V. Juknaitė "Ugniaspalvė lapė"

Dažnas skaitytojas, paėmęs į rankas prozos tekstą, tikisi atitrūkti nuo niūrios kasdienybės ir pasinerti į svetimą gyvenimą, kupiną lengvai sprendžiamų galvosūkių, teigiamų jausmų ir nuotykių. Todėl kūrinyje kalbėti apie realias ir skaudžias gyvenimo situacijas yra tarsi iššūkis rašytojui: kaip reaguos visuomenė, kai išvys savo gyvenimo atvaizdą su visais, bandytais nuslėpti, trūkumais?Viena lietuvių rašytojų, nebijančių šio iššūkio- tai Vanda Juknaitė, jau viename pirmųjų savo kūrinių ,,Ugniaspalvė lapė“ pabrėžusi ne eilinių, bet įdomių žmonių, keistuolių charakterius, kurie ir yra gyvenimo druska.
Viena jausmingiausių apysakos ,,Ugniaspalvė lapė“ vietų- pabaiga, kurioje pagrindinė kūrinio veikėja Dinute patiria gyvenimo lūžį, kurį sukelia skaudus ir netikėtas realybės pažinimas- kelių nelaimingų beglobių vaikų asmens bylų perskaitymas. Nors visą gyvenimą mergaitę lydėjo skausmas, netektys ir neteisybė, tik pažvelgus į tokį patį ar net dar nelaimingesnį gyvenimą iš šalies, Dinutė suvokė realybę. Ji mergaitei pasirodė tokia skaudi, jog mergaitė nebesugebėjo viso to atlaikyti viena ir kreipėsi į gamtą- artimą žmogui, tačiau už jį galingesnę, todėl globėjišką. Alsuojantis ramybe, didingas pamiškės vaizdas Dinutei nesukėlė jokių jausmų: ,,Sustingusia, tuščia širdimi žiūrėjo mergaitė į atsivėrusį vaizdą, jo ramybė ir grožis sielos daugiau nebejaudino“. Tokia mergaitės reakcija yra natūrali- jos širdis surambėjo, pasidengė šarvu, kad sugebėtų atlaikyti tokią gausybę gyvenimo negandų. Nors Dinutė palūžta, tačiau netgi šią akimirką atsiskleidžia jos sielos stiprybė- neištrykšta nė viena ašara, o juk verksmas yra lengviausias būdas atsikratyti sielvarto.
Atskirta nuo šeimos, engiama internate mergaitė vis tik randa kam pasiguosti- didžiulė sena liepa, simbolizuojanti motiniškumą, atstoja Dinutei artimą žmogų:,,Mergaitė abiem rankom apsikabino medį...tarytum medis galėtų ja priglobti“.Liepos motinos įvaizdį labai sustiprina hiperbolizuotas medžio lajos vaizdas:,,...plačiomis, išlakiomis šakomis užgobusi pusę dangaus, stovėjo didžiulė liepa“.Mažam vaikui tik motina atstoja visą pasaulį, jos veidas, žvelgiąs iš viršaus, užstoja netgi dangų, kurį galima tapatinti su gyvenimu- įdomiu, permainingu ir apgaulingu.
Šią akimirką, apkabinus medį, Dinutei prieš akis prabėga visas gyvenimas- tarsi mirštant. Iš tiesų tai- tarsi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!