Vadovavimas UAB „RYTRA“ Utenos regioninėje tarnyboje

Vadovas – asmuo, atsakingas už tai, kad visos pastangos būtų nukreiptos organizacijos tikslams siekti.
Vadyba – tai specifinė darbinės veiklos rūšis, susiformavusi darbo pasidalijimo procese, pradėjus žmonėms burtis į bendro tikslo siekiančias grupes.
Lyderiavimas – viena iš vadovavimo poveikio priemonių.
Vadovauti – reiškia organizuoti žmonių veiklą organizacijos tikslams pasiekti bei sukurti tos veiklos sėkmės sąlygas.
Vadovo vaidmuo – tai taisyklių visuma, kurių būtina laikytis, einant tam tikras pareigas, užtikrinimas.
Valdymas – tai specifinė veiklos rūšis, neorganizuotą minią paverčianti efektyviai, tikslingai ir našiai dirbančia grupe.
Vadovavimo stilius – tai vadovo poveikio pavaldiniui būdas, siekiant daryti jam įtaką ir skatinant jį siekti organizacijos tikslų.
Valdymo metodas – tai atskirų valdymo veiklos funkcijų realizavimo būdas.
Valdymo subjektas – asmuo arba asmenų grupė, atliekančios valdymo funkcijas.
ĮVADAS
Oksfordo anglų kalbos žodynas teigia, kad žodis vadovas anglų kalboje imtas vartoti 1300 metais, žodis vadovavimas – apie 1800 metus. Skaitant istorinę ir šiuolaikinę literatūrą apie vadovus ir vadovavimą, pasitaiko daug įvairiausių apibrėžimų.
Daugelį šimtmečių daug kas manė, kad vadovais gimstama, jais netampama, todėl vadovai atrandami, o ne ugdomi. Didelių socialinių pokyčių ir skurdo metais žmonės ieškojo gero vadovo, kuris turėtų unikalius įgimtus bruožus. Tai „didelio vyro“ ar „didelės moters vadovavimo teorija. Karaliaus šeimos nariai, socialinių klasių elitas tikriausia buvo linkę tikėti šia istorija. Jie pasakytų, kad B. Franklinas buvo vienas iš žymiausių XVIII a. vadovų todėl, kad jis buvo genetiškai pranašesnis už savo priešininkus.
Vienas žymiausių šios teorijos („vadovais gimstama“) šalininkų buvo Aristotelis, sakęs, kad: „nuo pat gimimo vieniems lemta vergauti, o kitiems – vadovauti“. Yra žmonių, kurie valdo kitus jėga, patrauklumu ar sugebėjimu manipuliuoti kitais. Buvo ir istorinių laikotarpių, kada vyravo ideologija, teigusi, jog vadovai yra pranašesni už elitinius žmones.
XX a. pradžioje gausūs vadovavimo bruožų teorijos šalininkai padarė išvadą, kad aristokratai biologiškai skiriasi nuo žemesniųjų klasių. Remdamiesi darvinizmu, Wiganas (Wiggan, 1931) teigė, kad kuo didesnis elitinių klasių gimstamumas, tuo daugiau bus gerų vadovų.
Buvo atlikta šimtai tyrinėjimų, norint...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!