pagrindinis tikslas – įmonės administracijai ir vadybininkams nuolat teikti informaciją, kuria vadovaudamiesi jie galėtų planuoti įmonės veiklą, priimti konkrečius vadybos sprendimus ir tikrinti šių sprendimų įgyvendinimą, t.y. kontroliuoti ūkinius procesus. Kuo profesionalesnė vadyba, tuo daugiau ji reikalauja iš apskaitos atitinkamos informacijos apie įmonės veiklą, produktų gamybą, jų pardavimo savikainą, atskirų padalinių bei jų darbuotojų indėlį į visą įmonės veiklą. Finansinės apskaitos duomenys pateikiami vidaus ir išorės vartotojams ( įmonės savininkai, iš dalies įmonės administracija ir vadybininkai, kreditoriai, tiekėjai, pirkėjai, įmonės darbuotojai, kontroliuojančios verslą valdžios institucijos ir kiti išoriniai bei kai kurie vidiniai vartotojai), o tuo tarpu vadybos apskaitos duomenys pateikiami tik vidaus vartotojams, siekiant užtikrinti įmonės paslapčių išsaugojimą (įmonių savininkų paskirti priežiūros organai, administracija ir vadybininkai bei tarnautojai, kiek tai būtina jų tiesioginėms pareigoms atlikti). Vadybos apskaitos duomenys neprivalo būti tikslūs. Svarbiausia yra tai, kad jie būtų pateikti laiku ir tai leistų nepavėluotai sureaguoti į susidariusią situaciją. Dauguma vadybos apskaitos ir atskaitomybės duomenų įmonės vadovų sprendimu laikomi komercine paslaptimi. Prie jos praktiškai gali prieiti tik įmonėje dirbantys pareigūnai, kuriems vadybos apskaitos informacija reikalinga vadybos sprendimams priimti ir kuriems tokia priėjimo prie duomenų teisė yra suteikta įmonės administracijos. Dauguma vadybos apskaitos ir atskaitomybės duomenų įmonių vadovų sprendimu yra neprieinami ne tik įmonėje nedirbantiems asmenims, bet ir tiems vadybininkams, kuriems jie nėra reikalingi priimant savo lygmens sprendimus. Kitaip tariant, kiekvienas pareigūnas turi gauti tik tokią informaciją ir tokį jos kiekį, koks yra reikalingas būtent jam priimant atitinkamo lygmens sprendimus. Vadybos apskaitos ataskaitos yra nereglamentuotos ir rengiamos pagal vadovybės poreikius bei tikslus. Ataskaitų struktūra gali būti įvairi. Reglamentuoti vadybos apskaitos ir nepavyktų, nes ji priklauso nuo konkrečios įmonės, jos veiklos specifikos, įmonės vadybos organizavimo formos. Vadybos apskaitos informacija pateikiama pagal įmonės vadovybės pareikalavimą. Išsamūs pranešimai bei ataskaitos įmonės bei jos padalinių vadovams rengiamos jiems patogiausia forma bei periodiškumu. Kai kurios ataskaitos gali būti sudaromos kiekvieną dieną ar net valandą, kitos – kartą per savaitę, mėnesį, metus ar net keliolika metų, jeigu tiriamas objektas yra mažai kintantis laiko požiūriu. Pagrindinis dėmesys skiriamas įmonės padaliniams, veiklos sritims, produktams. įmonių vadybos apskaitoje dažniausiai atspindimas produktų gamybos procesas. Produktai būna labai skirtingi, skirtingi ir jų gamybos technologiniai procesai, todėl vadybos apskaitoje naudojamų matų įvairovė yra labai didelė. Labai svarbūs yra darbo matai. Darbo laiku galima išmatuoti visų darbuotojų darbą, tačiau reikia nepamiršti, kad negalima sudėti skirtingo pobūdžio ar sudėtingumo darbų. Vadybos apskaitoje nemažas dėmesys skiriamas matams ir matavimams. Piniginis matas vadybos apskaitoje nevaidina reikšmingo vaidmens, nes pinigais tikslinga išreikšti pirkimo ir pardavimo procesus, bet gamyboje matuoti pinigais dažnai nebūna racionalu. Reikšmingi yra darbo matai, nes vadybininkai vadovauja darbuotojams. Darbo laiku galima išmatuoti ir apsaugos darbuotojo ir auditoriaus darbą, tačiau negalima sudėti skirtingo sudėtingumo ar pobūdžio darbų. Vadybos apskaitoje labai paplitę natūriniai matai. Konkrečiausi iš jų yra tiesioginiai, pvz., gamybos išteklių sunaudojimas gali būti matuojamas kilogramais, tonomis, kilovatvalandėmis, kvadratiniais ar kubiniais metrais. Tačiau natūrinių matų trūkumas yra tas, kad jų negalima apibendrinti, nes skirtingais matais išreikštų dydžių negalima nei palyginti, nei sudėti. Todėl gali būti taikomi sutartiniai matai, kurie leidžia palyginti skirtingus dydžius, pvz., prikultos tonos, aparti hektarai ir kt. Konkretūs natūriniai matai gali būti pakeičiami sąlyginiais, kurie neturi tikrovės pavidalo, tačiau apibendrintai išreiškia daugelį procesų, pvz., kilovatai, arklio jėga ir kt. Vienas iš svarbiausių vadybos apskaitos sudedamųjų elementų yra išlaidų apskaita. Išlaidų apskaitos, kaip ir vadybos apskaitos, informacija naudojama dviem pagrindiniams tikslams – kontrolei ir prognozavimui. Jau yra pripažinta, kad geriau gauti apytikslę informaciją anksčiau, nei tikslią per vėlai. Nes per vėlai gauta informacija nenaudinga. Vadybos apskaita ne tik parodo kiek ir kokių išlaidų reikės padaryti siekiant pagaminti vienokį ar kitokį produktą, bet ir leis nustatyti kiek ir kokių išlaidų nereikėtų daryti. Jos dėka galima nustatyti kokias išlaidas ir kiek būtina padaryti, kad gautume didesnes pajamas. Nors didžiąją vadybos apskaitos informacijos dalį sudaro duomenys apie gaminių savikainą, tačiau jos negalima laikyti vien gamybos išlaidų apskaita bei produktų savikainos kalkuliavimu, kadangi nemaža šios apskaitos informacijos dalis rengiama ir naudojama specialiai vadybos sprendimams priimti. Vadybos apskaitoje rodiklių pobūdis praktiškai begalinis savo skaičiumi ir pobūdžiu, kadangi atspindi nuolatos kintančią verslo tikrovę. Rengiant vadybos apskaitos ataskaitas, plačiai naudojamas būdas, kai tam tikros ataskaitų skiltys vieniems jų gavėjams yra „užmigdomos“, tai yra jų duomenys paslepiami, o kitiems gavėjams pateikiama išsami informacija. Tai daroma, norint apsaugoti vadovus nuo jiems nereikalingos ar net kenksmingos sprendimų priėmimo prasme informacijos. Šių dienų rinkos sąlygomis vadybos apskaita tampa būtinybe, nes kiekviena įmonė pati pasirenka savo gamybos apimtis, plėtros kryptį, gaminamos ir teikiamos produkcijos rūšis ir kt. Todėl šiems tikslams įgyvendinti ir reikalinga vadybos apskaita, kuri surenka reikalingą informaciją vadybos sprendimams priimti. 1.1.2.Apskaitos reglamentavimas Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia galimybę pasirinkti įmonei tinkamiausius apskaitos vedimo budus. Įmonių vadovai turi reglamentuoti įmonių apskaitos politiką. Informacijos technologijų raida padidino konkurenciją, išplėtė rinkas ir suteikė verslui didžiulį pagreitį bei naujų galimybių. Efektyvus ir kompleksiškas visų verslo aspektų valdymas lemia įmonės veiklos sėkmę. Be automatizavimo priemonių ir tinkamos informacinės bazės neįmanoma efektyviai valdyti esminių verslo procesų. Šiuo metu taikomos apskaitos kompiuterizavimo technologijos dažnai neapima operacijų, kurios susijusios su finansinių metą pabaigoje daromais baigiamaisiais įrašais sąskaitose ir metinės atskaitomybės parengimu. Nurodytas standartines apskaitines operacijas programuotojai turi aprašyti (formalizuoti) apskaitos kompiuterizavimo programinėje įrangoje, kad butų galima taikyti praktikoje. Straipsnyje aprašytas įmonės finansinių metų pabaigos standartinių buhalterinių procedūrų algoritmas, remiantis Lietuvos respublikos Vyriausybiniais įstatymais ir nutarimais. Įmonės finansinių metų pabaigos standartinių buhalterinių procedūrų algoritmas LR buhalterinės apskaitos pagrindų {statymo 15 straipsnyje numatyta, kad visos juridinio asmens teises turinčios Įmonės finansinę atskaitomybę rengia gruodžio 31 dienos duomenimis, tad šių darbų dauguma buhalterijų privalo imtis šiek tiek anksčiau ir užbaigti juos per pirmą einamųjų metų pusmetį (įskaitant ir visuotinio akcininkų susirinkimo dėl ataskaitinio laikotarpio ūkininkavimo rezultatą{ paskirstymo atspindėjimo apskaitoje bei finansinės atskaitomybės paskelbimą). Įmonės finansinės apskaitos vedimo ir finansinės atskaitomybės parengimo politiką nustatančių taisyklių apžvalga ir patvirtinimas. Pirmoji elementų grupė — iki šiol patvirtintuose finansinę apskaitą ir atskaitomybe: reglamentuojančiuose norminiuose aktuose apskritai neapibrėžta viena kertinių finansinės apskaitos sąvokų - apskaitos politika, Apskaitos politikos terminas netgi oficialiai neapibrėžtas. Tuo tarpu ši kategorija plačiai nagrinėjama net dviejose taip tautiniuose apskaitos standartuose; Nr.3 "Finansinių ataskaitų pateikimas" ir Nr.8 "Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas arba nuostolis, esminės klaidos ir apskaitos politikos pasikeitimas'. LR įstatymai, kurie bent iš dalies kompensuoja nacionalinių apskaitos standartų trūkumą įmonių vadovams, taigi ir vyriausiems buhalteriams, suteikia galimybę pasirinkti jų įmonei tinkamiausius apskaitos vedimo budus. Įmonė nevaržoma gali pasirinkti produkcijos savikainos kalkuliavimo metodus ir nustatyti į parduotų prekių savikainos rodiklį įskaitomų sąnaudų nomenklatūrą bei apimtį, pasirinkti turto priskyrimo ilgalaikiam kriterijus, ilgalaikio turto nusidėvėjimo bei amortizacijos metodų, abejotinų ir beviltiškų skolų pripažinimo metodų, reglamentuoti kai kuriuos inventorizacijos metodikos elementus. Įmonių vadovai savo įsakymais, kurių nuostatos skelbiamos viešai, turi' reglamentuoti įmonių apskaitos politiką (be abejo, vadovaujantis "Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu). Kartais šito tiesiogiai reikalauja valstybės skelbiami reglamentai, pavyzdžiui, Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 5 straipsnyje pasakyta, kad "įmonės sudaro individualų sąskaitų planą, kurį tvirtina įmonės vadovas"(l, 6 psl.). Toks paskelbimas būtinas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia įmonių savininkai visą atsakomybę už įmonių veiklą deleguoja ne buhalterijoms, o administracijų vadovams arba kitiems, aukštesniems organams. Todėl buhalterijos ir neturėtų prisiimti nereikalingos atsakomybės, kuri, pavyzdžiui, teisminio nagrinėjimo atveju vis tiek atiteks vadovams. Įmonių apskaitos politiką sudaro: uždavinių, keliamų įmonės buhalterijai, identifikavimas, buhalterijos vietos įmonės valdymo sistemoje ir vyriausiojo buhalterio pareigų bei teisių nustatymas, buhalterinės apskaitos reglamentavimo tvarka, įmonės vyriausiojo buhalterio nurodymų vykdymo kontrolės sistema. Įmonės mokamų mokesčių apskaičiavimas ir mokestinės atskaitomybės parengimo politiką nustatančių taisyklių apžvalga ir patvirtinimas Antrojoje elementų grupėje pateikta įmonės mokamų mokesčių apskaičiavimą ir mokestinės atskaitomybės parengimą nustatančių taisyklių apžvalga ir patvirtinimas. Tai labai reikšmingas buhalterinis darbas, kurį sąlygoja apskaitos reglamentavimas, nes nemaža dalimi Vyriausybės patvirtintos apmokestinimo taisyklės nustatomos koreguojant finansinėje apskaitoje išvestus rodiklius. Tačiau šie koregavimai turi būti tiksliai užregistruoti atitinkamose sisteminėse (esant laikiniesiems apmokestinamųjų rezultatų nukrypimams nuo finansinių) ar už balansinėse (pastoviųjų nukrypimų atvejais) sąskaitose, Įmonės individualaus buhalterinės apskaitos sąskaitų plano apžvalga, papildymas ir patvirtinimas Trečiąją elementų grupę sudaro įmonės individualaus buhalterinės apskaitos sąskaitų plano peržvalga, papildymas ir patvirtinimas. Buhalterinės apskaitos sąskaitų planas sudaro įmonės apskaitinės informacijos formavimo šerdį. Tai tam tikras pagrindas, į kurį remiasi visa buhalterinės apskaitos informacijos sistema. Kadangi įmonių veiklos įvairovė neišsemiama, todėl negali būti reglamentuota vienodu sąskaitų planu, Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Buhalterines apskaitas pagrindų įstatymo penktas straipsnis skelbia, kad "įmonės sudaro individualų sąskaitų planą, kurį tvirtina įmonės vadovas"(2, 225 psl.). Toks reglamentavimas reikalingas todėl, kad keičiantis įmonių veiklai bei Vyriausybiniams nutarimams, tenka įvestį vis naujas sąskaitas. Metams pasibaigus, būtina atlikti savotišką sąskaitų plano inventorizaciją: įvertinti buhalterijoje kaupiamus ir apdorojamus duomenis ir atsisakyti visų nereikšmingų duomenų, Įmonės kaupdamos nereikšmingus duomenis, faktiškai duomenų triukšmu užgožia reikšmingą valdymo informaciją. Sutarties su audito įmone parengimas ir pasirašymas arba anksčiau pasirašytos sutarties atnaujinimas Ketvirtąją elementų grupę sudaro sutarties su audito įmone parengimas ir parašymas arba anksčiau pasirašytos sutarties atnaujinimas. Audito sutartyse būtina labai tiksliai numatyti visus darbus, kuriuos įsipareigoja atlikti audito įmonė. Kadangi mūsų šalyje nėra gilesnių audito tradicijų, įmonių (užsakovų) vadovus neretai šokiruoja maža auditoriaus išvados apimtis. Tai normalu, nes šiame dokumente, skirtame ne specialistams, bet pirmiausia - įmonės savininkams, auditoriai ir neprivalo plačiai aprašinėti apskaitos vedimo įmonėje trūkumų. Jie tik pareiškia savo nuomonę apie parengtą finansinę atskaitomybė.Todėl audito sutartyse turėtą būti numatytas reikalavimas parengti specialų dokumentą - laišką vadovybei, kuriame auditoriai praneštų įmonės administracijai, apie visus pastebėtus apskaitos tvarkymo trūkumus bei pasiūlytų jų ištaisymo būdus. Sutartyse atskirai reikia aptarti ir mokesčių apskaičiavimo teisingumo tikrinimą, nes klasikiniai audito darbai neapima šio baro tikrinimo, nors tokias paslaugas atskiru susitarimu ir teikia beveik kiekviena audito įmonė. Pasirengimas inventorizacijai ir jos atlikimas Penkta elementų grupė - pasirengimas inventorizacijai ir jos atlikimas. Su šiuo atskaitomybės parengiamuoju darbu įmonių vadovai ir vyriausieji buhalteriai, pastaruoju metu rengdami metines ataskaitas susiduria pirmą kartą, nors įstatymų lygmeniu šis veiklos baras visuomet buvo atitinkamai reglamentuotas. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad "iki metinės atskaitomybės sudarymo

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!