Užsienio prekybos Lietuvoje dinamika ir struktūra

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS EKONOMIKOS KATEDRA Giedrė DOMKUTĖ Ekonomikos VEK-1 gr.studentė UŽSIENIO PREKYBOS LIETUVOJE DINAMIKA IR STRUKTŪRA Tarptautinės ekonomikos pranešimas Darbo vadovė: Asist. Kristina Matuzevičiūtė Šiauliai, 2005 TURINYS ĮVADAS......................................................................................................................................... 3 1. PAGRINDINIAI UŽSIENIO PREKYBOS RODIKLIAI...................................................... 5 2. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS................................................................ 6 3. IMPORTO KOMPONENTAI PAGAL PREKIŲ PASKIRTĮ................................................ 8 4. PAGRINDINIAI UŽSIENIO PREKYBOS PARTNERIAI................................................... 10 4.1. Užsienio prekybos partneriai iki įstojimo į ES................................................................ 10 4.2. Svarbiausi 2004 m. užsienio prekybos partneriai............................................................ 11 5. PAGRINDINIŲ PREKIŲ GRUPIŲ UŽSIENIO PREKYBOS RODIKLIAI........................ 13 IŠVADOS....................................................................................................................................... 16 LITERATŪRA............................................................................................................................... 17 PRIEDAI ĮVADAS Darbo aktualumas. Lietuvos užsienio prekybos raida per pastaruosius nepriklausomus penkiolika metų buvo permaininga. Prisijungimas prie Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO), pasirašytos laisvosios prekybos sutartys su daugeliu šalių, sudarytos sąlygos laisvam kapitalo judėjimui į ir iš Lietuvos, galiausiai įstojimas į Europos Sąjungą, teigia, kad mūsų valstybė tapo atviros ekonomikos šalimi. Atvirose ir nedidelėse šalyse ūkio augimui lemiamos reikšmės turi užsienio prekybos ir ypač eksporto plėtra. Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje užsienio prekybos paslaugų dalis yra mažesnė, todėl mūsų šalies ekonomika ypač priklauso nuo prekių eksporto. Tai patvirtina, palyginus neseniai, prieš šešerius metus įvykusi Rusijos krizė. Rusijos rublio devalvavimas (1998m.) padarė lietuviškas prekes nekonkurencingas NVS valstybėse. Staigus Lietuvos eksporto apimčių sumažėjimas, vos neįstūmė mūsų šalies į finansinę krizę. Iki Rusijos krizės importas didėjo greičiau nei eksportas, todėl didelis užsienio prekybos deficitas kėlė pagrįstą nerimą. Tačiau iš kitos pusės patirtas „paklausos šokas“ privertė Lietuvos gamintojus energingiau skverbtis į Vakarus, ne tik į ES, bet ir CELPS grupės šalis bei JAV. Po ūkio pertvarkymo 2000 m. atsinaujino užsienio prekybos apyvartos augimas. Augo ir eksportas, ir importas, bet dėl sugriežtėjusios valstybės finansų politikos importo didėjimo tempai buvo mažesni, todėl pagaliau labai sumažėjo nerimą kėlęs užsienio prekybos deficitas. Ekonominiu požiūriu kritiniais 1999 metais Lietuvos užsienio prekybos apyvarta tesudarė 66,0 proc. BVP, o per pastaruosius penkerius metus šis rodiklis nuolat gerėjo ir 2004 m. pasiekė aukščiausią lygį – net 96,8 proc. Sunku pervertinti užsienio prekybos svarbą nedidelių valstybių ekonomikoms. Lietuvoje už išvežtas prekes gaunama apie 3/4 visų šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos pajamų, todėl būtent prekių eksporto raida lemia mūsų šalies ūkio plėtrą ilgesniu laikotarpiu. Kaip ir buvo laukta, Lietuvos įstojimas į ES gerokai suaktyvino užsienio prekybą, tačiau įvertinti pokyčius gana keblu, kadangi nuo 2004 m. gegužės 1 d. pasikeitė prekių eksporto ir importo apskaitos metodika. Ypač pakito įvežamų prekių klasifikavimo pagal šalis sistema, kuri dabar pritaikyta visos ES, o ne jos atskirų narių statistikai. Ar išliks aukšti Lietuvos eksporto plėtros tempai? Tam reikalingos ženklios užsienio kapitalo injekcijos į eksportuojančius ūkio sektorius. Artimiausiu metu tiek vidaus, tiek užsienio ekspertai vis dar prognozuoja sėkmingą Lietuvos prekių eksporto bei importo augimą, tačiau kartu akcentuoja, jog ekonomika pernai įžengė į lėtėjančios plėtros fazę. Darbo objektas. Lietuvos užsienio prekybos dinamika ir struktūra. Darbo tikslas. Išanalizuoti 1996 – 2004 metų Lietuvos užsienio prekybos svarbiausius aspektus. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti pagrindinius užsienio prekybos rodiklius. 2. Ištirti lietuviškos kilmės prekių eksportą. 3. Išanalizuoti importo komponentus pagal prekių paskirtį. 4. Apžvelgti pagrindinius užsienio prekybos partnerius. 5. Įvertinti pagrindinių prekių grupių užsienio prekybos rodiklius. Darbo metodai. Lietuvos užsienio prekybos analizei pasirinktas devynerių metų (1996 – 2004) laikotarpis. Svarbiausi rodikliai apžvelgti, remiantis Lietuvos Statistikos Departamento (SD) duomenų baze, naudojant specialiąją prekybos sistemą (SPS), taip pat Lietuvos Banko, Vilniaus Banko ir Nord/Lb elektroninės informacijos pateiktais duomenimis. 1. PAGRINDINIAI UŽSIENIO PREKYBOS RODIKLIAI Pagrindiniai rodikliai, apibūdinantys užsienio prekybos raidą, plėtros tendencijas yra prekių eksportas, importas bei užsienio prekybos balansas. Iš lentelės nr.1 (remtasi SD duomenimis) matyti, jog tiek prekių eksportas, tiek importas per devynerius metus (išskyrus 1999 m.) nuolat augo. Absoliutus eksporto padidėjimas siekia 15106 mln., o importas 18565 mln. litų. Galima pastebėti, jog po Rusijos rublio staigaus nuvertėjimo 1999m. prasidėjo smukimas. Lietuvos eksportas ir importas lyginant su 1998m. sumažėjo 14,9 proc. ir 13,7 proc. Lūžis įvyko 2000 m. pradžioje, kai užsienio prekybos apyvarta pradėjo vėl greitai augti. 2004 metais, Lietuvai tapus ES nare sparti šalies ūkio raida ir didėjančios pajamos, kartu su gerokai palankesnėmis skolinimosi sąlygomis, skatino vidaus paklausos didėjimą. Savo ruožtu, dėl didėjančios vidaus paklausos, sparčiau augo vartojimo prekių importas ir blogėjo užsienio prekybos balansas. Praėjusiais metais žymų prekių eksporto padidėjimą (21proc.) lėmė šalies konkurencingumo lygis, darbo našumas ir stabilus eksporto kainų lygis pagrindinių prekybos partnerių atžvilgiu. Padidėjus vidaus paklausai ir sumažėjus importo kainoms, labiausiai dėl nuvertėjusio JAV dolerio, prekių importo apimtis išaugo 15,8 procento. 1 lentelė Lietuvos užsienio prekybos balansas mln. Lt. 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 Eksportas 10621,6 12801,1 12940,6 11014,7 14193,2 17117,2 19117,4 21262,6 25728 Importas 15531,5 20098,1 21455,9 18507,7 20876,9 24241,3 27478,8 29438 34096 Balansas -4909,9 -7297 -8515,3 -7493 -6683,7 -7124,1 -8361,4 -8175,4 -8368 Reikia pastebėti, jog po Rusijos krizės prekių išvežimas (pagal SD duomenis) augo sparčiau nei įvežimas, išskyrus 2002 metus, sumenkus mineralinių produktų eksportui (žr.1 priedą). Vienas iš svarbiausių šalies makroekonominių rodiklių yra šalies mokėjimų balanse pateikiamas einamosios sąskaitos deficitas (ESD), kurį Lietuvoje daugiausia lemia užsienio prekybos deficitas. Tai, kad prieš Rusijos krizę šalies prekių eksportas augo lėčiau nei importas, lėmė nemažą pastarojo rodiklio dydį – skaičiuojant procentais nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), jis kelerius metus viršijo analitikų išskiriamą 10 proc. lygį (žr. 1 pav.). Tuo metu įvairūs užsienio ekspertai netgi prognozavo lito devalvavimą. Tačiau 2000-2001 m. eksporto augimo tempai sumažino užsienio prekybos deficitą kartu sumažindama ir ESD. Pastaruoju metu auganti paklausa, didėjančios investicijos skatina prekių įvežimą, kartu didindama UPD ir ESD. Ar tai galima būtų laikyti grėsme šalies makroekonominiam stabilumui? Daugelis analitikų prognozuoja, jog ESD dar kils, todėl be didelių užsienio kapitalo investicijų į eksportuojančias ūkio šakas, aukštų eksporto plėtros tempų neįmanoma išlaikyti. Be abejo, 2004 m. rezultatą pagerino antrąjį pusmetį gauta ES parama. Be to, nors vidaus vartojimo skatinamas prekių ir paslaugų importas gerokai išaugo, tačiau eksportas irgi didėjo gana sparčiai dėka šalies įmonėms atsivėrusių naujų galimybių, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. 1 pav. Einamosios sąskaitos ir užsienio prekybos deficitai (BVP proc.) Šaltinis: http://www.nordlb.lt/files/LEA_2005_3.pdf Reikia pabrėžti, jog skelbiamos eksporto ir importo apimtys Lietuvos Banko (LB) sudarytame mokėjimų balanse ir Statistikos Departamento (SD) duomenų bazėje skiriasi, nes LB atsižvelgia ir į valiutų kursų svyravimus bei pinigų srautus. LB duomenimis 2004m. prekių išvežimas ūgtelėjo tik 10 proc., o įvežimas per metus padidėjo beveik 13 proc. Taigi, priešingai, nei rodo SD duomenys, pagal mokėjimų balansą prekių importo plėtra pernai buvo spartesnė nei eksporto. Kituose skyriuose bus remiamasi tik SD paskelbta užsienio prekybos statistika, nes jos duomenys yra tikroviškesni nei Lietuvos Banko. 2. LIETUVIŠKOS KILMĖS PREKIŲ EKSPORTAS Mažos atviros šalies ūkio raida ypač priklauso nuo įmonių sugebėjimo plėsti produkcijos pardavimą užsienyje. Kadangi Lietuvos eksporte tam tikrą dalį užima reeksportas (nelietuviškų produktų išvežimas iš Lietuvos), prekių išvežimo augimas dar nereiškia eksportuojančios pramonės plėtros. Todėl būtina atskirti reeksportą ir lietuviškos kilmė eksportą. Pastarajame didelę dalį sudaro mineraliniai produktai (daugiausia naftos produktai, taip pat šiai grupei priskiriama ir elektros energija). Priešingai, nei daugumos kitų prekių, naftos kaina labai „šokinėja“, o jų eksporto iš Lietuvos apimtis labai svyruoja ir dėl nereguliaraus žaliavos tiekimo naftos perdirbimo įmonei „Mažeikių nafta“. Todėl siejant eksporto rodiklius su visos šalies ūkio būkle, mineralinius produktus (MP) tikslinga išskirti. 2 pav. Lietuviškos kilmės prekių eksportas Lietuviškos kilmės (LK) eksporto rodikliai skelbiami tik nuo 1998 m. pradžios, tad ir jų dinamika pateiktame paveiksle nagrinėjama tik nuo minėto laikotarpio. Lietuviškos kilmės MP eksportas sparčiai mažėjo visus 1999 m. Šiais metais išvežtų mineralinių produktų vertė buvo 36,5 proc. mažesnė nei 1998m. Tuo tarpu jau nuo 2000 m. pradžios MP eksportas išaugo, jo metinis prieaugis sudarė 76,1 proc. (šį rezultatą lėmė naftos kainų šuolis). Kadangi 2001 m. MP sudarė apie ketvirtadalį visų išvežtų prekių, jie nemažai paveikė ir viso eksporto augimo rodiklį. Ženklus metinis prieaugis ir praėjusiais metais (49,5 proc.). Tai lėmė šių produktų šuoliškas pabrangimas, sėkmingas „Mažeikių naftos“ darbas. Kitų lietuviškos kilmės prekių bendro eksporto apimtis 1999m. smuko 5 proc., o nuo 2000 m. gana tolygiai (su 14 proc. vidutiniu metiniu prieaugiu) pradėjo didėti. Tik paskutiniais metais šio svarbaus eksporto komponento augimo tempas sumažėjo iki 6,6 proc. Tam įtakos galėjo turėti ir viso pasaulio ūkio plėtros ryškus sulėtėjimas. 2 lentelė Lietuviškos kilmės eksporto dalis bendrame eksporte 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 Eksportas 83,1 84,6 85,8 83,9 81,1 83,4 80,7 Reeksportuojama iš Lietuvos daugiau į Rytus negu į Vakarus. Iš lentelėje pateiktos eksporto struktūros duomenų matyti, jog reeksportas sudaro 15 – 20 proc. lyginamojo svorio, likusi dalis priskiriama LK eksportui. Apžvelgiant lietuviškos kilmės eksportą pagal prekių grupes, galima pastebėti, jog kaip ir bendrame eksporte, be mineralinių produktų nemažą lyginamąjį svorį užima maisto prekės (pvz. 2004 m. sudarė 12,2 proc. žr. priedą nr.5), tekstilės dirbiniai (13,1 proc.), mašinos ir įrengimai (10,7 proc.). Per paskutinius porą metų pastebimas ženklūs eksporto augimo tempai chemijos produkcijos, medienos dirbinių bei baldų sektoriuose. 3. IMPORTO KOMPONENTAI PAGAL PREKIŲ PASKIRTĮ Nagrinėjant importo raidą ir jos poveikį šalies ūkiui, neužtenka apsiriboti bendro rodiklio dinamika. Importo spartus didėjimas blogina mokėjimų balansą, bet jei esminė prieaugio dalis tenka investicinėms prekėms, tai toks augimas didesnio rūpesčio nekelia, nes artimiausioje ateityje galima laukti nemažo eksporto prieaugio ir balanso pagerėjimo. Priešingai, jei galutinio vartojimo prekių įvežimas auga gerokai sparčiau nei vietinės kilmės prekių eksportas, tai kelia nerimą dėl šalies finansinio stabilumo ir liudija, kad įvežtinės prekės nukonkuruoja vietinę gamybą. Lietuvoje prieš Rusijos krizę augo ne tik gamyba ir užsienio prekyba, bet sparčiai didėjo ir tiesioginės užsienio investicijos (žr. priedą nr.2). Todėl nenuostabu, jog 1997 m. investicinių prekių įvežimas išaugo net 41 proc. – gerokai daugiau nei visas importas (29,4proc.), tačiau galutinio vartojimo prekių importas tais metais irgi išaugo – 44 proc. (žr. priedo nr.3 ir 3 lentelės duomenis). 3 lentelė Importo pagal prekių kategorijas padidėjimo (sumažėjimo) tempai, proc. 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 Vartojimo prekės 0 44 18,2 -5,8 -5,9 15,9 3,7 4,3 20,5 Investicinės prekės 0 41 8,1 -21 -4,8 29 51 13 3,4 Tarpinio vartojim.pr. 0 20,8 2,1 -11,3 23,6 11,7 4,6 8,9 21,5 Lengvieji automobiliai 0 65,4 12,6 -53,9 24,8 82,4 46,1 -13,6 3 Kitos 0 13,1 6,6 6,9 29,3 22,5 9,9 -20,3 -39,5 Po Rusijos krizės, susiaurėjus Lietuvos prekių realizavimo galimybėms ir sumažėjus vidaus paklausai, išnyko paskatos investuoti į gamybos plėtrą, šalyje sumažėjo materialinės investicijos. Iš lentelės duomenų matyti, jog po Rusijos rublio nuvertėjimo (1999 m.) visų kategorijų prekių importas smuko. Didžiausią nuosmukį patyrė investicinių prekių importas (-21proc.). 2000 m. atsigavus eksportuojančiai pramonei, padidėjo žaliavų poreikis, padvigubėjo žalios naftos kainos, todėl tais metais tarpinio vartojimo importas pašoko net 23,6 proc. Panašus pakilimas matomas ir 2004 m., kuris sietinas su kuro, perdirbtų pramoninių prekių įvežimo padidėjimu. Investicinių prekių importo spartus augimas pastebimas 2001 – 2002 m., atitinkamai 29 ir 51 procentai. Žvilgtelėjus į priedą nr.2 matyti, jog tuo laikotarpiu didėjo ir tiesioginės užsienio investicijos (2002 m. padidėjo net 50 proc.). Galutinio vartojimo prekių importas po recesijos sparčiausiai didėjo 2004 m. (20,5 proc.). Tam įtakos turėjo augantis vidaus vartojimas, be to šiais metais Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Lengvųjų automobilių importas sparčiausiai šoktelėjo 2001m. (82,4 proc.). Tuo tarpu paskutinių metų duomenys rodo, jog Lietuvoje paplitusi naudotų automobilių perpardavimo veikla smarkiai nusmukdė šios prekių grupės importą. Nagrinėjant importo struktūrą (žr. priedą nr.4) matyti, jog didžiausią lyginamąjį svorį užima tarpinio vartojimo prekės (50-60 proc.). Investicinių prekių dalis importe 2000 m. smuktelėjusi iki 12,8 proc. paskutiniais metais sudarė apie 18 proc. Galutinio vartojimo prekių dalis importe paskutinius tris metus beveik nekito, sudarydama 17 -18 procentinę dalį. 4 lentelė Užsienio prekybos balansas pagal prekių paskirtį, mln. Lt 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 Investicinės prekės -1808 -2694 -2954 -2273 -1913 -2585 -3113 -3258 -4013 Tarpinio vartojm. pr. -3869 -4744 -4900 -4509 -5357 -5313 -5771 -5811 -6296 Vartojimo prekės 611 172 -416 -394 379 300 568 688 829 Benzinas 495 865 919 521 1242 1499 1204 1361 2238 Lengvieji automobiliai -431 -619 -817 -452 -445 -602 -796 -774 -872 Lietuva investicinių prekių gamina mažai bei negali pasigirti žaliavų gausa, todėl natūralu, kad visu nagrinėjamu laikotarpiu investicinių prekių ir tarpinio vartojimo prekių užsienio prekybos balansas (žr. lentelė nr.4) yra neigiamas, tai būdinga ir automobilių prekybai. Kita vertus, „Mažeikių naftos“ veikla užtikrina teigiamą užsienio balansą prekiaujant benzinu. Permainingesnė galutinio vartojimo produktų užsienio prekybos balanso raida. Lietuvoje senas tradicijas turi maisto ir lengvoji pramonė, todėl galutinio vartojimo prekių teigiamas balansas išliko beveik per visą analizuojamą laikotarpį. Tik 1998 -1999 m. dėl Rusijos krizės, pablogėjus eksporto sąlygoms, šis rodiklis buvo neigiamas. 2000 m. vyriausybei susiveržus diržus ir Lietuvos įmonėms radus naujų rinkų, minėtas balansas vėl tapo teigiamas (379 mln.lt). Išaugus vidaus paklausai, 2004 m. šis rodiklis lyginant su 2002 m. padidėjo 450 punktais. Remiantis Vilniaus banko analitikų prognozėmis, importo plėtra ir 2005 m. turėtų būti sparti dėl kylančios gyventojų perkamosios galios, didelės vartojimo prekių paklausos bei ES struktūrinių fondų suteiktų paskatų ženklesnėms bendrovių investicijoms [4]. 4. PAGRINDINIAI UŽSIENIO PREKYBOS PARTNERIAI Lietuvos užsienio prekybos analizę pagal regionus tikslinga išskirti į du laikotarpius: prekyba iki įstojimo į ES (1996 -2003m.) ir Lietuvai jau tapus jos nare (2004 m.). 4.1. Užsienio prekybos partneriai iki įstojimo į ES 1996 – 2003 m. dominavo du stambiausi partneriai – Europos Sąjunga ir Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS). ES yra talpiausia Lietuvos prekių rinka bei pagrindinė importo tiekėja. Šio regiono reikšmė labai išaugo dar prieš analizuojamą laikotarpį, tapdama pagrindine mūsų šalies užsienio prekybos partnere, nustumdama į antrąją vietą NVS. Minėtiems regionams vidutiniškai teko 45,5 proc.(ES) ir 24,1 proc.(NVS) eksporto, bei atitinkamai 48,5 proc. ir 26,8 proc. importo. Likusi dalis Baltijos šalims (Latvijai ir Estijai), CELPA bei kitoms šalims (žr. priedą nr.6). 3 pav. ES ir NVS eksporto bei importo struktūra, proc. Apžvelgiant atskirų ES šalių indėlį, išryškėja užsienio prekybos apimčių ryšys su tiesioginėmis užsienio investicijomis (TUI) Lietuvoje. Tai, kad pagal apyvartą pagrindinė Lietuvos partnerė Vakaruose buvo Vokietija (2001 m. jos dalis sudarė16,5 proc.), nekelia nuostabos dėl šios šalies geografinės padėties ir ekonominio potencialo, tačiau sujungus Daniją ir Švediją, šios šalys su Didžiąja Britanija dalijasi 2 -3 vietomis ( 2001 m. po 7,7 proc.). Tuo tarpu Prancūzijos ir Italijos dalys yra daugiau kaip du kart mažesnės. Galima pastebėti, kad pagal TUI Lietuvoje (žr.priedą nr.8) dydį ES šalys 2001 m. rikiavosi taip: Danija, Švedija, Vokietija, Dž.Britanija, o kitos šalys gerokai atsiliko. Tokią seką šios valstybės išlaikė iki 2004 m. Akivaizdu, jog kartu su TUI prasideda ir prekybinė partnerystė, padedanti įsiskverbti į naujas rinkas, tai buvo ir išlieka ypač aktualu Lietuvos įmonėms. Lietuvos eksporto ir importo pasiskirstymas pagal regionus 1996 – 2003 m. skyrėsi. Nuo 1998 m. didelės dalies prekių srautai pakeitė kryptį iš Rytų į Vakarus. Šis procesas prasidėjo jau gerokai anksčiau, bet vyko netolygiai. Po Rusijos krizės, 1999 m. net 58 proc. sumažėjus išvežamų prekių į NVS, Europos Sąjungos dalis Lietuvos eksporte šoktelėjo nuo 41,9 iki 53,1 proc., bet eksporto į ES vertinė išraiška padidėjo tik 8 proc. Tuo tarpu 2003 m. eksportas į šį regioną smuko 3,4 proc. NVS rinkos, Lietuvos eksporte vyravusios iki 1997 m. svarba gerokai sumenko. Nuo 2001 m., augant NVS šalių ekonomikoms, prekių srautai iš Lietuvos vėl suaktyvėjo. NVS dalis visame eksporte 2001 m. pašoko net 3,5 proc., o vertine išraiška 51,8 proc. Tai galima paaiškinti tuo, jog Rytų kryptimi Lietuva daug reeksportavo. Baltijos šalių rinka Lietuvos prekėms tapo tokia pat svarbi, kaip ir NVS. Latvijai ir Estijai 2000 m. teko 17,2 proc. viso eksporto, o tai palyginus nemaža dalis. Kartu Estija pasižymėjo ir nemažomis investicijomis į Lietuvos ūkį. Per 1998 – 2001 m. prekių, išvežamų į CELPA šalis taip pat augo nuo 3,7 iki 7,4 proc. Tokį augimą lėmė padidėjęs naftos produktų eksportas. 1996 – 2000 m. laikotarpis pasižymėjo sparčiu prekių išvežimo į JAV augimu. Šios rinkos dalis visame eksporte 1996 m. sudarė tik 1 proc., o 2000 m. jau siekė 5 proc. Vėlesniu laikotarpiu, sulėtėjus JAV ūkio plėtrai, prekių išvežimas į šį regioną vis mažėjo. Iš šeštame priede pateikto grafiko matyti, jog 2003 m. labai išaugo kitų šalių eksporto lyginamoji dalis, iš jos net 12,1 proc. sudarė eksportas į Šveicariją. 4.2. Svarbiausi 2004 m. užsienio prekybos partneriai Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos prekyba su dvidešimt keturiomis ES valstybėmis tapo visiškai liberalizuota – muitų sąjungos sąlygomis tarp ES šalių panaikinti visi muitai ir kiti prekybiniai apribojimai. 2004 m. tiriant prekių eksporto pasiskirstymą pagal regionus matyti, kad apie du trečdalius jo teko ES. Tarp jos narių išsiskyrė Vokietija ir Latvija, viršijusios 10 proc., o į trečią vietą iškopė Prancūziją (6,3 proc.). NVS regiono dalis sudarė 16,2 proc., iš jų Rusijai teko apie 9 proc. visų iš Lietuvos išvežtų prekių. ELPA*: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija 4 pav. Eksportas pagal regionus, proc. 2004 m. Tuo tarpu 2003 m. daugiausia Lietuvos eksporto sulaukusi Šveicarija, praėjusiais metais tesudarė 4,6 proc. viso eksporto dalies. JAV dolerio silpnėjimas nesutrukdė 2004 m. eksporto dalies lyginamąjį svorį padidinti iki 5 proc. (lyginant su 2003 m. prekių išvežta 2,1 karto daugiau). Reikia pastebėti, jog nustojo mažėti NVS regiono lyginamasis svoris, tam turėjo įtakos staigus Baltarusijos ir Ukrainos ekonomikos kilimas. Žvelgiant į atskirų prekių grupių eksporto struktūrą pagal regionus (žr. priedą nr.7) matyti, jog tik transporto priemonių eksporte ES dalis (43 proc.) mažesnė nei pusė (tai susiję su naudotų automobilių reeksportu į NVS šalis), kitur ji užima dominuojančią padėtį. Į kaimynines valstybes Latviją ir Estiją buvo nukreipta apie 25 proc. visų išvežtų maisto produktų bei plastikų, 23 proc. mineralinių produktų, per 15 proc. chemijos pramonės produkcijos. 5 pav. Importas pagal regionus, 2004 m. Prekių importo struktūroje 2004 m. didžiausią dalį užėmė ES (63 proc.) ir NVS (26,9 proc.). Su abiems šiais regionais Lietuvos prekybos balansas buvo neigiamas, atitinkamai - 4387 ir -5021 punktai. Ypač dideliu deficitu nagrinėjamą laikotarpį išsiskyrė prekyba su Rusija(-5274), Vokietija (-3126) ir Lenkija (-1337). Didžiausias disbalansas pasiektas prekiaujant su Suomija – importas viršijo eksportą net 3,8 karto. Nors praėjusiais metais užsienio prekybos deficitas didėjo, pagal UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atliktos analizės duomenis, Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas vien dėl integracijos į ES vidaus rinką – neįskaitant muitų tarifų pokyčių – 2002–2009 m. laikotarpiu bus 28 mlrd. Lt. dar didesnis nei hipotetiniu nestojimo atveju, o importas dėl bendrosios rinkos efekto padidės net 47 mlrd. Lt.[4]. 5. PAGRINDINIŲ PREKIŲ GRUPIŲ UŽSIENIO PREKYBOS RODIKLIAI Pasaulyje vykstant ekonomikos globalizacijos procesams, daugumos Lietuvos pramonės įmonių veiklos plėtra ir netgi išlikimas labai priklauso nuo produkcijos realizavimo užsienio rinkose. Tuo tikslu šiame skyriuje bus apžvelgtos užsienio prekybos komponentai pagal prekių grupes. Apie mineralinių produktų vietą Lietuvos eksporte jau minėta anksčiau. Ypač svarbus Lietuvos ūkiui yra maisto produktų eksportas. Jam augant, stiprėja ne tik maisto pramonė – didžiausia pramonės šaka šalyje, bet ir žemės ūkis, kuris teikia šiam sektoriui žaliavos. Maisto produktų išvežimo spartus augimas (priedas nr.9) pastebimas nuo 2001 m. (per paskutinius keturis metus išaugo 45,8 proc.). Apskritai per analizuojamą laikotarpį (neįskaitant Rusijos rublio devalvavimo metus) augo daugumos prekių grupių eksporto apimtys, išskyrus transporto priemones, kurių eksportas 2004 m. krito 27 proc. Tekstilės gaminių apimtis nežymiai kito tris metus iš eilės. Lyginant eksporto struktūras (priedas nr.10), nepaisant Rusijos krizės poveikio, ypač didelių pokyčių per analizuojamą laikotarpį neįvyko. Daugiausia išvežta mineralinių produktų, kurių dalis eksporte padidėjo nuo 19,4 iki 25,3 proc. Toliau sekė tekstilės gaminiai ir maisto produktai, jų dalys vidutiniškai sudarė 10,8 proc. bendros eksporto struktūros. Per apžvelgiamąjį laikotarpį labai smuko chemijos pramonė nuo 11,3 proc. (1996m.) iki 7,2 proc.(2004m.) bei tekstilės pramonė nuo 18,1 iki 11,7 proc. Tai galima aiškinti tuo, jog pvz. chemijos pramonės sektorius Europoje yra priklausomas nuo eksporto, be to pardavimai vidaus rinkoje nėra dideli, kaip, pvz. Azijoje. Aukštos žaliavų kainos (naftos ir dujų) didino įmonių sąnaudas ir neigiamai veikė jų finansinius rezultatus. Tuo tarpu pasaulio tekstilės pramonėje tęsiasi gamybos perkėlimas iš senesniųjų industrinių valstybių į pigios darbo jėgos valstybes (Azijos, Lotynų Amerikos šalis). Nuo 2005 m. sausio 1 d. importo kvotų nutraukimas, padidėjusi konkurencija gali sumažinti importuoto produkto kainas bei gamintojai neišvengiamai turės ieškoti būdų gamybos išlaidoms sumažinti. Tai palietė ir Lietuvos tekstilininkus, jau š.m. pradžioje į ES rinką plūstelėjo tekstilės dirbinių srautas iš Kinijos, išstumdamas Lietuvos įmonių produkciją. Norint pagal užsienio prekybos duomenis įvertinti atskirų ūkio sektorių gamybą, be prekių eksporto rodiklių, tikslinga apžvelgti ir atskirų prekių grupių prekybos balansus. 5 lentelė Užsienio prekybos balansas pagal stambiausias prekių grupes Pr. grupės 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 Plastikai, guma -579 -789 -832 -699 -717 -791 -917 -954 -738 Chemijos pr.produkcija -258 -740 -784 -836 -800 -1139 -1137 -1127 -1002 Transporto priemonės -796 -1365 -1641 -836 -855 -1250 -1446 -1403 -2181 Medienos pr., baldai 681 535 415 593 876 956 1235 1507 1579 Tekstilės dirbiniai 647 736 702 758 775 747 762 686 591 Maisto pr. -116 -63 -509 -722 -463 -225 -257 -26 -11 Mašinos ir įrengimai -1534 -2264 -2652 -2224 -1803 -2272 -2957 -3118 -3217 Mineraliniai produktai -1450 -1357 -763 -1405 -1850 -1098 -1201 -1108 -250 Lietuvos kaip ir kitų pereinamosios ekonomikos šalių užsienio prekyba visus pastaruosius metus buvo deficitinė. Didžiausias deficitas buvo prekiaujant mašinomis ir įrengimais 2004 m. šoktelėjęs iki – 3217 mln. Lt. Antroje vietoje būtų transporto priemonės dėl sumažėjusio eksporto 2004 m. pasiekusios didžiausią deficitą -2181 mln. Lt. Nors Lietuvoje paskutiniais metais naftos gavyba smarkiai išaugo ir tesiekė -250 mln. Lt. deficitą, visgi jos apimtis išlieka mažesnė, nei šalies poreikiai. Absoliutinis mineralinių produktų prekybos deficito sumažėjimas -1200 mln. Lt. Praėjusiais metais sumažėjo ir chemijos bei plastikų prekybos deficitas, atitinkamai 11,1 ir 22,6 proc. Tuo tarpu perteklinė prekyba buvo tekstilės ir medienos gaminių bei baldų sektoriuose. Žinant, jog viena iš didžiausių pramonės šakų yra maisto ir gėrimų gamyba, natūralu tikėtis teigiamo maisto produktų prekybos balanso. Deja, jis yra neigiamas. Vis dėlto, nuo 2003m. pastebimas žymus šio pramonės sektoriaus deficito mažėjimas (lyginant su 1996 m. absoliutus sumažėjimas 91 mln. Lt.). Praeitų metų duomenys rodo (-11mln.Lt.), jog šiais metais minėta prekyba pagaliau gali tapti ir pertekline. Numatyti artimiausias Lietuvos užsienio prekybos perspektyvas nėra lengva, nes integracija į ES įnešė ir teigiamus ir neigiamus postūmius. Praeitų metų nemažos investicijos į plastikų gamybą, spartus metalo dirbinių gamybos augimas, maisto prekių išvežimui atsivėrusios naujos galimybės suteikia optimistinių vilčių. Tuo tarpu neaiškios gamyklos „Mažeikių nafta“ galimybės dėl koncerno „Jukos“ numatomo bankroto, aštri konkurencija su Azijos elektronikos, tekstilės pramonės gamintojais ES rinkoje, vietinės žaliavos trūkumas bei brangimas medienos pramonėje verčia rimtai susimąstyti. Stiprėjantys investiciniai procesai Lietuvoje ir didėjantis vidaus vartojimas skatins importą, todėl jo augimo tempai šiemet gali būti didesni nei eksporto. Artimiausiu metu prekių išvežimas iš Lietuvos sparčiausiai vyks Vakarų kryptimi. 2004 m. žymus prekių eksporto augimas į JAV teikia vilčių, jog mūsų šalies įmonėms ir toliau pavyks sėkmingai skverbtis į šią rinką. Lietuvos analitikai akcentuoja, jog 2005 metais turėtų išlikti ženklus rinkos pakilimas dėl išaugusio realaus darbo užmokesčio, didėjančio namų ūkio vartojimo, pagerėjusios ekonominės situacijos bei didelių investicijų, kurias skatina žemos palūkanų normos. IŠVADOS 1. Pagrindiniai užsienio prekybos rodikliai – prekių eksportas ir importas (išskyrus 1999 m.) nuolat augo. Nors prekių išvežimas vyko sparčiau nei įvežimas, užsienio prekybos balansas dėl augančios vidaus paklausos vartojimo prekėms visą laikotarpį buvo neigiamas. 2. Lietuviškos kilmės prekių eksportas vidutiniškai sudarė 80 – 85 proc. viso eksporto. Mineralinių produktų eksportas sudarė ketvirtadalį visų išvežamų lietuviškų prekių, todėl nemažai įtakojo viso eksporto augimo rodiklį. 3. Importo struktūroje pagal prekių paskirtį didžiausią lyginamąjį svorį (50-60 proc.) užėmė tarpinio vartojimo, galutinio vartojimo bei investicinės prekės, kur pastarųjų dydį įtakojo tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvos ūkį dydis. Galutinio vartojimo prekių importas sparčiausiai didėjo 2004 m. (20,5 proc.), tai lėmė augantis vidaus vartojimas bei narystė į Europos Sąjungą. 4. 1996 – 2003 m. dominavo du stambiausi partneriai – Europos Sąjunga ir Nepriklausomų Valstybių Sandrauga. Šiems regionams vidutiniškai teko 45,5 proc.(ES) ir 24,1 proc.(NVS) eksporto, bei atitinkamai 48,5 proc. ir 26,8 proc. importo. Likusi dalis atiteko Baltijos (Latvijai ir Estijai), CELPA bei kitoms šalims. 5. Atskirų ES šalių užsienio prekybos apimčių ryšys siejasi su tiesioginėmis užsienio investicijomis (TUI) Lietuvoje. Pagal TUI Lietuvoje dydį ES šalys rikiavosi taip: Danija, Švedija, Vokietija bei Dž.Britanija, atitinkamai ir pagal apyvartą minėtos šalys buvo pagrindinės Lietuvos partnerės Vakaruose. 6. 2004 m. prekių eksporto pasiskirstyme pagal regionus apie du trečdalius jo teko ES. Tarp jos narių išsiskyrė Vokietija ir Latvija, viršijusios 10 proc., o į trečią vietą iškopė Prancūziją (6,3 proc.). NVS regiono dalis sudarė 16,2 proc., iš jų Rusijai teko apie 9 proc. visų iš Lietuvos išvežtų prekių. Prekių importo struktūroje 2004 m. didžiausią dalį užėmė ES (63 proc.) ir NVS (26,9 proc.). 7. Lietuvos užsienio prekyba visus pastaruosius metus buvo deficitinė. Didžiausias deficitas buvo prekiaujant mašinomis ir įrengimais, antroje vietoje transporto priemonės. Nors Lietuvoje paskutiniais metais naftos gavyba smarkiai išaugo ir tesiekė -250 mln. Lt. deficitą, visgi jos apimtis išlieka mažesnė, nei šalies poreikiai. Perteklinė prekyba buvo tekstilės ir medienos gaminių bei baldų sektoriuose. Viena iš didžiausių pramonės šakų - maisto ir gėrimų gamyba dėl spartaus deficito mažėjimo šiais metais pagaliau gali tapti pertekline. LITERATŪRA 1. Lietuvos statistikos departamento internetinis puslapis. Užsienio prekyba. [žiūrėta 2005- 04-29]. Prieiga per internetą : 2. Lietuvos statistikos departamento internetinis puslapis. Tiesioginės užsienio investicijos. [žiūrėta 2005–04–25]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!