Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje: tendencijų, įtakos šalies ekonomikai ir investavimo formų analizė

TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS LIETUVOJE: TENDENCIJŲ, ĮTAKOS ŠALIES EKONOMIKAI IR INVESTAVIMO FORMŲ ANALIZĖ Eglė Mikailaitė ir Ieva Stankūnaitė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas Saulėtekio al. 9; tel.: (8-5)236 61 26 El. paštas: ievullia@gmail.com; Šalies ūkio plėtrą lemia įvairūs veiksniai. Vienas iš jų – tiesioginės užsienio investicijos (toliau: TUI). Straipsnyje akcentuojamas TUI aktualumas ūkio subjektams ir jų poveikis šalies ūkio plėtrai. Siekiant sukurti stiprią, konkurencingą ekonomiką, išugdyti kvalifikuotą, modernią darbo jėgą ir kartu skatinti socialinę bei ekonominę sanglaudą, šalies ekonominės politikos prioritetas – TUI pritraukimas. Teigiamas TUI vertinimas artimai susijęs su šalies ekonominio vystymosi tempų augimu. Straipsnyje pateikiama naujausi 2008 m. pirmo ketvirčio duomenų analizė ir palyginimai su ankstesniais metais nagrinėjama tema. Straipsnio tikslas – ištirti TUI svarbą šalies ūkio plėtrai. Svarbiausi uždaviniai: išnagrinėti TUI raidą dinamiką Lietuvos ekonomikos augimo būklės kontekste, įvertinti TUI poveikį atskiriems ekonomikos sektoriams - apskritims, veiklos rūšims, ekonomikos augimui pagal šalis investuotojas bei metinius investavimo pokyčius, atlikti vertinamąją investavimo formų bei būdų analizė. Tyrimo metodai: loginė ir sisteminė literatūros ir informacinių šaltinių analizė, lyginamoji ir statistinė analizė. Basic words: economy subject, capital, foreign direct investment, development, European Union. Įvadas Pasaulinėje rinkoje nuolatinė atkakli kova dėl TUI, nes jos dažniausiai lemia šalies ekonominio vystymosi tempus. Toks palankus požiūris į TUI diktuoja atitinkamą valstybės ekonominę politiką užsienio kapitalo atžvilgiu: Lietuva visokeriopai skatina tarptautinio kapitalo pritraukimą. Jam suteikiamos ir mokesčių lengvatos, ir ypatingos strateginio investuotojo teisės, privatizuojant svarbius valstybei objektus. Besivystančiose šalyse, kur žemas darbo našumas, atsilikusios gamybos technologijos ir technika, tik užsienio kapitalas gali sudaryti galimybes pagreitinti šalies ekonominį augimą, pakelti darbo našumą, investuojant į gamybos priemones. Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse dėl aukštų gamybos sąnaudų investicijos neduoda pelno, ir verslininkai ieško būdų kapitalui išvežti į ekonomiškai atsilikusias šalis, kur žemesnis gyvenimo lygis, o kartu pigi ir darbo jėga. TUI svarba šalies ūkiui yra didelė: kelia valstybės ekonominį ir socialinį lygį, didina šalies tarptautinį konkurencingumą, kuria naujas darbo vietas ir kt. TUI nėra savaiminis tikslas, bet būtina priemonė, kuri yra svarus Lietuvos ekonominio augimo rodiklis, priklausantis nuo daugybės ekonominių bei politinių faktorių. TUI raidos apžvalga ir jos rodiklių analizė pagal apskritis, veiklos rūšis ir šalis investuotojas parodo, kad investicinis klimatas Lietuvoje bendrai yra tinkamas. Lietuvoje stengiamasi sudaryti vienodas sąlygas tiek vidaus, tiek užsienio investuotojams, rengiamos programos, skatinančios užsienio investicijas. Todėl nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, pereinant prie rinkos ekonomikos, vis daugėja TUI šalyje. Investicijų apimtys sparčiai pradėjo didėti po Lietuvos įstojimo į ES. Šis faktas padidino užsienio investitorių optimizmą, todėl tikėtina, kad TUI apimtys ateityje augs. Straipsnyje susiduriama su aktualiomis problemomis: užsienio investitorių dominavimas šalies šeimininkės rinkoje ir investuotame ūkio subjekte – pavojingi išbandymai. Bendra ES rinka – nauji pavojai Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkai. Nors investicinis klimatas Lietuvoje bendrai yra tinkamas, o TUI į šalį vis daugėja, tačiau Lietuva kartu su naujausiomis narėmis Rumunija ir Bulgarija, pagal TUI vienam gyventojui, dalijasi paskutinėmis vietomis tarp ES šalių. Regioninė investicijų pritraukimo plėtra – dar viena problema nagrinėjama straipsnyje. Daugiausia investicijų pritraukia apskričių centrai, kur sudarytos palankesnės užsienio investicijoms sąlygos. Šioms problemoms atskleisti yra analizuojama šalies padėtis TUI atžvilgiu, TUI ir TUI vienam gyventojui raida Lietuvoje, nagrinėjamas TUI pasiskirstymas apskrityse. Esminis dėmesys nagrinėjant Lietuvos ūkio plėtrą teikiamas darbo objektui – TUI įtaka plėtrai Lietuvoje. Straipsnyje keliamas tikslas – pagrįsti TUI svarbą šalies ūkio plėtrai. Tikslui pasiekti, keliami šie uždaviniai: išnagrinėti TUI įtaką jas priimančiai šaliai, apžvelgti TUI raidą, įvertinti TUI poveikį atskiriems ekonomikos sektoriams - apskritims, veiklos rūšims, ekonomikos augimui pagal šalis investuotojas. 1. Investicijų apimtys ir dinamika Lietuvoje Augantis Lietuvos ekonomikos augimo tempas pastebėtas jau prieš narystę ES. Tačiau, norint jį išlaikyti, būtinos investicijos, ypač tiesioginės užsienio investicijos į aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų gamybos plėtrą. Šiuo metu vyksta tiesioginių užsienio investicijų perorientavimas, keičiasi TUI kokybė, o tai ne mažiau svarbu nei jų vertinė apimtis. Itin sparčiai didėja investicinė konkurencija tarp šalių, todėl, siekiant pritraukti daugiau TUI, būtina mokėti konkuruoti, išryškinant šalies privalumus ir vykdant aktyvią ir fokusuotą investicijų pritraukimo politiką, kuri turėtų prasidėti nuo šalies marketingo pasaulinėse rinkose ir lankstaus kuo įvairesnių paskatų potencialiems investitoriams pritraukti panaudojimo. Lietuva pagal užsienio investicijų pritraukimą yra tarp atsiliekančių ES šalių, o skaičiuojant investicijas vienam gyventojui, iš aštuonių naujųjų ES narių ji užima priešpaskutinę vietą. 1 lentelė. Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos metų pradžioje [17]   1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 Tiesioginės užsienio investicijos, mln. Lt 2801 4162 6501 8252 9337 10662 13184 13699 16193 23896 28774 Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, Lt 781 1168 1838 2350 2678 3068 3808 3976 4727 7022 8501 Sukauptos TUI vienam gyventojui nesiekia 1.550 EUR (1 lentelė). Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia tik Lenkiją. Palyginimui, Estijoje sukauptos TUI vienam gyventojui viršija 7.700 EUR. Ne geresnė padėtis ir analizuojant sukauptų tiesioginių užsienio investicijų ir bendrojo vidaus produkto santykį: pagal šį rodiklį Lietuva užima trečią vietą nuo pabaigos, nežymiai aplenkdama Lenkiją bei Slovėniją. 2000–2007 metų laikotarpiu vidutinis metinis tiesioginių užsienio investicijų srautas vienam gyventojui šalyje siekė 108 EUR ir taip pat buvo mažiausias tarp visų analizuojamų šalių. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė per kelerius pastaruosius metus nuveikė nemažai, gerindama investicinį klimatą bei likviduodama Pasaulio Banko Užsienio investicijų konsultacinės tarnybos studijoje išryškintus trūkumus, bet to nepakanka. ES šalių investuotojai, žiūrėdami į Lietuvą kaip į Europos rinkos, neribojamos prekybos barjerais dalį, turi galimybę pasinaudoti Lietuvos privalumais ir mažesnėmis darbo sąnaudomis gaminti produkciją ES ir NVS šalims. Azijos šalių investuotojai gali pasinaudoti Lietuva kaip vartais į ES. Statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais duomenimis, 2008 m. sausio 1 d. daugiausia lėšų yra investavę Lenkijos (22,6% visų tiesioginių užsienio investicijų), Danijos (15,3%), Švedijos (10,6%), Vokietijos (9,9%), Suomijos (6,7%), Rusijos (6,3%), Estijos (5,9%) investuotojai. Lenkijos pirmavimą lėmė Lenkijos koncerno „PKN Orlen S. A.“ investicijos į AB „Mažeikių nafta“. Rusijos investuotojams pardavus šios įmonės akcijas, Rusija nusmuko į šeštąją vietą. Tiesioginės investicijos iš ES 27 šalių sudarė 24,3 mlrd. litų (84,4%), iš NVS šalių – 1,9 mlrd. litų (6,5%) visų tiesioginių užsienio investicijų. Pasikeitus lyderiams padidėjo ES 27 šalių tiesioginės užsienio investicijos, o NVS šalių dalis atitinkamai sumažėjo.  Tiesioginės užsienio investicijos 2008 m. sausio 1 d. sudarė 28,8 mlrd. litų (8,3 mlrd. EUR) ir, palyginti su 2007 m. sausio 1 d., padidėjo 20,4 procento. Vidutiniškai vien am šalies gyventojui teko 8501 litas, arba 2462 EUR (2007 m. sausio 1 d. – 7022 litai, arba 2034 EUR) tiesioginių užsienio investicijų. Daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą – 39,9 procento (iš jos į naftos ir chemijos produktų gamybą – 24,1%), finansinį tarpininkavimą – 16,0, transportą, sandėliavimą ir ryšius – 10,9, didmeninę ir mažmeninę prekybą – 10,7, elektros, dujų ir vandens tiekimą – 10,6, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos įmones – 7,6 procento visų tiesioginių užsienio investicijų. Per 2007 m. daugiausia padidėjo tiesioginių investicijų į apdirbamąją gamybą ir finansinio tarpininkavimo veiklą.  2. TUI Lietuvoje raidos apžvalga ir jos rodiklių analizė TUI pagal metinius investavimo pokyčius TUI apimtys Lietuvoje fiksuojamos nuo 1991 metų. Tiek tiesioginių užsienio investicijų, tiek TUI vienam gyventojui, apimtys nuolat augo. Spartesnis TUI augimo tempas pastebimas nuo 1995 metų, pradėjus antrąjį valstybės turto privatizavimo etapą, priėmus palankesnius užsienio investuotojams įstatymus, pradėjus augti šalies bendrajam vidaus produktui ir pasidarius stabilesnei šalies politinei padėčiai. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir didėjant užsienio investuotojų optimizmui, tiesioginės užsienio investicijos į šalies ūkį ir toliau auga [6]. Tačiau negalima pernelyg daug tikėtis bei ignoruoti išliekant mažos rinkos apribojimams. Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvoje TUI stabiliai didėjo nuo 32 mln. litų 1993 m. iki 10 662 mln. litų 2003 m. pradžioje (1 pav.). Per visą 1993-2008 metų laikotarpį TUI padidėjo 899,2 karto. 1993-2001 metų laikotarpyje TUI padidėjo net 257,9 karto. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 1993 metų pradžioje sudarė tik apie 32 mln. Lt; 1994 m. pradžioje buvo padidėjusios iki 76 mln. Lt, t.y. per 1993 metus padidėjo 2,4 karto. Pagrindinės priežastys, lėmusios mažą investicijų apimtį, buvo politinė rizika: neaiški Lietuvos politinė ateitis, stipri ūkio (ypač energetikos) priklausomybė nuo Rusijos ir kitų Nepriklausomos Valstybių Sandraugos (NVS) šalių, neaiški teisinė bazė ir verslo infrastruktūros nebuvimas. 1993 m. spalio 13 d. Ekonomikos ministerijoje buvo užregistruota 1890 bendrų ir užsienio kapitalo įmonių. Tarp jų bendrų įmonių – 1520 ir 370 užsienio kapitalo įmonių. Bendras įstatinis kapitalas sudarė 1,55 mlrd. talonų, o užsienio investicijos – 0,71 mlrd. talonų, arba maždaug 140 mln. JAV dolerių [23]. Nuo 1995 metų pastebimas spartesnis TUI apimties augimas – iki 1997 metų pradžios padidėjo iki 1406 mln. Lt, tačiau TUI vienam šalies gyventojui tesudarė tik 389 Lt. Daugiausia investicijų buvo pritraukta iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Švedijos. Iki 2003 metų pradžios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje, lyginant su 1993 metų pradžia, išaugo iki daugiau kaip keturių šimtų kartų. Itin sparčiai TUI augo 1998-2001 metais atitinkamai 2 801-8 252 mln. litų, t.y. per tris metus TUI padidėjo net apie 2,9 karto – tai susiję su strateginių objektų privatizavimu. Šiame laikotarpyje TUI vienam gyventojui taip pat didėjo atitinkamai 781-2 350 Lt, t.y. padidėjo 3 kartus. 2001-2005 m. TUI didėjo stabiliai atitinkamai nuo 8 252 mln. litų iki 13 699 mln. litų, t.y. TUI padidėjo apie 1,7 karto. Lietuvai įstojus į ES, matomas spartesnis TUI didėjimas: lyginant 2005 m. pradžią (13 699 mln. Lt) su 2008 m. pradžia (28 774 mln. Lt), TUI per tris pastaruosius metus padidėjo apie 2,1 karto. Per visą 2001-2008 metų laikotarpį TUI padidėjo 3,5 karto. 2 pav. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje (kiek kartų pakito per metus) [24] Sparčiausias TUI didėjimas matomas 2006-2007 metais, t.y. per 2006 metus padidėjo 1,5 karto (2 pav.). Mažiausias didėjimas matomas 2004-2005 metais, kai TUI padidėjo nuo 13 184 mln. Lt iki 13 699 mln. Lt. TUI pagal užsienio investicijų dalį Kalbant apie TUI, tenkančias vienam gyventojui (3 pav.): 2001-2005 metų laikotarpyje jos stabiliai didėjo atitinkamai 2 350-3 976 Lt, t.y. padidėjo 1,7 karto, o jau 2007 metų pradžioje jos sudarė 8 501 Lt, t.y. nuo 2005 m. pradžios padidėjo 2,1 karto. Bendrai paėmus 2001-2008 metų laikotarpį, TUI vienam gyventojui per šį laikotarpį padidėjo 3,6 karto. Per 2001 metus ir 2002 metus, TUI vienam gyventojui padidėjo 1,1 karto. O per 2003 metus, 2005 m., 2007 m., padidėjo 1,2 karto. Mažiausias didėjimas matomas 2004-2005 metais, kai TUI vienam gyventojui apimtys padidėjo nuo 3 808 Lt iki 3 976 Lt. Sparčiausiai didėjo 2006-2007 metais: padidėjo 1,5 karto. TUI pagal apskritis 2001 – 2008 metų laikotarpyje beveik visose apskrityse TUI didėjo tolygiai. Reikėtų išskirti Tauragės apskritį, kurioje 2001-2007 m. TUI mažai tepakito: tik nuo 24,7 mln. Lt iki 27 mln. Lt. Be to, sumažėjo TUI dalis Tauragės apskrityje, t.y. jei 2001 m. pradžioje šiai apskričiai teko 0,3 % visų TUI į Lietuvą, tai 2007 m. pradžioje – 0,1 %. Taip pat ir kitose apskrityse sumažėjo dalis visų TUI į Lietuvą. To priežastis: per 2001-2007 m. laikotarpį TUI į Telšių apskritį padidėjo 23 kartus, ir jei 2001m. pradžioje šiai apskričiai teko tik 2 % visų TUI, tai 2007m. pradžioje – 16 %. TUI į Telšių apskritį spartus didėjimas matomas nuo 2003 metų: 2002 m. pr. Telšių apskričiai pagal TUI apimtis teko 10 vieta, o jau 2003-2005 m. – 4 vieta. Tačiau jau nuo 2006 m. pradžios šiai apskričiai tenka net 2 vieta. Per 2000-2007 m. laikotarpį Vilniaus apskritis pritraukė daugiausiai TUI. 2000-2005 m. daugiausiai investicijų sulaukė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys (3 pav.). Tačiau nuo 2006 m. pradžios situacija keičiasi: daugiausiai investicijų pritraukė Vilniaus, Telšių, Kauno apskritys, o Klaipėdos apskritis atsiduria 4 vietoje. 2007 m. Vilniaus apskričiai tenka 56 % visų TUI į Lietuvą, Telšių – 21,9 %, Kauno – 8,3 %, Klaipėdos – 7,6 %. Per 2001-2008 metus TUI į Telšių aps. padidėjo net 38 karto, o į Vilnių – 3,1 karto. 3 pav. Daugiausiai TUI pritraukusios apskritys (metų pradžioje, mln. Lt) [21] 2002 m. daugiausiai TUI vienam gyventojui teko Vilniaus (8 232 Lt), Klaipėdos (3 363 Lt), Kauno (1 874 Lt), Panevėžio (1 515 Lt) bei Utenos (1 109 Lt) apskrityse. Toliau seka Alytaus, Šiaulių, Marijampolės, Tauragės apskritys. Telšių apskritis buvo tik 10 vietoje: TUI vienam gyventojui teko tik 95 Lt. Tais pačiais metais TUI vienam gyventojui Lietuvoje – šalies vidurkis – teko 3 068 Lt. 2002-2006 m. daugiausiai investicijų pritraukė šie miestai: Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. 2002 m. Vilniaus miestui atiteko 64,1 % visų TUI Lietuvoje, o 2006 m. TUI Vilniaus mieste sumažėjo 3,8 %. 2004 m. Kauno miestas pritraukė 11,6 % visų TUI Lietuvoje, o 2006 m. TUI Kauno mieste sumažėjo 4,6 %. Klaipėdos miestas 2002 m. pritraukė 9,6 % visų TUI Lietuvoje, 2006 m. – sumažėjo 2,5 %. Kiti miestai, rajonai 2002 m. įsisavino 15,9 % visų TUI Lietuvoje, o 2006 m. – padidėjo 9,7 %. Daugiausiai TUI apskričių centrai, pvz., Vilniaus apskrityje – Vilniaus miesto savivaldybė 2006 m. pr. pritraukė net 98,3 % visų TUI, tenkančių Vilniaus apskričiai. Išimtis yra Telšių apskrityje, kur TUI daugiausiai pritraukia Mažeikių rajono savivaldybė, t.y. 2006 m. pr. pritraukė 99,3 % visų tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių Telšių apskričiai. Tai lemia investicijos į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“. TUI pagal ekonominės veiklos rūšis 2000-2008 m. Per 2000-2008 m. daugiausiai TUI teko apdirbamajai gamybai, kurios nuolat didėjo 2 625,1-11 484,2 mln. Lt, ir 2008 m. pradžioje šiam sektoriui teko 39,9 % visų tiesioginių užsienio investicijų. 2000 metų TUI eiliškumo išsidėstymas būdingas per visą 2000-2005 m. laikotarpį, išskyrus kai nuo 2002 m. pradeda didėti TUI dalis finansinio tarpininkavimo veikloje, ir atitinkamai pagal kiekvienus metus, finansinis tarpininkavimas ir didmeninė ir mažmeninė prekyba keičiasi 2-3 vietomis. O nuo 2006 metų išsidėstymas pagal vietas, iš esmės keičiasi, kai nuo 2004 m. pradeda žymiai didėti TUI dalis elektros, dujų ir vandens tiekimo veikloje, ir 2006 m. šiai veiklai tenka antra vieta, toliau – finansinis tarpininkavimas, paštas ir telekomunikacijos bei didmeninė ir mažmeninė prekyba. 4 pav. TUI pagal ekonominės veiklos rūšis – 2008 m. „penketukas“ (metų pradžioje, %) [19] 2008 m. I ketvirtyje TUI dalys veiklose pasiskirsto sekančiai (4 pav.): apdirbamoji gamyba (559 įmonės), finansinis tarpininkavimas (57 įmonės), didmeninė ir mažmeninė prekyba (1005 įmonės), elektros, dujų ir vandens tiekimas (16 įmonių), paštas ir telekomunikacijos (31 įmonė). Apdirbamojoje gamyboje (1 1484,2 mln. Lt) TUI pasiskirsto sekančiai: rafinuotų naftos produktų ir chemijos gaminių gamyba (6 923,5 mln. Lt); maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba (1 433,9 mln. Lt); guminių ir plastikinių dirbinių gamyba (702,6 mln. Lt); kitų ne metalo mineralinių produktų gamyba; variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių ir kitos transporto įrangos gamyba; ir kt. Daugėja šalių, investavusių daugiau kaip 1000 mln. Lt: 2000 m. tai buvo Švedija bei Jungtinės Valstijos, kurių investicijos sudarė 30,9 % visų investicijų. 2008 m. buvo 7 šalys – Lenkija, Danija, Švedija, Vokietija, Suomija, Rusija, Estija, kurių investicijos sudarė net 77,3 % visų investicijų. [18] 2000-2008 m. investuotojų skaičius taip pat padidėjo nuo 1 893 iki 3 151. Per visą 2000-2008 metų laikotarpį vienintelė Švedija kiekvienais metais investuodavo į Lietuvą daugiau kaip 1000 mln. litų. Nedaug atsilieka Danija bei Estija. 3. Tiesioginių investicijų užsienyje formų bei investavimo būdų lyginamoji analizė Tiesioginėmis investicijomis suinteresuoti ne tik užsienio investuotojai, bet ir partneriai investavimo šalyje. Investavimo šaliai tiesioginės investicijos yra papildomas kapitalo, naujų technologijų ir naujų darbo vietų šaltinis. Viena iš TUI formų - dalis bendroje su vietos partneriu įmonėje. Tokio pobūdžio investavimas teikia galimybę plėsti ryšius su vietinėmis institucijomis, verslo ir politiniais sluoksniais, vietos partnerio dalis įstatiniame kapitale tampa papildomu finansavimo šaltiniu, atsiranda galimybė pretenduoti į biudžetinį ar tarptautinį finansavimą, vietinis investuotojas aprūpina valdymo patirtimi, technologija ir medžiagomis, kas leidžia taupyti laiką ir pinigus bei gerai žino socialinę, ekonominę ir politinę aplinką, todėl lengviau įeiti į naują rinką. Galima suabejoti šiuo investavimo būdu dėl praktiškai retai pasitaikančio vietos partnerių patikimumo, nesutarimų investicijų, marketingo ir kitose srityse bei užsienio investuotojams tenkančia mažesne pelno dalimi. [1]. Dėl šių priežasčių dauguma partnerių investavimo objektu renkasi užsienio kapitalo įmonę, išvengdami nesutarimų su vietos investuotojais, tapdami nepriklausomais nuo jų investicijų bei interesų ir užsitikrindami visą pelną. Tokį investavimą gali apsunkinti, sudėtingi ryšiai su vietinėmis institucijomis, verslo ir politiniais sluoksniais, papildomų finansavimo šaltinių trūkumas bei galimybių įeiti į rinką stoka. Investuojant į jau veikiančią įmonę sutaupomas laikas, greičiau pradedama produkcijos gamyba. Tokiam investavimui reikalingos mažesnės pradinės lėšos, teikiančios spartesnę apyvartą, tačiau gali būti susiduriama su ilgos jau veikiančios įmonės paieškos, konfliktų su jos personalu bei didelis tokios veiklos rizikos problemomis. Renkantis statyti naują įmonę naujai formuojama įmonės veiklos strategija, pritraukiami kitų įmonių ir organizacijų gamybos pajėgumai, tačiau galimas didelis atotrūkis tarp investicijų pradžios ir to momento, kai objektas pradedamas eksploatuoti. Išvados 1. Nors TUI pritraukimas gali turėti nemažą neigiamą poveikį (ekonominę ir politinę galią) šalies ūkio plėtrai, tačiau jų teigiamas poveikis yra daug didesnis: padeda vystyti šalies ekonominį ir socialinį lygį, šalies tarptautinę konkurenciją ir užsienio rinkos plėtrą, padeda valstybei taupyti nacionalines lėšas, sukuria naujų darbo vietų. 2. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, tiek TUI, tiek TUI vienam gyventojui apimtys nuolat augo. Per 1992-2008m. laikotarpį TUI padidėjo 899,2 karto. Spartesnis TUI augimas pastebimas nuo 1995 m., pradėjus antrąjį valstybės turto privatizavimo etapą bei Lietuvai įstojus į ES. Per 2000-2007m. TUI vienam gyventojui padidėjo 3,6 karto. 3. TUI didėjo visose apskrityse. 2006 m. mažiausiai TUI teko Tauragės apskričiai (27 mln. Lt). 2008 m. pradžioje daugiausia investuota TUI į Vilniaus (16 100 mln. Lt), Telšių (6 300 mln. Lt), Kauno (2 400 mln. Lt) bei Klaipėdos (2 200 mln. Lt) apskritis, kur yra sudarytos palankesnės užsienio investicijoms sąlygos. Būtina stiprinti apskričių bei savivaldybių administracinius gebėjimus pritraukti TUI į savo regioną. 4. Per 2000-2008 m. daugiausiai TUI buvo investuota apdirbamojoje gamyboje (daugiausia teko rafinuotų naftos produktų ir chemijos gaminių gamybai bei maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybai), kuriai 2008 m. pradžioje teko 39,9 % visų TUI. Padidėjo TUI finansiniame tarpininkavime 16 % visų TUI, o sumažėjo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje 10,7 % visų TUI. Taip pat padidėjo susidomėjimas ir elektros, dujų ir vandens tiekimo sektoriumi 10,6 % visų TUI, sumažėjo – pašto ir telekomunikacijos sektoriumi 9,7 % visų TUI. 5. Šalių investavusių į Lietuvos ūkį daugiau kaip 1 mlrd. Lt, vis daugėjo: 2000 m. tai buvo Švedija, Jungtinės Valstijos, o 2008 m. jau buvo septynios šalys – Lenkija, Danija, Švedija, Vokietija, Suomija, Rusija, Estija. Literatūra 1. Adamonienė R., Trifonova, J. (2008). Valstybe parama smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje: bendras ir praktinis aspektai // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai.- Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, Nr. 41. p. 7-17. 2. Akcinė bendrovė bankas „Nord/LB“. (2006) Baltic Economies Weekly. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!