Vadovo darbas. Vadovavimo teorijos

13. Valdymo sprendimų priėmimo modeliai (pagal Jones).
Ankstyvieji (racionalieji) modeliai. Sprendimų priėmimas – racionalus procesas, kuriame visažiniai vadovai priima sprendimus, ledžiančius organizacijoms puikiai prisiderinti prie aplinkos, kurioje jos veikia. Racionaliųjų modelių atveju sprendimų priėmimas yra tiesus, 3-jų etapų procesas.
Carnegie modelis. Šis modelis pripažįsta, kad dažniausiai sprendimai priimami subjektyviai, todėl įveda tokius elgesio veiksnius kaip: “pasitenkinimas”, ribotas racionalumas ir organizacinės koalicijos.
Pasitenkinimas – vadovai, ribojami informacijos, siekia identifikuoti problemas ir alternatyvius sprendimus; jie neieško visų galimų alternatyvų, o ieško pasitenkinimo, t.y. jie nusprendžia, kad naudos tam tikrus kriterijus įvertindami galimus priimtinus sprendimus. Kriterijai automatiškai apriboja galimų alternatyvų skaičių, tad išrenkama 1 alternatyva iš sugeneruotų.
Ribotas racionalumas – vadovai turi ribotus sugebėjimus (“pajėgumus”) apdoroti informaciją. Pagal Carnegie modelį, vadovai turi ribotas informacijos apdorojimo galimybes. Jie gali pagerinti sprendimų priėmimą “aštrindami” savo analitinius įgūdžius, naudodami IT (pvz. kompiuterius).
Organizacinės koalicijos. Carnegie modelis žiūri į organizaciją kaip į skirtingų interesų koaliciją. Joje sprendimų priėmimas vyksta ieškant kompromisų ir derantis skirtingų funkcijų ir sričių vadovams. Bet kuris priimtas sprendimas gauna dominuojančios koalicijos pritarimą. Tokią koaliciją sudaro vadovai ar įtakotojai, turintys galią atrinkti sprendimą ir paskirti išteklius įgyvendinti jį.
“Padidėjimo“ (incrementalist) modelis. “Inkrementalismo” modelis, dažnai vadinamas “žūtbūt užbaigimo” mokslu, teigia, kad vadovai retai priima sprendimus, kurie radikaliai skirtųsi nuo anksčiau priimtų. Vietoj to jie stengiasi išvengti klaidų per nežymių pasiketimų seką, kurie staiga gali nuvesti į visiškai naują veiksmų kursą. Manoma, kad “žūtbūt užbaigimo” proceso metu organizaciniai tikslai ir jų pasiekimo veiksmai gali kisti, bet tie pokyčiai vyksta labai lėtai, o pastebėjus, kad kažkas darosi ne taip, yra priimami koreguojantys veiksmai.
Nestruktūrizuotas (unstructured) modelis, sukurtas H.Mintzberg ir kolegu, aprašo kaip vyksta sprendimų priėmimas, kai yra didelis netikrumas. Nestruktūrizuotas modelis teigia, kad kai org-ja susiduria su kliūtimis, vadovai pergalvoja savo alternatyvas ir grįžta atgal prie “piešimo lentos”. Taigi – sprendimų priėmimas nėra jinijinis, nuoseklus procesas, bet procesas, kuris gali išsiplėtoti nenumatytai, nestruktūrizuotu keliu....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!