S. Rachmaninovo ir A. Skrebino kūrybos palyginimas

S. Rachmaninovo ir A. Skriabino palyginimas.
Kompozitorius palikime nėra didelės žanrinės įvairovės. Dominuoja instrumentinė muzika – fortepijoniniai ir simfoniniai kūriniai.
Fortepijonui: sonatos, preliudai, noktiurnai, vienas koncertas, ekspromtai. Taip pat kūrė fortepijonines poema (jų pradininkas buvo pats A. Skriabinas).
Orkestrui: 3 simfonijos, simfoninės poemos („Ekstazė“, „Prometėjas“).
Kompozitoriaus operų ir vokalinės muzikos kūryba liko tik eskizuose, tai buvo tik bandymai.
Kompozitoriaus kūryba išsiskiria žanriniu įvairumu. Kūrė muziką fortepijonui, orkestrui. Dominavo vakalinė lyrika, kamerinė muzika, opera.
Fortepijonui: muzika fortepijonui buvo didžiausia ir svarbiausia kompozitoriaus kūrybos dalis: 4 koncertai fortepijonui ir orkestrui, 2 etiudų – paveikslų ciklai, 10 preliudų, 6 Muzikiniai momentai, pjesės fantazijos, Rapsodija Paganinio tema ir kt.
Vokalinė kūryba: 71 romansas, kantatos „Pavasaris“, „Varpai“
Operos: kompozitorius sukūrė tris operas: „Aleko“ (diploninas S. Rachmaninovo darbas), „Šlykštusis riteris“, „Frančeska da Rimini“.
Muzika orkestrui: 3 simfonijos, „Simfoniniai šokiai“, fantazija „Uola“, poema „Mirusiųjų sala“
Tarp XX a. pradžios rusų kompozitorių laikomas vienas geriausių simfoninės muzikos kūrėju.
Muzikos kalba
Muzikos kalba A. Skriabino kūryboje kintanti, stilistiškai nevieninga. Kūryba skirstoma į tris laikotarpius:
• I – ankstyvasis: iki 1900 m. Muzikos kalba lyriška, dominuoja instrumentinės miniatiūros žanrai. Ypatingas dėmesys – fortepijoninei muzikai. Jaučiama lenkų kompozitoriaus F. Šopeno kūrybos tradicijų įtaka: pagrindinė muzikos raiškos priemonė yra melodija, daug chromatizmų, gausu nukrypimu, moduliacijų, rubato.
• II – brandusis laikotarpis: nuo 1900 – 1910m. Kompozitorius išeina iš lyrikos, muzikos raiška darosi sudėtingesnė, dideli pokyčiai harmonijoje. Kūryboje drąsiai naudojami įvairių laipsnių septakordai, nonakordai, akordų alteracijos, nyksta derminis kontrastas tarp minoro ir mažoro. Antruoju laikotarpiu dominuoja stambios formos žanrai: simfonijos, simfoninė poema „Ekstazės poema“. Taip pat sukurta stambios formos kūriniai fortepijonui.
• III – Vėlyvasis laikotarpis: 1910 – 1915m. Muzikos kalba sudėtinga ir labai novatoriška. Harmonija tampa reformų skleidimo elementu: Tonika keičiama į alteruotus Dominantės grupės akordus, vienu metu jungiami keli funkcinių grupių akordai, disonancinė harmonija. Dažnai akordus sudarydavo 8, 9,12 skirtingų garsų, tai suteikia masyvumo. Palaipsniui atsisakoma mažoro – minoro sistemos. Vėlyvojoje kūryboje artėjama apie atonalumo.
Muzikinė kalba...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!