Antano Baranausko gyvenimo kūrybos ir asmenybės raida

2002–2003 m.m.
Vingiuotame lietuvių literatūros istorijos kelyje tarp K. Donelaičio poemos “Metų” (1776 m.) ir Maironio “Pavasario balsų” (1895 m.) iškyla Antanas Baranauskas su savo poema “Anykščių šilelis” (1858–1859 m.). Antano Baranausko poema “Anykščių šilelis”, įžymiausias XIX a. vidurio lietuvių poezijos kūrinys, sukurtas po šiaudiniu be pjūklo suręstos klėtelės stogu. Jau pradėjęs antrąjį šimtmetį, šis kūrinys išgarsino poeto vardą ne tik jo gimtuosiuose Anykščiuose, bet ir toli už Lietuvos sienų.
Antanas Baranauskas gimė 1835m. sausio 17d. Anykščiuose. Krikšto dokumentuose būsimasis poetas ir jo tėvai įrašyti Baranausko (Baranovski) pavarde. Šiaip anykštėnai, net ir inventorių surašinėtojai jo tėvus ir senelius vadindavo Baronais. Baranausko tėvai buvo valstybiniai, arba karališkieji, valstiečiai. Priklausydami valdžios dvarui, jie gyveno palyginti lengviau negu privačiųjų dvarų baudžiauninkai, kuriuos ir žmonės pravardžiavo vergeliais, o baudžiavą vadino vergija. Baranausko tėvai 1839 m. labai lengvomis sąlygomis beveik pusvelčiui įsigijo keliolikos dešimtinių ūkį su griūvančiais trobesiais Užupiečiuose, dešiniajame Šventosios krante, buvusiose Villains dvasinės seminarijos valdose. Čia jie persikėlė iš kitos Anykščių miestelio dalies – Jurzdiko, iš senelių sodybos, persivežę klėtelę, kuri buvusi be pjūklo suręsta 1826 m. Toji klėtelė ilgainiui ir susilaukė Baranausko klėtelės vardo. Joje dabar įkurtas memorialinis A. Baranausko muziejus.
Įkalnėje stovėjo gyvenamoji troba ir penki ūkiniai trobesiai. Jie buvę tokie prasti, kad mažasis Antanas neatskirdavęs gurbo nuo gryčios.
Kaip ir visi Užupiečių valstiečiai Baranauskai dirbo 12 dešimtinių prastos žemės, pjovė 5 dešimtines prastų pievų ir dešimtinę dar prastesnių balų. Jie laikė arklį ir du jaučius, tris karves, aštuonias avis bei ožkas, keturias kiaules. Už visa mokėjo 13 rublių 53 kapeikas mokesčių ir ėjo 12 dienų lažo.
Poeto tėvas Jonas Baranauskas tarnavo Anykščių valsčiaus valdyboje mokesčių rinkėju. Jis buvo šviesus ir ryžtingas žmogus, mokėjo skaityti ir rašyti. Būdo jis buvo griežto. Vaikai tėvo bijodavęsi, ypač jo raudono diržo. Sekmadienio vakarais balsu skaitydavo šeimynai šventųjų gyvenimus, kol susigraudindavęs ir, užsikniaubęs ant stalo, balsu pravirkdavęs.
Motina – Teklė Pavilionytė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!