V. Kudirkos asmenybės ir kūrybos svarba

V. Kudirkos asmenybės ir kūrybos svarba (1858–1899) Istorinis kultūrinis kontekstas. Po 1863 m. sukilimo Lietuvoje prasidėjo visuotinis gyventojų rusinimas: uždraus­ta spauda lotyniškais rašmenimis, lietuviškos pradinės mokyklos. Tačiau caro val­džios prievarta suaktyvino gynybines tautos galias. Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus švietėjiška veikla, jo iniciatyva suorganizuotas lietuviškų raštų spausdini­mas Prūsijoje ir gabenimas į Lietuvą žadino valstiečių tautinį sąmoningumą, skatino vienytis (pavyzdžiui, būrėsi nelegalių lietuviškų spaudinių platinimo draugijos). Knygnešystė liudija tautos atsparumą, dvasinę brandą. XIX a. pabaigoje ne vienas Lietuvos šviesuolis visuomeninį darbą suprato kaip įsipareigojimą, svarbesnį nei asmeninės gerovės siekis. Išsilavinusi jaunuomenė ėmė sąmoningai vengti lenkų kalbos suvokdama, kad tauta gali išlikti tik kurdama kul­tūrą gimtąja kalba. Tuo laikotarpiu subrendo tautiniam darbui pasiryžusių aktyvių inteligentų karta: Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Mačiulis-Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas. Pirmieji lietuviški laikraščiai „Aušra“ (1883-1886) ir „Varpas“ (1889-1905) telkė lietuvius, brėžė visuomeninio, kultūrinio darbo gaires. Vinco Kudirkos reda­guojamas „Varpas“ propagavo pozityvizmo idėjas, skatino ekonominį ir kultūrinį visuomenės švietimą, pažangų ūkininkavimą, darbą visų labui. Kritiškas žvilgsnis į tikrovę ir pastangos ją taisyti rodo varpininkų ryžtą kurti modernią lietuvių tautą. Jai stiprėjant, plėtojasi ir lietuvių kultūra, literatūra. Biografinis kontekstas. Vincas Kudirka - vienas pagrindinių tautinio sąjūdžio ideologų, publicistas, prozininkas ir poetas, literatūros kritikas. Kilęs iš Vilkaviškio apskrities. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, čia pradėjo rašyti eilėraščius lenkų kalba. Tėvo verčiamas įstojo į Seinų kunigų seminariją, bet nebaigė - buvo pašalintas dėl pašaukimo stokos. Nors ir netekęs tėvų paramos, baigė gimnaziją ir medicinos studijas Varšuvos universitete. Kaip ir daugelis mokslus einančių jaunuolių, patekęs į aukštesnės kultūros aplinką Kudirka vengė kalbėti lietuvių (valstiečių tėvų) kalba. Ne vienam šviesuoliui Jono Basanavičiaus laikraštis „Aušra“ padarė didelę įtaką – Vincas Kudirka vienas jų. Savo tautiškumo prabudimą jis sieja, būtent, su pirmuoju lietuvišku laikraščiu „Aušra“. Kaip ne vienas inteligentas V. Kudirka labai asmeniškai išgyveno savo kultūrinės tapatybės susidvejinimą. Tą savo gyvenimo tarpsnį jis viešai išpažįsta laikraščio „Varpas“ straipsnyje ,,Iš mano atsiminimų keletas žodelių“: Ėmiau skaityti „Aušrą“ <...>. Kiek pamenu, nuleidau galvą, nedrįsdamas pakelti akių... rodos, girdėjau Lietuvos balsą, sykiu apkaltinantį, sykiu ir atleidžiantį: „O tu, paklydėli, kur ikšiol buvai?“ Paskui pasidarė man taip graudu, kad, apsikniaubęs ant stalo, apsiverkiau. Gaila man buvo tų valandų, kurios nesugrąžintinai išbrauktos iš mano gyvenimo, kaipo lietuvio, ir gėda, kad taip ilgai buvau apgailėtinu pagedėliu... pripildė mano krūtinę šiluma ir, rodos, užaugau išsyk... Pasijutau didžiu, galingu: pasiju­tau lietuviu esąs... Taigi „Aušros“, pirmo lietuviško laikraščio, poveikis didžiulis – jį skaitydamas, V. Kudirka atgauna prarastą lietuvišką tapatybę. Apmąstydamas praeitį, V. Kudirka supranta, kad tautinės tapatybės pamatas – gimtoji kalba. V. Kudirkos gyvenimas simboliškai sutampa su tautos atgimimo istorija, nauju lietuvių kultūros etapu. Ir nors „Aušra“ paveikė ne tik Kudirką, tačiau būtent jis tampa simboline lietuvių tautos atgimimo, žmogaus, sąmoningai apsisprendusio tarnauti lietuvių tautai, figūra. 1890 m. grįžęs į Lietuvą, Kudirka pasinėrė į kultūrinę veiklą. Nors oficialiai V. Kudirka įgijo gydytojo specialybę, iš tiesų buvo produktyviausias lietuvių publicistas, vienas iš laikraščio „Varpas“ (1889–1905) įkūrėjų, jo redaktorius ir pagrindinis žurnalistas (nuo 1889 m. iki mirties kiekvienam laikraščio numeriui pats rašydavo straipsnių įvairiomis temomis). Laikraštis „Varpas“: tautos programa ir požiūris į literatūrą. Publikacijos „Varpe“ ir laikraščio redagavimas – reikšmingiausia visuomeninė V. Kudirkos veikla. Per „Varpą“ plito pozityvistinės idėjos. Per „Varpą“ V. Kudirka nubrėžė kryptį tautiniam sąjūdžiui ir kultūrinei veiklai. Varpininkai akcentavo lietuvių tautos priklausymą Vakarų Europos kultūros tradicijai. Užsibrėžiamas uždavinys – kelti lietuvių tautą į civilizacijos aukštumas. Siekiama tokių vertybių, kaip: demokratija, tolerancija, veiklumas, racionalumas. Tautinis atgimimas suvokiamas kaip pažangus reiškinys, modernėjimo procesas. V. Kudirka dėl nuosmukio kaltina ne tik carinės Rusijos priespaudą, bet ir pačių lietuvių tingumą, nerangumą, konservatyvumą. Literatūroje varpininkai rėmė realizmo meną dėl jo ryšio su realiu gyvenimu. Didžiausias dėmesys skiriamas socialinėms problemoms, individo vidinio pasaulio gelmė (romantinės literatūros pamatas) tampa neįdomi. Kita vertus, daug dėmesio skiria pačiai lietuvių kalbai: imasi ją norminti, kalbą vertina kaip pasipriešinimo priemonę rusinimo politikai (tuo metu Lietuvoje buvo spaudos draudimo laikotarpis). Kūryba V. Kudirka kūrė satyras, kritikuojančias visuomenės gyvenimą („Viršininkai“, „Lietuvos tilto atsiminimai“, „Cenzūros klausimas“, „Vilkai“), rašė eilėraščius (rinkinys „Laisvos valandos“), vertė Adomo Mickevičiaus Frydricho Šilerio, Džordžo Bairono ir kt. rašytojų kūrinius, rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas. V. Kudirkos poezija. Nedidelį poezijos pluoštą V. Kudirka sudėjo į eilėraščių rinkinį „Laisvos valandos“. Rinkinio pavadinimas skamba kiek paradoksaliai: laisvos valandos – tai ne laisvalaikis, kaip turėtų būti, bet sunkus darbas, eilėraščių, skirtų aukštiems idealams įtvirtinti, kūrimas. Vadinasi, net ir laisvalaikis – darbas visuomenei. Vinco Kudirkos sukurti eilėraščiai yra proginiai: „Labora!“ parašytas baigiant universitetą, „Varpas“ pradedant leisti laikraštį, „Tautiška giesmė“ - „Varpo“ dešimt­mečiui. V. Kudirkos kurta oratorinė poezija turi vieną adresatą – tautą. Todėl eilėraščiuose tiesiai kreipiamasi į žmones, pakiliai, emocingai raginama tarnauti tėvynei dirbant jos ir tautos labui, siekti aukštų idealų, įsi­traukti į visuomenės gyvenimą: (eilėraščiai „Varpas“, „Labora“ ir kt.). Jauno žmogaus siekiai. Universiteto baigimo proga 1889 m. V. Kudirkai kilo mintis parašyti eilėraštį „Labora!” (lot. „Dirbk”). Tai oratorinis eilėraštis, skirtas pažadinti jaunimą. Jis pulsuoja jaunatviška energija, gėrimasi jaunyste. Poetas ragina jauną žmogų rinktis veiklų ir prasmingą gyvenimą: „sėk pasėlio grūdus“, „gyvenimo knygą skaityk laps į lapą“. nes senatvėje žmogus sustingsta, o darbas nevilioja. Šviesuolis lyg sėjėjas turi triūsti tautinėje dirvoje. Antro posmelio eilutė ,,kol dega krūtinėj šventa ugnis toji,” nurodo, kad jaunas žmogus gali pasiekti daug, nes turi noro ir užsispyrimo, tik šiek tiek jaunimą reikia paskatinti, pastūmėti, nukreipti teisingu keliu. Parodo, jog pasiekus tikslą, būna labai gera: „jog menkas ir silpnas net milžinu stoji.” Darbas visuomenei reika­lauja sąmoningo apsisprendimo, ryžto, todėl svarbu ne gėrėtis kilniais idealais, o jais gyventi: „Siek prie idealo, tik doro ir aukšto.“ Poetas perspėja: lengva idealus iškeisti į trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą, bet toks gyvenimas menkas, tuščias. Tik prasmingas darbas lemia asmens stiprybę, gyvenimo vertę: Kol dega krūtinėj šventa ugnis toji, Kur traukia prie darbo ir duoda tiek vieko1, Jog menkas ir silpnas net milžinu stoji, O, dirbk, idant neitų ugnis ta ant nieko! 1 Galių. Kaip ir Maironio kūryboje čia nuskam­ba jaunystės idealizmo ir senatvei būdingo pragmatizmo opozicija: Kol da idealais, brol; besigėrėsi, Siek prie idealo, tik doro ir aukšto, O skubink! Paskui tu... jų išsižadėsi Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto. Kaip pa­grindinis jauno žmogaus orientyras iškeliamas stojiškas pasipriešinimas kūno ir dvasios silpnumui. Kiti tave turi atsiminti, kad buvai žmogus, kad gyvenai ir pasiaukojai, darbavaisi žmonijos, tautos labui. Jeigu gyvenimas labai apsunks nuo sunkaus darbo, „tai žvilgtelk ant darbo jaunų draugų tavo.” Taigi poetas siekia ugdyti veiklų jaunimą, atsidavusį kilniausiai tarnavimo tėvynei idėjai, pačiam dirbti ir seniems būti širdies paguoda. Pakilus tonas lemia eilėraščio įtaigumą. Tautos žadintojas. Ypač prasmingas proginis eilėraštis „Varpas“, skirtas pirmajam žurnalo „Varpas“ numeriui: Kad rytą saulė spinduliu pirmiausiu Apreiškė žemei tekėjimą savo, Užgaudė varpas liepimu aiškiausiu, Tarytum jisai žmogaus lūpas gavo: Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite... Pirmoje eilėraščio „Varpas“ dalyje varpas - savimonės žadintojas, įsakmiai kviečiantis lietu­vius prie tautinio darbo: „Kas darbininkas ir kas dirbti gali, / Ant tavo balso prie darbo teimas!“. Kiekvienas posmas baigiamas raginimu „Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite..“ Simboliška, kad varpas prabyla auštant, nes turi pažadinti tautiečius iš gilaus miego, apėmusio priespaudos metu. (Aušros - tautos atgimimo - simbolį išpopuliarino laikraštis „Aušra“ (programinį straipsnį J. Basanavičius baigė aiškiai suvokiamais vaizdiniais: „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taipjau prašvistų Lietuvos dvasė“)). Varpo garsas yra graudus („Varpas da garsiau ir da aiškiau gaudžia, / O graudus balsas veržiasi per orą.“) dėl tautinės priespaudos ir nevilties, dėl abejingumo ir tinginystes, dėl caro valdžios vykdomo nutautinimo. Autorius sieja varpo gaudimą su ryto pradžia („Kad rytą saulė spinduliu pirmiausiu / Apreiškė žemei tekėjimą savo, / Užgaudė varpas liepimu aiškiausiu“), kuri turi pažadinti tautą naujai dienai, sužadinti tautinę savimonę, atgimimą, jis turi atgaivinti Lietuvą . „Varpu“ norima pasakyti, jog reikia dirbti ir „pabusti“ iš priespaudos: Kad rytą saulė spinduliu pirmiausiu Apreiškė žemei tekėjimą savo, Užgaudė varpas liepimu aiškiausiu, Tarytum jisai žmogaus lūpas gavo: Keliate, kelkite, kelkite, kelkite... Antroje dalyje varpo simbolį keičia laikraščio pavadinimas: simboliška, kad J. Basanavičiaus „Aušros“ pradėtą darbą - tautos žadinimo misiją - tęs laikraštis „Varpas“. Tai skambink, „Varpe“! tegul gaudims tavo Išilgai, skersai eina per Lietuvą! Budink ir šauki graudžiu balsu savo, O tas šaukimas perniek tenežūva! Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite... Taigi eilėraštyje susiejami du vaizdų klodai: rytui auštant sugaudžia varpas; ir „Aušros“ pradėtą tautos žadinimo darbą tęsia „Varpas“, kurio įvaizdis paaiškino apie šį laikraštį susibūrusių lietuvių inteligentų programą. „Aušros" įvaizdis nusakė romantiškai pakilią ir logiškai sunkiau nusakomą atgimimo link­mę, akcentuodamas patį prisikėlimą. Varpo alegorija savaime krypo į būdo, kuriuo šis prisikėlimas realizuojamas, api­brėžtį: Užgaudė varpas liepimu aiškiausiu, Tarytum jisai žmogaus lūpas gavo: Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite... „Liepimu aiškiausiu“ Kudirkos varpas siunčia žinią, kad reikia nuolat ugdyti žmonių tautiškumą, kelti juos veikliam gyvenimui, įkvėpti kurti tėvynę savo pastangomis. Tėvynės meilės žodžiai. „Tautišką giesmę“ Kudirka kūrė kaip tautos himną, todėl siekė joje aprėpti esminius dalykus. Čia išvardytos svarbiausios tautos vertybės - meilė tėvynei, darbas jos labui, tautie­čių vienybė, dora: Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme, Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia. Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės, Tegul dirba ant naudos tau ir žmonių gėrybės. Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi. Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse, Vardan tos Lietuvos vienybė težydi. Įdomu tai, kad šis eilėraštis turi panašumų su krikščionių malda: pradžia „Lietuva, tėvyne mūsų...“ primena „Tėve mūsų“, o pabaigoje „Vardan tos Lietuvos...“ asocijuojasi su maldos pabaiga „Vardan Dievo tėvo...“ Poetas pabrėžia tėvynės ir lietuvio ryšį - Lietuva yra motina savo vaikams, todėl meilė jai turi degti kiekvieno širdyje. Taigi V. Kudirkos poezija idėjiniu požiūriu – jo publicistikos tęsinys. Eilėraščio ,,Tautiška giesmė“ pradžia, kaip ir pabaiga, labai patriotiška, nes pradžioje minima „didvyrių žemė“ reiškia garbingą priešistorę, kai Lietuvą valdė kunigaikščiai, o ,,šviesa ir tiesa“ pabaigoje - laisvus, iš priespaudos išsilaisvinusius žmones. „Saulė Lietuvos“ reiškia šviesą, švietimą, dar kitaip mokslą, lietuvišką žodį mokyklose. „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!