Kudirkos kūryba ir kūrybos bruožai

Vincas Kudirka I. Kontekstai 1. Asmenybė: Vienas iš Lietuvos Tautinio sąjūdžio ideologų, poetas, kritikas bei laikraščio „Varpas“ redaktorius. Tėvų verčiamas, V. Kudirka (1858 m. gruodžio 31 d. – 1899 m. lapkričio 16 d.) įstojo į kunigų seminariją, tačiau po dviejų metų buvo išmestas „dėl pašaukimo stokos“. Vėliau įstojo į Varšuvos universitetą. Studijuodamas V. Kudirka nutautėjo, kadangi skirtumas tarp lietuviškos kaimo kultūros ir lenkų perduodamos Vakarų civilizacijos buvo toks didelis, kad dauguma lietuvių gėdijosi savo kilmės, nustodavo kalbėti lietuviškai. Kudirka savo prisiminimuose rašė: „tik jaučiu, kad man gėda atsiminti kuo aš buvau, o ypač bauginausi, kad draugai nepatirtu, jog aš moku lietuviškai.“ Grįžęs iš studijų Kudirka išgirsta apie Basanavičiaus ruošiamą lietuvišką laikraštį, jau nuo tos akimirkos jis nebegali nuvyti minčių apie Lietuvą. Po pusmečio, perskaičius pirmąjį „Aušros“ numerį, V. Kudirką apima begalinis gėdos jausmas: „tik pamenu, kad atsistojau, nuleidau galvą, nedrįsdamas pakelti akių į sienas,“ ir galiausiai visiškai išsklaidoma sulenkėjimo migla. Tik po šio dvasinio lūžio jis ryžtasi eiti Basanavičiaus pėdomis, skleidžiant lietuvišką žodį ir žadinant tautą. 1889m. su suburta studentų draugija pradeda leisti laikraštį „Varpas“. V. Kudirka laikraštį redagavo net ir visiškai apleistas jėgų, kovodamas su (tuo metu dar nepagydoma) džiova. Pasak E. Mieželaičio, Vincas Kudirka buvo daktaras gydęs ne žmogaus kūną, o sielą. 2. Epocha: Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje. Vincas Kudirka kūrė XIXa. antroje pusėje, kai Lietuvoje ryškėjo tautinio atgimimo ženklai, pradėjo formuotis Lietuvių nacionalinė kultūra. 3. Literatūros srovės: Romantizmo bruožai: 1. Nacionalinio išsivadavimo kovos ir patriotizmo, tėvynės meilės temos kūryboje Realizmo bruožai: 1. Visapusiškai atskleista tikrovė 2. Priežastis – pasekmė 3. Objektyvus gyvenimo vaizdas 4. Stilius aiškus, be puošybos elementų II. Grožinė kūryba 1. „Tautiška giesmė“ - Lietuvos himnas. Gyvenimo pabaigoje sukurtas oratorinis eilėraštis yra kupinas patoso. Jame Kudirka konkrečiai dėsto lietuviui privalomas vertybes, todėl yra nesunku jas išskirti: dorybė, darbas tėvynės labui ir meilė Lietuvai. 2. Labora“ – jeigu eilėraštyje „Varpas“ V. Kudirka kreipėsi į visus Lietuvos žmones, tai eilėraštyje „Labora“ adresatas yra jaunimas. Šiose eilėse atsiskleidžia autoriaus dedamos viltys į naująją kartą. Jis aiškiai tiki, kad jaunimas išlaisvins Lietuvą, todėl Kudirka tarytum veda juos į priekį, skatiną nebūti abejingais ir ragina neišsižadėti tėvynės, „Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto.“ Paskutiniame posmelyje išskiriama ir draugų, jų palaikymo, svarba: „O jeigu apilsi sunkiam darbe savo, /

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!