Vadovų ir pavaldinių psichosocialinis stresas

Gyvename stresinių situacijų ir jų krūvių daugėjimo bei didėjimo laikais. Daugelis stresų bei įtampų rodiklių nuolat gausėja, vis daugėja jų sukeltų susirgimų.
Beveik vienas iš trijų žmonių Europoje praneša, kad yra paveikti streso. Streso darbe problemos aktualumą Lietuvoje patvirtina Higienos instituto Darbo medicinos centre atliekami tyrimai nuo 1994 metų.
Atsinaujinant gamybos procesui, kurį įtakoja politiniai – ekonominiai veiksniai, Europos bendrija iškėlė naujus kompetencijos reikalavimus darbuotojui. Visi profesiniai vaidmenys lemia tam tikrą psichologinį kontekstą, kiekviena darbinė veikla kelia žmogui savitus reikalavimus.
Kvalifikuoto, lankstaus ir mobilaus darbuotojo nori visi darbdaviai, tačiau kliūtis efektyviam darbui yra stresas darbe. Jis ženkliai įtakoja darbo našumą, kūrybingumą bei konkurencingumą, sukelia sveikatos sutrikimų.
Įmonės ir organizacijos sėkmę lemia sveiki, efektyviai dirbantys vadovai, ieškantys išeičių kaip pagerinti darbo organizavimą, psichologinį klimatą bei sumažinti savo ir pavaldinių stresą sąlygojančių veiksnių riziką .
1. Vadovai patiria didesnį psichosocialinį stresą negu pavaldiniai.
2. Yra ryšys tarp psichosocialinio streso ir polinkio žalingiems įpročiams.
Tyrimo objektas: Vadovų ir pavaldinių psichosocialinis stresas, polinkis žalingiems įpročiams, fizinis aktyvumas, miegas, subjektyvus sveikatos vertinimas.
Šio bakalauro darbo tikslas: nustatyti vadovų ir pavaldinių psichosocialinį stresą ir jo ryšį su žalingais įpročiais.
Rengiant darbą, buvo keliami šie tikslai:
Ištirti ir palyginti vadovų ir pavaldinių psichosocialinį stresą, polinkį žalingiems įpročiams, miegą ir fizinį aktyvumą,subjektyvų sveikatos vertinimą.
Ištirti psichosocialinio streso ir polinkio žalingiems įpročiams ryšį;
Ištirti ir palyginti vyrų ir moterų psichosocialinį stresą, polinkį žalingiems įpročiams, miegą ir fizinį aktyvumą, subjektyvų sveikatos vertinimą;
Ištirti ir palyginti psichosocialinį stresą, polinkį žalingiems įpročiams, miegą, fizinį aktyvumą, subjektyvų sveikatos vertinimą skirtingo amžiaus ir išsilavinimo grupėse.
Tyrimai buvo atliekami naudojantis Dr. Zenono Javtoko ir prof. A. Goštauto klausimynu „Apklausa gyventojų žinioms apie sveikatą ir sveikatos mokymo efektyvumui įvertinti“ ir Reederio psichosocialinio streso skalė (išvertė ir adaptavo A. Goštautas).
Tyrime dalyvavo 100 tiriamųjų iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. 50 (50 proc.) vadovų (gamybinių ir negamybinių įmonių, cechų, skyrių, padalinių vadovai) ir 50 (50 proc.) pavaldinių (gamybinių ir negamybinių įmonių, įvairių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!