V. M. Putinas “Parafrazės”

Bene vienas didžiausių vėlyvosios V.Mykolaičio-Putino poezijos kūrinys – lyrinis ciklas “Parafrazės”. Jis išleistas 1957 metais. Parašytas, parafrazuojant L. Bethoveno muzikines temas bei įvaizdžius, plėtojant vokiečių kompozitoriaus mintį apie žmogaus išsivadavimą iš sielvarto. Ši tema, skambėjusi daugelyje jo kūrinių (“Septynios dienos”, “Krintanti žvaigždė” ), poeto gyvenime įgavo didžiausią reikšmę, nes aprėpė visą žmogiškosios būties esmę. Kaip sakė Eduardas Mieželaitis : ”Parafrazės” – tai “ilgai poeto brandintų minčių, ilgų jo kūrybinių ieškojimų apoteozė” (E. Mieželaitis. Čia Lietuva. V., 1986, p.204.).
Sielvartas yra viena svarbiausių Mykolaičio-Putino temų.Aukštai iškeldamas žmogaus dvasią ir jos harmoniją, menininkas tikėjo gyvenimo idealais. Visada kūrybinis darbas ir jo vaisiai pasiekiami per skausmingą vidinę kovą, klaidas ir pralaimėjimus. Putino sielvartas ne pesimistinis ar religinis. Jis visur yra dvasinės stiprybės ir pažinimo galios išraiška.Tik per sielvartą žmogus išsprendžia savo prieštaravimų mįsles, ištrūksta iš išorinės ir vidinės priespaudos varžtų, siekia tiesos, gyvenimo prasmės, aukštesnių idealų, kol “skausmas džiugesio garsais prabyla”. V.Mykolaičio-Putino lyrikoje tik per skausmą ryškiausiai atsispindi pasaulis ir žmogus. Poetas skausmingos būsenos nevengia ir nebijo. Jo eilėse skausmas apvalo širdį nuo kasdienybės, ramaus pasitenkinimo, sukrečia, net atgaivina, priverčia eiti į priekį ir tapti tobulesniu.
Tai klasikinių humanizmo tradicijų išpuoselėta sielvarto filosofija. “Parafrazėse” sielvarto tema vystoma labai plačiai. Cikle išryškėja plati laiko perspektyva, poeto vidinių išgyvenimų vystymasis ir gyvenimo veiksmas.
Kūrinys susideda iš devynių dalių, kurių kiekviena turi po du skirtingus skirtingos struktūros poskyrius. Viename jų dažniausiai kalbama apie buitį, kai kur piešiama gyvenimo diduma, vaizduojamos aukštos erdvės, vandenynų gelmės. Kitame skamba intymesnis lyrinis monologas, švelniai skamba tyli sielos rauda ar meilės kuždesys. Per visą kūrinį plėtojami priešpriešiniai dalykai – gėris ir blogis, meilė ir neapykanta, džiaugsmas ir sielvartas, gyvybė ir mirtis. Visi šie dalykai tarsi pinasi i harmoningą gyvenimo paveikslą.
“Parafrazių” struktūroje ryškūs muzikiniai dėsniai. Kaip pastebėjo A. Sluckaitė (Aušra Sluckaitė, Kritikos štrichai. V., 1963, p. 43.), kompozicija artima sonatinei formai. Kiekviena ciklo dalis susideda...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!