Kursiniai darbai
Tiesioginės užsienio investicijos ir jų būtinumas Lietuvai
ĮVADAS Mūsų pasirinkto kursinio darbo tema yra “Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje“. Ir manome, visai natūraliai iškyla klausimus: ar mūsų šaliai jos yra būtinos? Taip, nes nemanome, kad yra pasaulyje šalis, kurioje kitos šalys viškai neinvestuotų, o tuo labiau tokiai mažai šaliai, kaip Lietuva jos yra gyvybiškai reikalingos. Nes taip privatus sektorius gauna papilodmų pinigų plėtotis ir vystytis. Taip su kiekvienais metais investicjų pagalba gali didėti BVP ir augti visa šalies ekonomika. Nes puikiai matome, kad patys be užsienio pagalbos mes negalime užtikrinti tolimesnio mūsų šalies ekonominių rodiklių gerėjimo tendencijų. Deja, jau dabar pastebimos tendencijos, kad tiesioginių užsienio investicijų apimtis mažėja ir tai tikrai turėtų neraminti. Dabar norėtumėm trumpai išskirti pagrindinius mūsų darbo tikslus: • plačiau aptarti investicijas, jų savoką ir įvairias rūšis; • bendrai aptarti investicijų reikšmę; • išskirti aspektus, kuriais Lietuva yra patraukli užsienio investuotojams; • apibūdinti investicijų įtaką mūsų šalies ūkui; • išskirti ūkio šakas, į kurias dažniausiai investuoja užsienio kompanjos; • aptarti užsienio investicijų apimtis ir kitimo dinamiką; • išskirti pagrindinius tiesiogines užsienio investicijas ribojančius veiksnius; • pateikti rekomendacijas, kurios galėtų padidnti tiesioginių užsienio investicijų apimtis Lietuvoje. Taigi, matote iš mūsų tikslų, kad stenksimės šią temą nagrinėti ne tik teoriniu lygmenių, bet ir iš arčiau susipažinti su esama padėtimi Lietvuoje. Žinomą pradžiai skaitytoją bandysime supažindinti su pagrinidėnėmis sąvokomis ir kuo paprasčiau paaiškinti tiesioginių užsienio investicijų reiškmę. O tada jau visai konkrečiai gilintis į Lietuvos situaciją. Pirmiausia, norime, kad skaitytojas suprastų, kuo mūsų šalis gali traukti užsienio investuotojus, juk dažnas Lietuvos gyventojas nėra optimistškos nuomonės apie Lietuvos ekonomine padėtį. Tačiau mes tikrai traukiame investuotojus, ypatingai pasiteisino Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos projektas, kuris pritraukė nemažai, netgi gerai pasaulyje žinomų kompanijų. Nuosekliai žiūrinti į mūsų tiklus, mes išskirsime, kokios ūkio šakos yra patraukliausios, ir kokią įtaką tiesioginės užsienio investicjos konkrečiai daro Lietuvos ūkui, aptarsime apimtis ir dinamiką, kurios deja šio metu nėra džiuginančios. Ir galiausiai paskutinėje kursinio darbo dalyje pabandysime aptarti „stabdžius“ trukdančius ar net gąsdinčius potencialius investuotojus. Galiausiai pabandysime ieškoti šios problemos spendimo būdų, tai yra pateiksime trumpas rekomendacijos, kurios galėtų padėti pagerinti investicinį klimatą Lietvoje. Manau, kad didžiausi sunkumai bus susiję su labai greit besikeičiančia situacija. Kai, kuriais aspektais nėra nuoseklių tendencijų susijusių su tiesioginėmis užsienio investicijomis. Galime pateikti keliatą pavyzdžių: vienas labai paprastas ir gyvenimiškas, dar prieš porą metų vienas iš daugelio aspektų kuo Lietuva yra patraukli investuotojmas, buvo nebrangus, nekilnojamsis turatas ir palyginus žemas kainų lygis. Deja vos per pora metų nekilnojamo turto kainos susilygino su didžiųjų Europos valstybių.O ir kitų prekių kainos auga labai sparčiai. Didžiauia kainų augimo priežastis yra dideliais tempais auganti infliacija. Kitas pavyzdys apie kasmet besikeičiančią situaciją, rodo „Mažeikių naftos“ privatizavimas, kai ilga laiką Lenkija nebuvo viena iš didžiausių investuotojų Lietuvoje, staiga tapo parindinė investuotoja 2006 metais, o ir apdirbamoji pramonė dėl privatizacijos tapo daugiausiai investicijų pritraukianti ūkio šaka. Tiesa nėra labai lengva rasti nuoseklę ir išsamią medžiagą, dėl to didelę dalį išvadų turėsime daryti patys iš turimos informacijos. Kursiniame darbe remsimės keletu pagrindinių knygų, kuriose radome pakankamai daug informacijos apie tiesiogines užsienio investicijas, bet konkrečią informaciją apie Lietuvos situaciją, patraukliausias ūkio šakas, investicijų apimtis ir investicijų trugdžius radome internete: Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, Statistikos departamento ir kituose internetiniuose puslapiuose, perskaitėme keletą straipsnių, kurie padėjo susidaryti nuomonę. Dabar trumpai norėtumėm aptarti, kaip pasidalinome darbus. Žinome pirmiausiai šiek tiek susipažinome su šia tema ir visi kartu pradėjome rinkti informaciją, sudarėme planą ir pagal jį pasidalinome darbą. Vaida rašė pirmąją dalį – bendras sąvokas ir investicijų reikšmę, Silvija išskyrė pagrindinius aspektus kuo patraukli yra Lietuva, taip pat parašė įvadą ir išvadas, Aurimas išskyrė ir apibūdino ūkio šakas, kurios pritraukia daugiausiai investicijų, taip pat trumpai aprašė investicijų įtaką Lietuvai, Ugnė analizavo visą statistinę medžiagą, nagrinėjo tiesioginių užsienio investicijų apimtis ir dinamiką ir Margarita aprašė pagrindinius trugdžius, bei pateikė trumpas rekomendacijas, kaip galėtumėm tapti patrauklesnė šalis tiesioginėms užsienio investicijoms. Labai tikimės, kad mūsų darbas jums bus naudingas. Jūs suprasit kas yra tiesioginės užsienio investicijos ir įvertinsit tiesioginių užsienio investicijų reikalingumą Lietuvai. 1. Investicijos Tiesioginės investicijos yra vienas pagrindinių šalies ūkio renovacijos veiksnių, nes atsiranda galimybė diegti modernias technologijas, įgyvendinti naujas ir progresyvias vadybos idėjas. Terimas “investicijos” kilęs iš lotyniško žodžio “invest”, reiškiančio “įdėti”. Platesniu požiūriu investicija reiškia kapitalo įdėjimą tikslu paskesnio jo padidėjimo. Tuo pačiu kapitalo prieaugio turi pakakti tam, kad investitoriui būtų kompensuota tai, kad jis šiuo periodu atsisako naudoti turimas lėšas, jis turi būti apdovanotas už riziką ir jam turi būti atlyginti būsimi infliacijos nuostoliai. 1.1 Pagrindinės sąvokos Investicijos – piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą. Reinvesticijos – iš investicijų gauto pelno (pajamų) arba nuostolio investicijos tame ūkio subjekte, kuriame šis pelnas (pajamos) arba nuostolis buvo gautas. Disinvesticija – tiesioginio investavimo objekto (Lietuvoje registruotos įmonės) priešpiešiniai reikalavimai tiesioginio investavimo subjektui (užsienio valstybės fiziniam ar juridiniam asmeniui), kurie nesuteikia teisių daryti įtakos investavimo subjekto veiklai. Užsienio investicijos – užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių ir juridinių asmenų investicijos Lietuvos Respublikoje. Tiesioginės investicijos – investicijos ūkio subjektui steigti bei įregistruoto ūkio subjekto kapitalui ar jo daliai įsigyti, taip pat reinvesticijos, paskolos ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalas ar jo dalis, subordinuotos paskolos, jei investuojama siekiant užmegsti arba palaikyti ilgalaikius tiesioginius investuotojo ir ūkio subjekto, į kurį investuojama, ryšius ir investuojant įgytą kapitalo dalis suteikia investuotojui galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui. Dalyvaudamas įmonės valdyme tiesioginis investuotojas tikisi gauti kitokios naudos nei investuotojai į portfelines investicijas, kurie neturi didelės įtakos įmonių veiklai. Tiesioginis investuotojas, be pajamų iš investicijų, kurios susikaupia nuo investuojamo kapitalo, gali gauti papildomos naudos (galimybė gauti valdymo įmokos arba kitokias pajamas). Tokią papildomą naudą investuotojas gauna dalyvaudamas įmonių veikloje gana ilgą laikotarpį. Tiesioginės užsienio investicijos – tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. EBPO rekomendacijose 10 ir daugiau procentų paprastųjų akcijų arba balsavimo teisių pripažįstama kaip žemutinė riba, nuo kurios tiesioginis užsienio investuotojas turi galimybę dalyvauti tiesioginio investavimo įmonės valdyme, t.y. daryti nemažą įtaką įmonės valdymui. Mažesnė kaip 10 procentų balsavimo teisių užsienio investicija yra laikoma ne tiesiogine, o portfeline investicija. Bendrosios investicijos – tai bendra investicinių lėšų apimtis konkrečiu laikotarpiu, nukreiptų į naują statybą, gamybos priemonių įsigyjimą bei prekinių – materialinių atsargų augimą. Grynosios investicijos – tai bendrųjų investicijų suma, sumažinta amortizacijų suma per atitinkamą laikotarpį. Portfelinės investicijos – tai ilgalaikiai kapitalo įdėjimai į užsienio įmonę kreditų ar vertybinių popierių forma, kai užsienio investuotojas įmonės nekontroliuoja. Investavimo objektas – ūkio subjekto nuosavas kapitalas, visų rušių vertybiniai popieriai, ilgalaikis materialus ir ilgalaikis nematerialus turtas.[17] 1.2 Investicijų klasifikacija Investicijos patenka į įvairias verslo ir socialines sferas įvairiomis formomis. Kad būtų galima analizuoti, planuoti bei apskaityti investicijas, jos yra klasifikuojamos pagal atskirus požymius. Pagal investicijų objektus investicijos būna: 1. Daiktinės investicijo- tai lėšų įdėjimas įrengimais,prekių atsargomis bei žaliavomis. 2. Nematerialios investicijos – inovacinės investicijos, į jas patenka mokslo bei technikos pažangos investicijos, žmogiškasis kapitalas, socialinės investicijos. 3. Finasinės investicijos – tai investicijos į įvairius finasinius instrumentus, iš kurių didžiausią dalį sudaro investicijos į vertybinius popierius. Pagal dalyvavimą investavimo procese: 1. Tiesioginės investicijos – tai betarpiškas investitoriaus dalyvavimas investuojant lėšas bei pasirenkant investavimo objektą. Tiesioginį investavimą (dažniausiai) vykdo specialiai tam paruošti investitoriai, turintys labai tikslią informaciją apie investicinį objektą, politinę situaciją, ekonominius šalies rodiklius bei gerai išmanantys investavimo procesą. 2. Netiesioginės investicijos – tai investavimas, atliekamas per įgaliotus asmenis arba tam tikslui skirtas finasines institucijas. Ne visi investitoriai turi pakankamą kvalifikaciją, kad galėtų sėkmingai pasirinkti investavimo objektus ir vėliau tinkamai valdyti investicinį portfelį. Tokiais atvejais jie įgyja vertybinius popierius, kuriuos išleidžia investiciniai bei kiti finansiniai tarpininkai, o šie, surinkę tokiu būdu investicines lėšas, paskirsto juos į investicinius objektus savo nuožiūra. Tokių kompanijų specialistai renkasi labiausiai perspektyvius investavimo objektus ir, kadangi investuoja dideles lėšas, dalyvauja šių objektų valdyme. Iš šio verslo gautas pajamas paskirsto saviems investitoriams. Pagal investavimo laikotarpį: 1.Trumpalaikės investicijos – tai kapitalo investavimas ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. 2.Ilgalaikės investicijos – tai kapitalo investavimas ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Pagal investicinių lėšų priklausomybę: 1. Privačios investicijos – tai lėšų įdėjimas į atitinkamus fizinius asmenis, įmones ar organizacijas kitų fizinių ir juridinių asmenų, kurių įstatiniame kapitale nėra valstybinio kapitalo. 2. Valstybinės investicijos – tai centrinės ir vietinės valdžios organų lėšų įdėjimas į investicinius objektus, atliekamas iš biudžetinių ir nebiudžetinių fondų bei skolintų lėšų. Tai ir kitų valstybinių įmonių bei įstaigų investicijos savo ir skolintomis lėšomis. 3. Užsienio investicijos – tai lėšų įdėjimas, atliekamas kitų valstybių, užsienio fizinių asmenų ar įmonių ir organizacijų. 4. Bendros investicijos – tai lėšų įdėjimas, atliekamas įvairių tos ar kitos šalies subjektų. Pagal teritoriją: 1. Investicijos šalies viduje – tai lėšų įdėjimas į investicinius objektus, esančius tos šalies teritorijoje. 2. Investicijos užsienyje – tai lėšų idėjimas į investicinius objektus, esančius užtos šalies ribų. 1.3 Veiksniai įtakojantys TUI apimtis Ilgalaikė ir efektyvi firmų veikla, jų teisingas vystymasis ir konkurentabilumo gerinimas didele dalimi priklauso nuo investicinio aktyvumo lygio bei investicinės veiklos apimčių. Klausimų ratas, apimantis kompanijos investicinę veiklą,reikalauja pakankamai gilios analizės ir praktiškai priimtų valdymo sprendimų, kad būtų galima efektyviai nukreipti ir formuoti kompanijos investicijų portfelio ekonomini efektyvumą. Terminas “investicijos” kilęs iš lotyniško žodžio “invest”, reiškiančio “įdėti”. Platesniu požiūriu investicija reiškia kapitalo įdėjimą tikslu paskesnio jo padidėjimo. Tuo pačiu kapitalo prieaugio turi pakakti tam, kad investitoriui būtų kompensuota tai, kad jis šiuo periodu atsisako naudoti turimas lėšas, jis turi būti apdovanotas už riziką ir jam turi būti atlyginti būsimi infliacijos nuostoliai. Kapitalo prieaugio šaltinis ir pagrindinis investicijų įgyvendinimo motyvas yra gaunamas iš jų pelnas. Šie du procesai - kapitalo įdėjimas ir pelno gavimas – gali vykti skirtingais laikotarpiais. Šiems procesams vykstant vienas po kito, pelnas gaunamas iš karto, kai tik pasibaigia investicinis periodas. Jiems vykstant lygiagrečiai, pelnas pradedamas gauti dar nepasibaigus investavimo etapams. Kai šie procesai vyksta intervalais, tarp investicijų pabaigos ir pelno gavimo pradžios praeina tam tikras tarpas, kuris dažniausiai priklauso nuo konkrečių investicinių procesų ypatybių. Investicijos vaidina gana svarbų vaidmenį ekonomikos vystyme ir efektyviame jos funkcionavime. Šį vaidmenį padeda išsiaiškinti terminai “bendrosios investicijos” ir “grynosios investicijos”. Bendrosios investicijos – tai bendra investicinių lėšų apimtis konkrečiu laikotarpiu, nukreiptų į naują statybą, gamybos priemonių įsigyjimą bei prekinių-materialinių atsargų augimą. Grynosios investicijos – tai bendrųjų investicijų suma, sumažinta amortizacinių suma per atitinkamą laikotarpį. Grynųjų investicijų dinamikos rodikliai atspindi konkrečios šalies ekonominio išsivystymo charakterį konkrečiame laikotarpyje. Jei grynųjų investicijų suma yra neigiamas skaičius (kai bendrųjų investicijų suma yra mažesnė už amortizacinių atskaitymų sumą), tai reiškia gamybinio potencialo smukimą ir, kaip rezultatas, yra gaminamos produkcijos kiekio mažėjimas. Jei grynųjų investicijų suma lygi nuliui, tai reiškia šalies ekonominio lygio kilimo nebuvimą ir, kaip rezultatas, gamybinis potencialas lieka nepakitęs. Jei grynųjų investicijų suma yra teigiamas skaičius, tai reiškia, kad šalies ekonomika yra kilimo stadijoje, nes vykdo gamybinio ir kitokio potencialo augimo politiką. Grynųjų investicijų kiekio padidėjimas skatina pajamų didėjimą. Esant tokiai situacijai, pajamų sumos augimo tempai žymiai viršija investicijų apimties augimo tempus. Investicijų apimtys priklauso nuo įvairių ekonominių faktorių. Labiausiai investicijų apimtys priklauso nuo gaunamų pajamų paskirstymo tarp vartojimo ir taupymo. Esant vidutiniškai mažoms vieno asmens pajamoms, pagrindinė jų dalis tenka vartojimui. Pajamų augimas didina vartojimo bei taupymo dalis tiek kokybine, tiek kiekybine prasme. Taupymo dalis didėja sparčiau nei vartojimo. Ši taupymo pajamų dalis yra pagrindinis investicijų resursas. Augant pragyvenimo lygiui, lėšos skiriamos maistui, nusistovi viename lygyje, o lėšos skiriamos ne maistui,auga sparčiau. Šios lėšos ir yra pagrindinis investicijų šaltinis. Galima padaryti išvada, kad santykinis santaupų didėjimas atitinkamai didina investicijų apimtis ir atvirkščiai. Didelę reikšmę investicijų investicijų apimtims turi paskolų palūkanų normos dydis. Taip yra todėl, kad investicinio proceso eigoje yra naudojamas ne tik nuosavas kapitalas, bet ir skolintas. Jei laukiama grynojo pelno norma viršija paskolų palūkanų normos dydį, tai esant bendroms sąlygomis galima tikėtis, kad investavimas bus sėkmingas. Paskolų palūkanų normos dydžio didėjimas mažina investicijų apimtis ir atvirkščiai. Tarp faktorių, turinčių ženklią itaką investicijų apimties pasikeitimui, reikėtų atkreipti dėmesį į infliacijos tempą. Kuo aukštesnis šis rodiklis, tuo didesniu procentu nuvertės būsimas pelnas iš investicijų ir tuo mažiau bus suinteresuotumo didinti investicijų apimtis (ypatingą reikšmę turi ilgalaikėms investicijoms). Sąlyginis taupymo ir pajamų svoris priklausomai nuo visuomenės pragyvenimo lygio turi tiesioginę reikšmę investicijų apimtims. Esant vidutiniškai aukštoms pajamoms, eiliniai investuotojai dalį savo lėšų gali skirti kaupimui. Kaupimas gali pasižymėti vertybinių popierių įsigijimu ar indėlių banke padidėjimu.Tai gali atsispindėti lizinguojant, draudžiantis gyvybę kaupiamuoju kaupimu. Laukiama pelno norma turi taip pat labai svarbią reikšmę investicijų apimčių didėjimui. Jei laukiama pelno norma yra didesnė už vidutinę, tai reiškia, kad ūkio subjektai bus linkę daugiau pelno skirti investicijoms arba padidinti dividendų procentą, kuris atsilieps teigiamai akcininkų pajamoms.[5] 1.4 Įtaka šeimininko šaliai Vyksta didelė šalių ir net vienos šalies šakų konkurencija dėl užsienio investicijų. Kiekviena šalis stengiasi išsireklamuoti kaip ideali vieta užsienio firmai įkurti veikiančią įmonę. Potenciali šeimininko šalis padės sau, pabrėždama savo stiprybę. Tarp ypatybių, kurias šalis galėtų pabrėžti, yra gera vieta, darbo jėgos kokybė, skatinantys mokesčiai, infrastruktūra ir kitos ypatybės. Šeimininko šalies gaunama nauda yra didelė. Pirma, pakyla šalies realusis produktas ir pajamos. Antra, vietiniai darbo ir valdymo įgūdžiai gali būti sustiprinti, nes investuojanti firma samdo ir moko savo darbo jėgą. Trečia, esančios ar naujos vietos firmos, kurios gamina išteklius arba pusfabrikačius ( tarpines prekes ), ar vykdo mažmeninio pardavimo operacijas naujai įkurtai veikiančiai įmonei, taip pat gali pasipelnyti iš padidėjusio verslo. Ir vis dėl to daugelis šalių turi griežtų tiesioginių užsienio investicijų apribojimų. Vienas susirūpinimą keliantis dalykas yra tai, kad užsienio firma gali dominuoti rinkoje ir užgožti bet kurią vietos konkurenciją. Jei užsienio firma yra didelė, tvirta, turinti tam tikrą monopolinę galią šeimininko šalies rinkoje, jos mažos kainos gali būti suvokiamos kaip bandymas kontroliuoti didelę šeimininko šalies rinkos dalį. Antras dalykas, keliantis susirūpinimą ir susijęs su tiesioginėm užsienio investicijomis, yra rūpestis dėl darbo jėgos ir kitų išteklių eksploatacijos. Užsienio firma eina į rinką, pasinaudoti mažais atlyginimais ir mažomis žaliavų kainomis, bet neinvestuoja pelno atgal į veikiančią įmonę ar kur nors kitur šeimininko šalies ekonomikoje. Dėl šių ir kitų nuogąstavimų daugelis potencialių šeimininko šalių apriboja tiesiogines užsienio investicijas. [13, p. 110] 2. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje Tiesioginės užsienio investicijos yra labai svarbi sąlyga padedanti sparčiau vystytis šalies ekonomikai. Lietuva nuo pat nepriklausomybės paskelbimo stengėsi skatinti investicijas į įvairias ūkio šakas. Tiesa nevisada teisingomis priemonėms, kartais dėl perdidelio noro pritraukti investicijas, buvo nekreipiamas dėmesys į investuotojų patikimumą.Turime, daug tokių pavyzdžių: nevykęs pirmas „Mažeikių naftos“ privatizavimas, ar dar visai neseiniai Alytų ir visą Lietuvą sukrėtęs skandalas susijęs su „Alytaus tekstilės“ bankrotu. Tokias atvejais deja esam linkę tikėti gražiais investuotojų pažadais ir taip ne tik prarandam strateginių objektų valdymą, bet ir pasmerkiam juos bankrotui. Tačiau dėl keleto nesėmkimingų bandymų, negalime nuvertinti TUI daromos įtakos ekonomikai. Juk puikiai suprantame, kad tokios mažos šalies, kaip Lietuva, ekonomika negali augti vien padedama vidinio kapitalo, mums yra būtinas užsienio kompanijų kapitalas, kad galėtų augti mūsų šalies BVP ir kiti ekonominiai ir socialiniai rodikliai. 2.1 Lietuvos patrauklumas investuotojams Taigi šioje mūsų kursinio dalyje mes pabandysime aptarti pagrindinius veiksnius, kurie ir traukia užsienio kapitalą į mūsų šalį. Įvairiuose leidinuose išskiriama nemažai priežasčių lemiančių Lietuvos patrauklumą. Dabar bandysime juos trumpai aptarti. 2.1.1 Kelių infrastruktūra Investuotojams pozityvų įspūdį daro gerai išvystytas kelių tinklas. Kiekviena kompanija gaminanti produkciją yra suinteresuota geru savo produkcijos gabenimu ir pristatymu užsakovams. Šiuo atžvigiu Lietuva yra ypatingai patraukli nes mūsų teritorijoją kerta du startegiškai svarbūs tranzito koridoriai: 1) Šiaurės–Pietų: „Via Baltica“ greitkelis ir geležinkelis Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva, bei atšaka: Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas. 2) Rytų – Vakarų: Kijevas–Minskas–Kaunas–Klaipėda ir Kaunas-Kaliningradas. Taip pat geras susisiekimas tarp didžiausių Lietuvos miestų, o kartu ir stambiausių pramonės centrų, (magistralėmis: Vilnius – Kaunas – Klaipėda ir Vilnius – Panevėžys) šie keliai yra 4 juostų ir atitinka europinius standartus. [16] Nereiktų pamiršti, kad turime neužšąlantį Klaipėdos jūrų uostą, kurio krovos darbai vien per šių metų 10 mėnesių išaugo daugiau kaip 17% lyginant su prėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvoje veikia keturi valstybės valdomi tarptautiniai oro uostai. Vilniaus, Palangos ir Kauno oro uostai yra civiliniai oro uostai. Juose aptarnaujami reguliarūs ir užsakomieji keleiviniai ir krovininiai reisai. Šiaulių oro uostas yra karinis. Nereiktų pamiršti ir pakankamai gero susisiekimo geležinkelių. Dabartinis bendras geležinkelių tinklo linijų ilgis yra 1775,3 km. Kaip jau minėjome Lietuvos teritoriją kerta du tranzito koridoriai. Deja kol kas mūsų geležinkeliai neatitinka standartų keliamų Europos Sąjungoje, tačiau geležinkelio tinklo modernizavimui skriamos didelės lėšos. Šiuo metu jau pradėtos „Rail Baltic“ jungsiančio Lenkiją ir Suomiją parengiamieji darbai. Vien daliai geležinkelio, kuri eis Lietuvos teritorijoje reiks 800 mln. eurų, didelė dalis šių pinigų bus skirta iš ES struktūrinių fondų. Taigi, su moderniu geležinkeliu mes tapsime dar patrauklesni užsienio investuotojams. [16] 2.1.2 Geografinė padėtis Nuo senų laikų Lietuvos padėtis buvo labai patraukli, dėl to dažnai kildavo konfliktų tarp mūsų rytinių ir vakarinių kaimynių. Šiuo metu Lietuva yra tarp dviejų svarbių blokų Europos Sąjungos ir NVS šalių. Tai puikiai galime pamanyti iš statistinių rodiklių, kurie rodo, kokios šalys daugiausiai investuoja į Lietuvą. Mūsų šalyje yra daug daniško, vokiško, švediško ir kitų ES šalių kapitalo, bet taipogi negalime nepastebėti ir daugybės rusiško kapitalo įmonių, ilgą laiką būtent ši šalis buva viena pagrindinių inevstuotojų ir tai tikrai nenuostabu, nes su ja mus sieja labai glaudūs per amžius susiklostę prekybiniai ryšiai. Lietuva kaip maža šalis turi neįkainojamą turtą – išėjimą į Baltijos jūra, ir kaip jau minėjome gerą susisiekimą su rytais ir vakarais. Dar vienas nemažas privalumas yra palankios klimatinės sąlygos: mūsų šalyje retai būna stichinių nelaimių. 2.1.3 Įstojimas į NATO ir ES Puikiai žinome, kad 2004 metai Lietuvai buvo permainų metai. Mes įstojome į du labai svarbius blokus NATO ir ES. Trumpai norėtumėm apžvelgti kuo tai buvo svarbu mūsų ekonomikai, o kartu ir investicijų gausai. Vien per 2007-2013 metus iš Europos sąjungos biudžeto Lietuvai bus skirta apie 36,83 mlrd. litų, palyginti galime pasakyti, kad 2008 metų Lietuvos biudžetas sudarys 25,330 mlrd. litų. Taigi puikiai matome, kokias milžiniškas inevsticijas į mūsų šalį daro ES dotacijų pagalba. Jeigu Europos sąjungos įtaka mūsų šaliai yra akivaizdi, tai kuo svarbi narystė NATO bloke. Pirmiausiai tai šalies saugumas, saugi šalis žinoma yra gerokai patrauklesnė investuotojams. O taip pat tai parodo, kad mes jau esame pakankamai stipri valstybė ir galime padėti kitiems (Lietuva dalyvauja įvairiose taikos palaikymo misijose). 2.1.4 Laisvosios ekonominės zonos Laisvosios ekonominės zonos yra viena pagrindinių tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo formų. Laisvoji ekonominė zona (LEZ) – tai ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra įstatymo nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. Taigi pabandykime atsakyti į pagrindinį klausimą, kuo LEZ pritraukia užsienio investicijas: • Zonos valdymo bendrovė už nuomojamą valstybinę žemę moka lengvatinį - 50 procentų mažesnį žemės nuomos mokestį. • Zonos įmonė, į kurią kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 milijono eurų sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos veiklos. • Investuotojų laisvojoje ekonominėje zonoje gauti dividendai neapmokestinami Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. 1996 m. buvo priimti konkrečių zonų: Šiaulių (450 ha, 1996 m. liepą), Klaipėdos (205 ha, 1996 m. rugsėjį) ir Kauno (1000 ha, 1996 m. spalį) įstatymai. Deja, bet realiai veikianti yra tik viena Klaipėdos laisvoji ekonominė zona. [11] Klaipėdos LEZ Kaip jau minėjome Klaipdėdos LEZ buvo įkurta 1996 metais rugsėjo mėnesį. Tai vienintelė šiuo metu mūsų valstybėje veikianti LEZ. Realiai Klaipėdos laisvoji ekonominė zona pradėjo veikti nuo 2002 metų. Šiuo metu zona siūlo: mokesčių lengvatas, 205 ha teritoriją pramoninei veiklai 99 metams, sutvarkytą ir paruoštą veiklai infrastruktūrą. Nuo 2002 iki 2005 LEZ pritraukė 320 mln. eurų investicijų, šiuo metu LEZ teritorijoje veikiančiose įmonėse dirba apie 4100 darbuotojų. LEZ teritorijoje veikia šios įmonės: UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ (Japonija); UAB „Espersen Lietuva“ (Vokietija); UAB „BNTP“ (Vokietija, Airija); UAB „Nemuno Banga – Klaipėda“ (Austrija); UAB „OXK Klaipėda“ (Rusija); UAB „Orion Global PET“ (Tailandas); UAB „LEZ Skuba“ (Lietuva); UAB „Mestlita“ (Lietuva).[8] Taigi matome, kad LEZ yra puiki galimybė pritraukti investicijas iš tolimiausių pasaulio kraštų. Kauno LEZ Kauno laisvoji ekonominė zona (1053 ha) buvo įsteigta 1996 metų spalo mėnesį. Laimėjusi 1997 metų pabaigoje paskelbtą tarptautinį konkursą, 1998 metų rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1013 Kauno LEZ steigėjų grupe buvo patvirtinta Belgijos kompanija AOI N.V. Deja, neišsprendus žemės nuomos zonos reikmėms klausimų, Kauno LEZ steigimo darbai užsitęsė iki šiol. Dar 2000 metais buvo išpirktas pirmas 10,67 ha žemės sklypas, kuris buvo išnuomotas Kauno LEZ valdymo bendrovei. 2002 metais papildomai buvo išpirkta 47 ha žemės. Tačiau išpirktas sklypas buvo nekompaktiškas ir todėl dabar zonos valdymo bendrovė, nors ir disponuodama 58,5 ha žemės sklypą, investuotojams šiuo metu gali pasiūlyti tik 10,67 ha zonos valdymo bendrovei išnuomotos žemės. Neišpirkti sklypai trukdo vandentiekio bei dujotiekio linijų atvedimui iki turimos teritorijos. Tačiau yra dedamos didelės pastangos, kad Kauno ekonominė zona kuo greičiau pradėtų savo veiklą. Šiaulių LEZ Kaip jau minėjome 1996 metais buvo įkurtos trys laisvosios ekonominės zonos, tačiau iškilus įvairiems sunkumams. Lietuvos Respublikos Seime priimtu Lietuvos Respublikos Šiaulių laisvosios ekonominės zonos likvidavimo įstatymu(Žin., 2002, Nr. 56-2227) ši zona likviduojama.[11] 2.1.5 Darbo jėga Lietuva pirmauja, pagal aukštąjį mokslą turinčių žmonų 479,1 iš 1000 gyventojų, tačiau, jei dar prieš porą metų buvo tikrai nesunku rasti kalifikuotą darbuotoją, dabar dėl didelės emigracijos tai padaryti darosi vis sunkiau, tačiau nereikia pamiršti, kad mūsų aukštosios mokyklos išleidžia tikrai nemažai naujų specialistų ir daugumoje sričių jie būna tikrai neblogai paruošti. Taip pat deja, bet darbo užmokestis Lietuvoje vis dar yra vienas mažiausių visoje Europos sąjungoje. Vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis yra tik 1496 lt.. Taigi investuotojams apsimoka investuoti mūsų šalyje, o ne sąjungos narėse senbuvėse, nes Lietuvoje jie gali sutaupyti nemažai darbo užmokesčio sąskaita. Žinoma, jei mūsų darbo užmokestį lyginsime su Centrinės Azijos šalimis, tai mūsų valstybėje jis yra gerokai didesnis. 2.1.6 Investuotojų pripažinimas Pastebima tiesioginė priklausomybė: kuo toliau šalis yra pažengusi privatizacijos ir investicijų keliu, tuo labiau užsienio ir vietiniai investuotojai investuoja savo lėšas į Lietuvos ekonomiką. Didelę įtaką šalies patrauklumui daro gerai žinomos įmonės, kurios jau yra investavusios. Trumpai noretumėm paminėti didžiausias: “Siemens”, “Telia”, “Philips”, “Motorola”, “SEB”, “Sonera”, “Carlsberg”, “Kraft Foods International”, “Statoil”, “Lukoil” ir daugybė kitų, pasaulyje gerai žinomų ir populiarių prekinių ženklų. [6;7] Tiesa yra dar dugybė sričių, kuriose galime tobulėti ir taip dar labiau didinti savo patrauklumą. Viena iš pagrindinių yra E-verslo plėtojimas. Žinoma mūsų pasiekimai palyginus su kitomis ES šalimis, JAV ar Japonija yra juokingi, tačiau daroma pažanga yra akivaizdi, vis daugėja įmonių teikiančių įvairias paslaugas, pardavinėjančias prekes internetu. Ir žinoma potencialus investuotojai tai labai vertina, nes tobulėjimas visada yra sveikintinas. 2.1.7 Investicijų skatinimo 2007–2013 m. programa Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija yra paruošuosi investicijų skatinimo programą, todėl trumpai norėtumėm aptarti pagrindinius tikslus ir įgyvendinimo priemones. Šioje programoje išskremi tiklsai: 1) gerinti Lietuvos, kaip patrauklios investuoti šalies, įvaizdį, 2) didinti darbo santykių reglamentavimo lankstumą, 3) kurti ir tobulinti investicijų skatinimo priemonių sistemą, 4) kurti verslui palankią mokestinę aplinką, 5) spartinti teritorijų planavimo ir statybų dokumentų tvarkymo procesus, 6) kurti ir plėtoti pramoninių parkų tinklą, skatinti kitų pramoninių teritorijų plėtrą. Dabar pateiksime keletą pagrindinių įgyvenidamų priemonių: • Užtikrinti išsamios ir patrauklios informacijos apie Lietuvos ekonomiką, investicinę aplinką, sėkmės istorijas ir kitos informacijos pateikimą kasmet 3–5 tarptautinėms žiniasklaidos priemonėms. • Dalyvauti aukšto lygio ekonominiuose renginiuose (tokiuose kaip pasaulio ekonomikos forumas Davose, organizacijos „Red Hot Locations“ renginiuose ir kt.). • Pritraukti pasauliniu mastu pripažintą šalies ekonominio įvaizdžio formavimo konsultantą parengti investicijoms patrauklios šalies įvaizdžio formavimo priemonių planą. • Parengti ir (ar) patvirtinti teisės aktų projektus, siekiant, suvienodinti juridinių asmenų valstybės institucijoms teikiamos informacijos apie gyventojų pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas teikimo formas. • Parengti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties. • Sukurti ir įgyvendinti specialias tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti skirtas finansines priemones, pagal kurias potencialiam investuotojui galima būtų padengti dalį investicinio projekto ir reikalingų personalo mokymų ar perkvalifikavimo išlaidų. • Parengti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus. • Siekti, kad bendrieji planai būtų parengti iki 2007 m. gruodžio 31 d., ir kad šiuo metu teisės aktuose nustatyti teritorijų planavimo ir statybų procesų atlikimo terminai nebūtų ilginami. • Teikti finansinę paramą pramoninių parkų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo projektiniams dokumentams parengti.[6] 2.2 Tiesioginių užsienio investicijų įtaka Lietuvos ūkiui Užsienio investicijos yra ekonomikos augimo pagrindas, tiek didelėms ir mažoms, tiek išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims. Labiausiai pažengusios pasaulio šalys jau dabar aktyviai varžosi tarpusavyje dėl sėkmingų investicijų. Nagrinėjant TUI, svarbu žinoti, kokį poveikį jos gali turėti šalies ūkiui. Priimančios šalies vyriausybės ir investuotojų santykiai labai nevienareikšmiški. Viena vertus šalis pripažįsta ir vertina užsienio investicijų įtaką šalies ekonomikai, kita vertus – bijo užsieniečių dominavimo. Jau pirmoje mūsų kursinio darbo dalyje mes kalbėjome apie tiesioginių užsienio investicijų ekonominę reikšmę ir įtaką šeiminko šaliai, dabar norėtumėm šiek tiek sukonkretinti ir aptarti kokią įtaka tiesioginės užsienio investicijos daro mūsų šaliai. TUI poveikis šalies ūkiui atsispindi 1 paveiksle: Poveikis Teigiamas Neigiamas 1. Technologijos ir žinių 1. Technologinė priklausomybė; transformavimas; 2. Šalies ūkio ekonomikos 2. Kapitalo pritraukimas; sumaištis; 3. Rinkų plėtros stimuliavimas; 3. Pelno išvežimas į užsienį; 4. Infrastruktūros išplėtimas; 4. Galimas tarptautinių įmonių 5. Konkurencijos skatinimas; kišimasis į teisinę aplinką. 6. Papildomų darbo vietų kūrimas; 7. Naujų idėjų variklis. 1pav. Tiesioginių užsienio investicijų poveikis šalies ūkiui Šaltinis: McGRATH, Paul T. Tarptautinės ekonomikos pagrindai.V: Margi raštai, 1999, p.109 Teigiamas TUI poveikis Lietuvos ūkui pasireiškia: • Leidžia transformuoti naujausias technologijas ir žinias. Empiriniai tyrimai rodo, jog esant tiesioginėms užsienio investicijoms, įdiegiamos modernesnės technologijos. Tai paprastai būna susiję su technologijų perdavimu, kuris nerentabilias įmones paverčia pelningai dirbančiomis. • Pritraukia didelius kapitalo srautus. Pažangiausios šalys operatyviai investuoja kapitalą, besistengdamos panaudoti lėšas progresyviausioms kompanijoms. • Stimuliuoja rinkų plėtrą. TUI yra svarbios rinkų plėtrai. Užsienio kapitalo įmonės labiau nei vietos suinteresuotos eksportu. Tarptautinės korporacijos yra išplėtojusios rinkas užsienyje, turi gerą verslo kontaktų tinklą ir globalų mąstymą. Toks platus požiūris lemia eksporto plėtrą, o tai naudinga tiek įmonei, tiek visai šaliai. • Infrastruktūros išplėtimas. TUI kartu su užsienio kapitalu perduoda ir verslo ryšius su užsienio bankais bei tarptautinėmis finansų institucijomis. Tai investicijas priimančiai šaliai padeda pagerinti einamosios sąskaitos balansą ir didina šalies pozicijas tarptautinėse kapitalo rinkose. Tokios kapitalo įplaukos vėliau padeda valstybei taupyti pinigus, nes padidėja šalies galimybės skolintis iš užsienio už mažesnes palūkanas. Sėkmingos investicijos sąlygoja ir padidėjusias mokesčių įplaukas, nuimdamos dalį naštos nuo vietos įmonių ir gyventojų. • Skatina konkurenciją. Užsienio investuotojai atveria šalies įmonėms kelią į tarptautines rinkas, kurios yra ypač svarbios tų šalių įmonėms, kurios turi mažas vietines rinkas (pvz., Baltijos šalys). Įmonės lygyje TUI suintensyvina konkurenciją, didina produktyvumą. Intensyvesnė konkurencija apima naujas technikas, produktus, paslaugas ir idėjas. Didesnis produktyvumas reiškia, kad privati įmonė teiks geresnes paslaugas mažesnėmis kainomis. Žmonės už produktą ar paslaugą mokės mažiau, taip pat jiems nereikės mokesčių vargingai besiverčiančiai valstybinei įmonei subsidijuoti. Užsienio kapitalo įmonė gali tapti pelninga, tvarkingai mokesčius mokančia įmone ir nebūti našta valstybės finansams. • Kuria papildomas darbo vietas. Naujos darbo vietos yra vienas svarbiausių TUI priėmimo priežasčių. Net gi ten, kur užsienio bendrovės pradeda veiklą mažindamos vietos darbuotojų skaičių, vėliau dažniausiai sukuriama darbo vietų. Mokami atlyginimai tarptautinėse firmose yra didesni nei vidaus įmonėse, didelis dėmesys skiriamas personalo kvalifikacijos kėlimui, naujų įgūdžių formavimui, to pasekoje gerėja darbo jėgos kokybė ir darbo efektyvumas. • Naujų idėjų variklis. Užsienio investicijos teikia pažangius marketingo įgūdžius bei diegia naujas ir progresyvias vadybos idėjas, stimuliuojančias senąsias, giliai įleidusias šaknis į vietines įmones. Tai ypač taikytina toms pramonės šakoms, kurios tradiciškai laikomos strateginėmis ir nuo senų laikų yra valstybės nuosavybė. [10, p.52] Neigiamas TUI poveikis Lietuvos ūkui: • Technologinė priklausomybė. Šalies ūkis įgyja technologinę priklausomybę nuo užsienio investicijas suteikusio ūkio subjekto. Be to, tarptautinės įmonės, atlikdamos bendrus mokslinius tyrimus, panaudoja investicijas priėmusios šalies žmonių įdėjas, žinias, sukelia “proto nutekėjimą” ir neigiamai paveikia šalies kultūrą. • Sukelia šalies ūkio ekonomikos sumaištį. Kyla nesutarimai dėl darbo užmokesčio, žaliavų kainų, pelno išvežimo ir reinvestavimo. Užsienio kompanija gali dominuoti rinkoje ir riboti vietinių įmonių konkurencijos galimybes. Jei užsienio įmonė yra didelė, tvirta, turinti tam tikrą monopolinę galią šeimininko šalies rinkoje, jos mažos kainos gali būti suvokiamos kaip bandymas kontroliuoti didelę šeimininko šalies rinkos dalį. Kelianti susirūpinimą ir susijusi su tiesioginėmis užsienio investicijomis yra darbo jėgos ir kitų išteklių eksploatacija. • Investicijas priimanti šalis, bijodama, kad sumažės užsienio investicijų, dažniausiai toleruoja gauto pelno išvežimą į užsienį, jis nėra reinvestuojamas investicijas priimančioje šalyje. • Galimas tarptautinių kompanijų kišimasis į teisinę aplinką. Užsienio įmonės siekia ekonominės galios, todėl gali kištis į vyriausybės veiklą, sumažina šalies suverinitetą. Be abejo, pasitaiko, kad šalyse, į kurias investuojama, demokratija ir rinkos ekonomika dar neturi gilesnių šaknų. Tokios šalys galėjo ir kai kuriais atvejais pasinaudojo investicijomis kaip priemone politiniams tikslams pasiekti investuojamoje šalyje.[10, p. 54] Daugianacionalinių korporacijų ir kiti užsienio investuotojai telkia dėmesį į tris laimėjimus investicijas priimančiai šaliai: industrijos specifika – tai privalumai, susiję su rinkos struktūra ir gamybos ekonomija, įmonės specifika – tai apima prisijungimą prie rinkos ar žaliavų, bei šalies specifika – dėmesys telkiamas specialiems investicijų barjerams, mokslo bei tyrinėjimo galimybių radimui ir plėtrai. Kruger J. teigia, kad investicijas priimanti šalis gaunama nauda yra didelė: 1. Pakyla šalies realusis produktas ir pajamos. 2. Vietiniai darbo ir valdymo įgūdžiai gali būti sustiprinti, nes investuojanti įmonė samdo ir moko savo darbo jėgą. 3. Esančios ar naujos vietinės kompanijos, kurios gamina išteklius arba pusfabrikačius (tarpines prekes), ar vykdo mažmeninio pardavimo operacijas naujai įkurtai veikiančiai įmonei, taip pat gali pasipelnyti iš padidėjusių verslo apimčių. Taigi reikia dar kartą pabrėžti, jog šalys, stokojančios finansinių išteklių dažniausiai nepaiso TUI veiksnių įtakos neigiamų pusių ir įvairiais būdais skatina tiesiogines užsienio investicijas. Formuodamos savo ekonominę politiką šalys dažnai neįvertina, jog TUI atėjimą į šalies ūkį sąlygoja daug skirtingų faktorių ir veiksnių. TUI srautus įtakoja ne tik valstybės politika, bet ir šalies geografinė padėtis, jos struktūrinės charakteristikos. Apibendrinant galima teigti, kad TUI vaidina ypatingai svarbų vaidmenį didinant konkurenciją, plėtojant šalies ūkį, keisdamos veiklos sąlygas bei keldamos kokybiškai naujus reikalavimus darbo jėgai, verslui ir socialinei infrastruktūrai. Tai sukelia pokyčius švietimo, mokslo sistemoje, dėl ko kinta ne vien tik marketingas, kultūra, bet ir atskirų ūkio šakų produktyvumas, indėlis į BVP. Užsienio investicijų poveikis ryškus ir vietinės paklausos struktūrai. Investuotojas kelia kokybiškai naujus reikalavimus savo verslo partneriams, verčia juos sparčiai tobulėti. Tiesioginė įtaka daroma ir vietinių įmonių strategijoms, nes jos priverstos konkuruoti su stipriu ir kitokią patirtį turinčiu konkurentu. Tai verčia ir vietines įmones keisti savo strategijas, skatina inovacijas, ugdo konkurencinį pajėgumą. Taip sukuriamos palankios sąlygos sėkmingai plėsti veiklą į tarptautines rinkas.[18, p. 35-41] 2.3 Investicijų pasiskirstymas pagal ūkio šakas Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tiesioginės užsienio investicijos buvo vertinamos kaip vienas iš ūkio plėtros veiksnių, buvo ir yra laikomos svarbia produktyvumą, o kartu ir ekonominį augimą skatinančia sąlyga. Toks palankus požiūris į tiesiogines užsienio investicijas padiktavo atitinkamą valstybės ekonominę politiką užsienio kapitalo atžvilgiu: Lietuva visokeriopai skatino ir skatina ateiti tarptautinį kapitalą. Jam suteikiamos ir mokesčių lengvatos, ir ypatingos strateginio investuotojo teisės, privatizuojant svarbius valstybei objektus. Tačiau kai kurie atvejai verčia abejoti, ar visada tiesioginės užsienio investicijos pačios užtikrina produktyvumo augimą, parduodamų prekių ir suteikiamų paslaugų kokybės ir kiekio didėjimą. Lietuvai įsijungiant į ES ekonominę erdvę, vis labiau išryškėja įmonių darbo našumo ir konkurencingumo kėlimo svarba, o šis procesas itin glaudžiai susijęs su investavimu. Tenka konstatuoti, kad rodomas padidėjęs užsienio investuotojų dėmesys Lietuvai kol kas apčiuopiamų rezultatų neatnešė – vadinamųjų plyno lauko investicijų iki šiol beveik nėra, o be jų mūsų įmonėms šiuolaikiniame sparčiai tobulėjančių technologijų pasaulyje sunku tikėtis ilgalaikės plėtros. Daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą – 39,9 procento (iš jos į naftos ir chemijos produktų gamybą – 24,1%), finansinį tarpininkavimą – 16,0, transportą, sandėliavimą ir ryšius – 10,9, didmeninę ir mažmeninę prekybą – 10,7, elektros, dujų ir vandens tiekimą – 10,6, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos įmones – 7,6 procento visų tiesioginių užsienio investicijų Statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais duomenimis, 2007 m. sausio 1 d. daugiausia lėšų yra investavę Lenkijos (22,6% visų tiesioginių užsienio investicijų), Danijos (15,3%), Švedijos (10,6%), Vokietijos (9,9%), Suomijos (6,7%), Rusijos (6,3%), Estijos (5,9%) investuotojai. Lenkijos pirmavimą lėmė Lenkijos koncerno „PKN Orlen S. A.“ investicijos į AB „Mažeikių nafta“. Rusijos investuotojams pardavus šios įmonės akcijas, Rusija nusmuko į šeštąją vietą. Dabar šiek tiek plačiau norėtumėm aptarti patraukliausias ir daugiausiai investiijų pritraukiančias ūkio šakas. [12] Apdirbamoji pramonė Norint išsiaiskinti, kodėl būtent apdirbamoji pramonė taip traukia užsienio investicijas turime išsiaiškinti kas ją sudaro. Juk ne tik investicijų pritraukimu ji yra svarbi mūsų valstybės ekonomikai, bet būtent ši pramonės šaka sukuria labia didelę dalį mūsų šalies BVP. Taigi Pagrindiniai apdirbamosios pramonės sektoriai: • Maisto produktų ir gėrimų gamyba. • Tabako gaminių gamyba. • Tekstilės gaminių gamyba. • Medienos ir medinių gaminių gamyba. • Kokso, rafinuotų naftos produktų ir branduolinio kuro gamyba. • Chemikalų, chemijos produktų ir cheminių pluoštų gamyba. • Guminių ir plastikinių daiktų gamyba. • Ir kiti. Taigi matome, kad apdirbamoji pramonė yra labai plati ir Lietuvoje yra pakankamai gerai išvystyta. Kaip jau minėjome 2006 metais ji taip smarkiai išsiskyrė dėl to, kad buvo privatizuota „Mažeikių nafta“. Vina iš strategiškai svarbiausių pramonės objektų Lietuvoje. Finansinis tarpininkavimas Finansinis tarpininkavimas – paslaugos, kuriomis padedama paslaugų gavėjams gauti finansavimą, reikalingą turtui įsigyti, (iš)mainyti, į jas investuoti ar jas parduoti. Finansinis tarpininkavimo ekspertai, makleriai, konsultantai bendradarbiaudami su kredito, lizingo įstaigomis ir bendrovėmis, savo klientams pateikia konkrečią ir išsamią siūlomų finansavimo sąlygų analizę, įvertina finansines kliento galimybes, parengia patį norimą (optimalų) finansavimo variantą. Gali būti tarpininkaujama, susitariant su kredito įstaigomis (bankais), lizingo bendrovėmis dėl palankesnių kliento pateiktos idėjos finansavimo sąlygų, profesionaliai padedant įveikti vertybių (pinigų) skolinimosi, finansavimo gavimo etapus, įsigyjant materialines bei kitokias vertybes, įgyvendinant verslo planus.[4] Remiantis šiuo paaiškinimu galime teigti, kad Lietuvoje didžiausi finansiniai tarpininkai yra komerciniai bankai. Ir kaip jau minėjome į ši sektorių dažniausiai investuoja Švedija ir Danija. Nes būtent šių šalių investuotojams priklauso du vieni didžiausių bankų Lietuvoje “Hansa” ir “SEB Vilniaus bankas”. Transportas, sandėliavimas ir ryšiai Logistika - tai žaliavų, nebaigtų produktų, gatavos produkcijos sandėliavimo ir srautų nuo įmonės tiekėjo iki galutinio vartotojo bei su tuo susijusios informacijos planavimo, įgyvendinimo ir efektyvumo kontroliavimo procesas, prisitaikantis prie vartotojų reikalavimų. Kaip jau minėjome antroje mūsų darbo dalyje, kad vienas Lietuvos patrauklumą lemiančių veiksnių yra kelių infrastruktūra. Ir šis veiksnys tiesiogiai įtakoja logistikos ir sandėliavimo įmonių pritraukimą į mūsų šalį. Galime labai akivaizdžiai pastebėti šio ūkio sektoriaus augimą, kai dideli sandėliai jau yra statomi ne tik prie didžiųjų magistralių. Taip pat vis daugėja logistikos kompanijų, nereta iš jų yra užsienio kapitalo viena didžiausių tokių įmonių Lietuvoje yra „DSV transport“ . Dar vienas labai patrauklus mūsų šalies ekonominis sektorius yra ryšiai ir tai visai neturėtų stebinti, juk naujosios technologijos ir ryšiai yra vienas labiausiai besivystančių verslo sektorių visame pasaulyje. Todėl visai suprantama, kad didžiausios ryšio bendrovės priklauso užsienio bendrovėms. UAB “Omnitel” – didžiausia mobiliojo ryšio bendrovė Baltijos šalyse, “TeliaSonera” grupės narė. “Tele2” yra švedų įkurta telekomunikacijų bendrovė. TEO LT, AB (iki 2006 m. gegužės 5 d. vadinosi AB „Lietuvos telekomas“) - viena seniausiai ir sėkmingiausiai dirbančių Lietuvos įmonių, žinoma beveik kiekvienam Lietuvos gyventojui. Savo veiklą pradėjusi kaip valstybinė įmonė, 1998 m. Bendrovė buvo privatizuota, 60 proc. jos akcijų įsigijus tuomet Švedijos įmonės „Telia“ ir Suomijos įmonės „Sonera“ konsorciumui „Amber Teleholding A/S“. Didmeninė ir mažmeninė prekyba Įmonės, besiverčiančios didmenine prekyba (urmininkai), dideliais kiekiais perka prekes iš gamintojo ir parduoda kitoms įmonėms ar asmenims, kurie tikisi jas perparduoti brangiau galutiniam vartotojui. Didmenine prekyba besiverčiančios įmonės uždirba iš perkamų ir parduodamų prekių kainų skirtumo (maržos). Urmininkai dažniausiai nurodo mažiausią parduodamą prekių; tokiu atveju iš jų gali pirkti ir galutinis vartotojas. Mažmenine prekyba užsiimančios įmonės (pvz., parduotuvės) ar asmenys perka prekes dideliais kiekiais tiesiai iš gamintojo arba didmenine prekyba užsiimančių įmonių, ir parduoda jas mažais kiekiais bei didesnėmis kainomis galutiniam vartotojui. Paparastai prekyba urmu besiverčianti įmonė daro didesnę apyvartą negu mažmeninės prekybos įmonė, bet Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad didžiųjų prekybos tinklų apyvarta yra didesnė negu didmenine prekyba besiverčiančių įmonių.[1]. Nors Lietuvoje didžiausią didmeninės ir mažmeninės prekybos tinklas priklauso lietuviško kapitalo įmonei “ VP market”, tačiau į šį ūkio sektorių bando patekti vis daugiau užsienio kompanijų. Visai neblogai Lietuvos rinkoje yra įsitvirtines mažmeninės prekybos tinklas “Rimi”, priklausauntis Švedijos bendrovei ICA AB. 1 lentelė “Rimi Lietuva” verslo rezultai 2006 m. pardavimai 194,6 mln. EUR 2007 m. I pusmečio pardavimai 118,3 mln. EUR Bendras prekybos centrų skaičius 55 Šaltinis: http://www.rimi.lt/body.php?&m=1150201267 2 pav. Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonomines veiklos rūšis Šaltinis: Autoriaus sukurtas paveikslas rementis http://www.stat.gov.lt duomenimis. 2007 metų viduryje pagrindinių šalių - investuotojų Lietuvoje trejetuke išliko Lenkija, Danija, Švedija – jų dalys sudarė atitinkamai 34 proc., 20 proc. ir 18 proc. visų sukauptų tiesioginių užsienių investicijų. Nedaug atsilikusios toliau sekė Vokietija bei Rusija. 3 pav. Pagrindinės šalys investuojančios į Lietuvos ūkį Šaltinis: Autoriaus sukurtas paveikslas rementis http://www.stat.gov.lt duomenimis. Lenkijos didžiausią investicijų dalį sudaro investicijos į apdirbamąją pramonę (6707,4 mln. lt), Danijos – finansinio tarpininkavimo (1890,2 mln. lt), Švedijos – finansinio tarpininkavimo bei pašto ir telekomunikacijų Nord/LB banko analitikų nuomone, artimiausiais metais investiciniai procesai Lietuvoje nenusilps – didės ir materialinės investicijos, skatinamos ES fondų lėšų, ir tiesioginės užsienio investicijos. Tačiau svarbiausias klausimas – ar pakankamai daug dėmesio ir lėšų bus skiriama Lietuvos įmonių konkurencingumui vidaus ir ypač užsienio rinkose didinti? Tik spartus prekių ir paslaugų eksporto augimas gali užtikrinti žymų šalies ekonomikos išsivystymo lygio pakilimą jau netolimoje ateityje. 2.4Tiesioginių užsienio investicijų apimtys ir dinamika Kiekvienas makroekonominis reiškinys vykstantis šalyje turi savo apimtis ir dinamiką. Neišimtis ir tiesioginės užsienio investicijos. Ankstesniuose poskyriuose aptarus mūsų šalies patrauklumą investuotojams, pagrindines šalis investuotojas ir Lietuvos ūkio šakas, kurias renkasi užsienio investuotojai, privalu apžvelgti tiesioginių užsienio investicijų apimtis ir dinamiką. Kadangi Lietuvos patraulumą lemia ir įstojimas į Europos sąjungą bei NATO, šiame poskiryje aptarsime laikotarpį iki 2004 metų ir laikotarpį po 2004 metų, taip pat didelį dėmesį skirsime 2007 metų duomenims. Taigi kaip jau minėjome, pirmiausia pristatysime laikotarpį iki 2004 metų. Pagrindinis šaltinis , kuriuo rėmėmės yra Statistikos departamento pateikti duomenys. Kadangi informacija, kuri apima etapus iki 2004 metų, nėra tokia svarbi darant kokias nors išvadas ar prognozes ateičiai, taip pat nėra smulkiai pateikiama. Vienintelė ir pagrindinė lentelė, kuria remdamiesi darėme išvadas yra ši: 2 lentelė Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos metų pradžioje 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 Tiesioginės užsienio investicijos, mln. Lt 2801 4162 6501 8252 9337 10662 13184 Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui, Lt 781 1168 1838 2350 2678 3068 3808 Šaltinis : http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1279 Remdamiesi lentelėje pateiktais duomenimis, galime daryti tokias išvadas: 1998 metais TUI buvo 1361 mln. Lt, o TUI tenkančios vienam gyventojui – 387 Lt. TUI 1999 metų pradžioje buvo 2339 mln. Lt, o TUI tenkančios vienam gyventojui 670. Taigi žinodami šiuos duomenis galime juos palyginti. Nuo 1998 metų pradžios iki 1999 metų pradžios TUI padidėjo 978 mln. Lt arba šiek tiek daugiau nei 70 procentų. Taip pat galime pastebėti, jog TUI tenkančios vienam šalies gyventojui 283 Lt arba truputėlį daugiau nei 73 procentus.Toliau pateiksime kitų lentelėje pateiktų metų supaprastintus duomentis ir juos palyginsime. 2000 metais TUI buvo 1751 mln. Lt, o TUI tenkančios vienam gyventojui sudarė 512 Lt. 2001 metais TUI buvo 1058 mln. Lt, o tenkančios vienam gyventojui – 328 Lt. 2002 metais TUI sudarė 1325 mln. Lt. TUI tenkančios vienam šalies gyventojui 2002 metų pradžioje buvo 390 Lt. Ir galiausiai, paskutiniaisiais metais iki atsirandant dar keliems veiksniams, kurie įtakoja Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams, tai yra 2003 metais, TUI tenkančios vienam gyventojui buvo 740 Lt, o iš viso sudarė 2522 mln. Lt. Taigi kaip jau minėjome, pateikę supaprastintus duomenis, juos palyginsime. Nuo 1999 metų pradžios iki 2000 metų pradžios TUI sumažėjo 588 mln. Lt arba 25,14 procenų. TUI tenkančios vienam gyventojui taip pat sumažėjo 158 Lt. Nuo 2000 metų iki 2001 metų pradžios TUI sumažėjo dar 693 mln. Lt arba beveik 40 procentų, o TUI tenkančios vienam gyventojui sumažėjo 184 Lt. Aptarus pastaruosius du metus matome aiškia mažėjančių TUI tendeciją. Iš viso per šiuos du metus TUI sumažėjo 1281 mln. Lt. Nagrinėjan vėliau einančius metus pastebėsime, kad tokia, mažėjančių TUI tendencija, nutrūksta. Nuo 2001 metų iki 2002 metų TUI išauga 267 mln. Lt, o TUI tenkančios vienam gyventojui išaugo 62 Lt. Nuo 2002 metų pradžios iki 2003 metų pradžios situacija dar pagerėjo, TUI padidėjo 1197 mln. Lt arba truputėlį daugiau nei 90 procentų. Galiausiai situacija, kuri buvo susidariusi palyginant 1999 metus su 2000 metais ir 2000 metus su 2001 metais, buvo visiškai ištaisyta. Nuo 2001 metų iki 2003 metų pradžios investicijos padidėjo 1464 mln. Lt. Nuo 2002 metų, pagrindinis šaltinio, kurio duomenimis remdamiesi darėme išvadas apie TUI dinamiką ir apimtis, Statistikos departamentas pateikia ketvirtinius metų duomenis. Šio šaltinio pagalba galime 2002 ir 2003 metus apžvelgti plačiau. 3 lentelė Sukauptosios TUI pagal metų ketvirčių duomenis Lietuvoje mln. Lt Metai Metų ketvirtis I II III IV 2002 10741,8 12048,5 12586,7 13183,8 2003 13183,7 14046,4 13262,9 13699,4 Šaltinis: autoriaus sukurta lentėlė, remiantis http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/viewfree/?id=1087 Remdamiesi jau anksčiau pateikta ir šia lentelėmis galime pastebėti kaip keitėsi TUI Lietuvoje per tam tikrus metus. Taigi iš pimos pateiktos šiame skyriuje lentėlės pasinaudosime tik vienu skaičiumi, tai yra 2002 metų pradžios sukauptosiomis TUI. Palyginę tai, jog 2002 metų pradžioje sukauptosios TUI Lietuvoje buvo 10662 mln. Lt, o 2002 metų pirmo ketvirčio pabaigoje jau 10741,8 mln. Lt galime teigti, kad TUI Lietuvoje augimo tendencija išlieka nors nelabai didelė. Štai palyginę 2002 metų I ketvirtį su II ketvirčiu apie augimo tendenciją galime atsiliepti visai kitaip. Pastarųjų metų I ketvirį, kaip minėjome TUI Lietuvoje buvo 10741,8, o štai jau II ketvirį šis skaičius išaugo gerokai daugiau, nei palyginus 2002 metų pradžia su I ketvirčiu, ir buvo 12048,5 mln. Lt. Per likusius 2002 metų ketvirčiu TUI lietuvoje situacija keitėsi ne taip ženkliai kaip palyginus I su II ketvirčius, tačiau išliko didėjanti. Žvegiant į 2002 metų paskutiniojo ketvirčio ir 2003 metų pirmojo ketvirčio duomenis, pastebime neženklų sumažėjimą, nors šito negalėjome pastebėti nagrinėdami metų paradžios duomenis iš pirmos lentelės pateiktos šiame skyriuje. Taip pat nagrinėdami pirmąją lentelę negalėjome pastebėti kokie svyravimai vyko 2003 metais. Nors palyginus 2002 metų paskutinį ketvirtį su 2003 metų pirmu ketvirčiu užfiksavome neženklų sumažėjimą, žvelgdami i 2003 metų II ketvirtį patebėjome vėl atsigaunantį augimą. Tačiau įtakotos tuometinės Lietuvos situacijos ir galbūt ribojančių veiksnių TUI Lietuvoje palyginanus pastarųjų metų II ir III ketvirčius matomas sumažėjimas. Ši situacija pasikeičia palyginus III ir IV ketvirčius, kadangi užfiksuojamas judėjimas augimo link. Galiausiai palyginus 2003 metų I ketvirį su IV ketvirčiu galima daryti išvadas, kad TUI Lietuvoje išliko augančios tik netokiais tempais, kokius žadėjo šių metų II ketvirtis. Atlikę įvairius skaičiavimus padarėme tokias išvadas: • didžiausios TUI metų pradžioje buvo 2003 metais; • daugiausia TUI tenkančių vienam šalies gyventojui buvo – 740 Lt – taip pat 2003 metais; • mažiausiai TUI metų pradžioje buvo – 1058 mln. Lt – 2001 metais; • mažiausiai TUI tenkančių vienam gyventojui buvo taip pat 2001 metai; • Atsiradusi mažėjančių TUI tendecija buvo visiškai išlyginta ir net gi tapo augančių TUI tendencija; • duomenys, kurie pateikiami metų pradžioje, gali visiškai neatspindėti to kas vyksta metų bėgyje. Toliau savo darbe apžvelgime duomenis nuo 2004 metų iki šių dienų, aptarsime, kaip pasikeitė TUI apimtys ir dinamika Lietuvoje, kai atsirado nauji veiksniai didinantys patrauklumą, tokie veiksniai kaip įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO. Deja, 2004 ir kai kurių vėliau einančių metų duomenys negali būti tarpusavyje palyginami, kadangi yra laiko eilučių nutrūkimas. Pirmiausia savo darbe apžvelgsime pokyčius įvykusius 2004 metais ir 2005 metais. Toliau pateikiame paveikslą, kurio duomenimis remsimės darydami vienokias ar kitokias išvadas: 4 pav. Sukauptosios TUI pagal metų ketvirčių duomenis Lietuvoje mln. Lt Šaltinis: autoriaus sukurta lentėlė, remiantis http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/viewfree/?id=1087 Pateikią tokia lentelę mes aptarsime metų ketvirčius juos palygindami tarpusavyje ir, žinoma, su kitų metų tuo pačiu ketvirčiu.Taigi pradėkime nagrinėti 2004 metus. Kad sužinotume kiek padidėjo pirmojo ketvirčio TUI Lietuvoje, mums reikalingi 2003 metų paskutiniojio ketvirčio duomenys, kurie pateikti antrojoje šio skyriaus lentelėje. Taigi pirmasis ketvirtis padidėjo beveik 4,9 procentais. Antrasis ketvirtis palyginus su pirmuoju padidino sukauptųjų investicijų dalį beveik 4,3 procento. Iš viso per pirmąjį 2004 metų pusmetį investicijos padidėjo beveik 9,2 procento.Trečiasis ketvirtis palyginus su antruoju taip pat padidino sukauptųjų investicijų dalį, tačiau beveik du kartus mažiau, tai yra apytiksliai 2,6 procento. Ketvirtasis ketvirtis palyginus su trečiuoju ketvirčiu pasižymėjo tuo, jog sukauptosios investicijos išaugo daugiausia – šiek tiek daugaiu nei 5,38 procento. Kaip jau matome iš pateikto paveikslo sukauptosios TUI Lietuvoje 2005 metais buvo gana daug didesnės nei 2004 metais. Per pimąjį šių metų ketvirtį TUI išaugo beveik 22 procentais palyginus su paskutiniuoju 2004 metų ketvirčiu, o palyginus su pirmuoju 2004 metų ketvirčiu sukauptosios TUI išaugo beveik 37,5 procento. Antrasis ketvirtis 2005 metų sukauptasias TUI padidino beveik 11,78 procento atsižveliant į pirmąjį nagrinėjamų metų ketvirį, o palyginus su 2004 metų II ketvirčiu 47,34 procento. Daugiausiai supkauptųjų TUI atnešė trečiasis 2005 metų ketvirtis, o paskutinio ketvirčio metu, palyginus su trečiuoju, matomas bevei 7 procentų nuopuolis. Išnagrinėję šiuos du metus padarėme tokias išvadas: • per 2004 metus sukauptosios TUI išaugo šiek tiek daugiau nei 12,73 procento; • per 2005 metus sukauptosio TUI Lietuvoje išaugo šiek tiek daugiau nei 21 procentu; • sukauptosios TUI Lietuvoje per abu metus išliko didėjančios, nors ir buvo vieno ketvirčio nuosmukis; • įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO 2004 metais nepadarė jokio ryškaus pokyčio, tačiau gana ryškius pokyčius galima įžvelgti 2005 metais. Galiausia aptarsime 2006 metus ir 2007 metų pirmuosius du ketvirčius. Toliau pateikiame lentelę su 2006 metų ir 2007 metų pirmųjų ketvirčių duomenimis: 4 lentelė Sukauptosios TUI pagal metų ketvirčių duomenis Lietuvoje mln. Lt Metai Metų ketvirtis I II III IV 2006 24669,3 24186,9 25200,2 28924,6 2007 31711,2 32685,8 Šaltinis: autoriaus sukurta lentėlė, remiantis http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/viewfree/?id=1087 Kaip jau minėjome 2006 ir 2007 metų duomenų negalime palyginti su ankstesnių metų duomenimis dėl laiko eilučių nutrūkimo, dėl to mums teks šiuos metus palyginti tik tarpusavyje. Taigi žvelgdami į antrąjį 2006 metų ketvirtį ir palyginę jį su pirmuoju pastebime, kad sukauptosios TUI Lietuvoje sumažėjo. Tai žinodami galime teigti, jog ir absoliutus TUI skaičius tenkantis antrąjam ketvirčiui sumažėjo. Palyginę 2006 metų III ketvirtį su II ketvirčiu matome, kad sukauptosios TUI Lietuvoje padidėjo 4,2 procento. Ketvirtasis 2006 metų ketvirtis atnešė dar padidėjimą sukauptosioms TUI Lietuvoje. Šį kart IV ketvirtį palyginus su III ketvirčiu sukauptosios TUI padidėjo 14,8 procento. Faktinės TUI Lietuvoje palyginus pastaruosius ketvirčius padidėjo 2711,1 mln. Lt. Galiausiai liko aptariti naujausiųjų metų duomenis. Pirmąjį šių metų ketvirtį sukauptosios TUI palyginus su paskutiniuoju praėjusiųjų metų ketvirčiu padidėjo 9,6 procento, o faktinės TUI sumažėjo 937,8 mln. Lt. Antrasis šių metų ketvirtis sukauptąsias TUI dar šiek tiek padidino, tai yra truputėlį daugiau nei 3 procentais, o faktinės TUI sumažėjo beveik dvigubai nei praeitą ketvirtį – 1812 mln. Lt. Aptarę duomenis po įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO ir palyginę išvadas padarytas iki įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO, galiausiai galime padaryti bendras išvadas: • iki atsirandant dar keliems Lietuvos partaulkumo užsienio investuotojams veiksniams sukauptosios ir faktinės TUI buvo beveik nuolat didėjančios; • pirmąjį pusmetį po įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO sukauptosios TUI Lietuvoje neturėjo ženklaus padidėjimo.Toks padidėjimas atsirado tik 2005 metais; • nors sukauptosios TUI Lietuvoje po įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO išliko nuolat didėjančios, tačiau faktinės TUI ėmė ženkliai mažėti. 3. VEIKSNIAI RIBOJANTYS UŽSIENIO INVESTICIJAS Atlikti Lietuvos, tarptautinių organizacijų, užsienio investuotojus atstovaujančių institucijų Lietuvoje tyrimai parodė, jog bendrųjų veiksnių, trukdančių investicijoms, nėra daug. Šiuo metu galima konstatuoti, jog Lietuvoje yra sudarytos pakankamos ir palankios sąlygos investuoti į įvairias pramonės ir verslo sritis, tačiau stokojama motyvacinių veiksnių, kurie ne tik užtikrina, kad būtų investuojama, bet ir pasiekia, kad būtų investuojama sparčiau, o tam reikia papildomų patrauklumą didinančių veiksnių. Todėl itin svarbu išryškinti veiksnius, kurie, investuotojų nuomone, apsunkina investicijas ir kelia didesnes ar mažesnes problemas. Išskiriamos penkios tiesioginių užsienio investicijų piežasčių grupės: Rinkos veiksniai. Pagrindinis veiksnys yra rinka, jos dydis, galimi augimo tempai. Papildomi rinkos segmentai padeda užtikrinti atitinkamą pelno lygį ir lyderio pozicijas. Dažnai įmonės investuoja užsienyje, siekdamos išsaugoti klientus toje šalyje, kad jų nepasiglemžtų vietinės rinkos įmonės ir nesusilpnėtų įmonės autoritetas savoje šalyje. Pavyzdžiui, 40 proc. Japonijos automobilių gaminama JAV įmonėse. Prekybos barjerai. Tiesioginės užsienio investicijos leidžia panaikinti prekybos barjerus ir suteikia teisę veikti kaip vietinei įmonei, neveikiamai muitų tarifų ir kitų prekybinių apribojimų. Pavyzdžiui, Kanadai nebūtų vyriausybės nustatyti prekybos apribojimai ir suteikti vartotojų prioritetai vietinės rinkos produkcijai ir paslaugoms. Kaštų veiksniai. Dauguma tarptautinių įmonių padeda išgauti retas žaliavas ir taip užtikrina pigesnias žaliavas savai produkcijai. Dėl transportavimo išlaidų firma vengia importuoti žaliavas iš kurios nors šalies, ypač kai ji planuoja pagamintą produktą parduoti vartotojams toje šalyje, iš kurios tiekia žaliavas. Tokiomis sąlygomis, pravartu gaminti ar vystyti produktą šalyje, kurioje yra reikalingų žaliavų. Investuodamos užsienyje, įmonės pritraukia pigesnę darbo jėgą, žemesnius kapitalo kaštus, pasinaudoja vyriausybės taikomomis finansinio ir nefinansinio saktinimo priemonėmis, kainų lygiu. Investicinis klimatas. Investicijas skaitina teigimas visuomenės požiūris į tiesiogines užsienio investicijas, politinis stabilumas, nuosavybės maži apribojimai, valiutos kurso reguliavimo veiksniai, tarptautinės prekybos stabilumas, draugiški tarpusavio šalių santykiai. Jei investuotojas jaučia, jog užsienio valiuta yra nepakankamai įvertinta, tuomet jis gali planuoti tiesiogines užsienio investicijas toje šalyje. Bendri veiksniai. Tai gali būti didesnio pelno siekimas, firmos įvaizdžio kūrimas ir kt. [9, p.69] Dabar aptarkime du pagrindinius veiksnius ribojančius užsienio investicijas ir neretai suteikiančiu pagrindą investicijoms atsirasti. Tai teisinis reguliavimas ir mokesčių sistemos nelankstumas. 3.1 Teisinis reguliavimas Palankaus investicinio klimato kūrimas šalyje susijęs su tiksliu teisiniu investicinės veiklos reguliavimu. Šiuo atžvilgiu investicinė veikla yra fizinių ar juridinių asmenų bei šalies praktinių veiksmų atsipirkimas realizuojant investicijas. Šiuo metu Lietuvos teisinė sistema susideda iš daugiau kaip 50 įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių investicinę veiklą. Jie sukuria investicinės veiklos teisinio reguliavimo pagrindą. Įstatyminė bazė nustato investitorių, t.y. investicinės veiklos subjektų, kurie priima sprendimus įdėti savas, skolintas ir pritrauktas turtines ir intelektualines vertybes į investavimo objektus, teisinį statusą. Įstatyminė bazė deklaruoja, kad visi investicinės veiklos subjektai nepriklausomai nuo nuosavybės ir veiklos formų turi vienodas teises vykdant šią veiklą. Jie taip pat savarankiškai nusistato investicijų tikslus, kryptis ir apimtis. Jie sutarčių pagrindu, tame skaičiuje organizuojant konkursus ir prekybas, pritraukia investicijų realizavimui bet kurios investicinės veiklos dalyvius. Investitorius turi teisę valdyti, naudoti ar kitaip disponuoti investiciniais objektais bei investicijų rezultatais, tame tarpe investicines ir prekybines operacijas Lietuvos teritorijoje. Lietuvoje galiojantys teisės aktai kartu su investitorių teisėmis nustato ir tam tikras jų pareigas. Investitorius privalo: • teikti finansiniams organams deklaracijas apie vykdomų investicijų apimtis ir šaltinius; • gauti būtiną leidimą ar suderinimą norint atlikti statybą (plačiaja prasme) iš atitinkamų valstybinių organų ir tarnybų (siekiama proporcingai skatinti visų ūkio šakų plėtojimą); • gauti investicinių objektų dalies, kurioje numatomas technologinių, sanitarinių-higieninių, radiacinių, ekologinių ir architektūrinių reikalavimų atlikimus, normas bei ekspertizių išvadas; • gauti lizenziją specialių rūšių darbams, kurie reikalauja atitinkamos vykdytojo atestacijos, atlikti. Be to, investicinės veiklos subjektai privalo laikytis nustatytų valstybinių normų ir standartų, teikti nustatyta tvarka buhalterinę ir statistinę atskaitomybę, neleisti nesąžiningos konkurencijos bei vykdyti antimonopolinio reguliavimo reikalavimus. Įstatymų ir kitų norminių aktų, reguliuojančių investicinę politiką, leidimas yra viena svarbiausių sąlygų realizuojant valstybės investicinę politiką.[2] Pagrindiniai įstatymai, reglamentuojantys investicijas: • LR Investicijų įstatymas • LR Investicinių bendrovių įstatymas • LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas • LR Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas Investicinės veiklos valstybinio reguliavimo normos 1. Investicinių objektų ir sferų reguliavimas apsprendžia bendrus jų parinkimo reikalavimus, taip pat formuoja prioritetines investavimo kryptis. Veikianti įstatyminė bazė nustato, kad investicinės veiklos objektais gali būti bet kuris turtas, tame tarpe visų ekonomikos šakų ir sferų pagrindiniai fondai ir apyvartinės lėšos, taip pat vertybiniai popieriai, piniginiai indėliai, intelektualinės vertybės ir kiti nuosavybės objektai, o taip pat ir turtinės teisės. Niekas neturi teisės apriboti investitorių pasirenkant investicinį objektą, išskyrus atvejus, numatytus įstatymuose. Tokiu būdu yra uždraudžiamas investavimas į objektus, kurių kūrimas ir panaudojimas neatitinka sanitarinių-higieninių, radiacinių, ekologinių, architektūrinių ir kitų normų, nustatytų įstatymais ir poįstatyminiais aktais, o taip pat pažeidžia fizinių ar juridinių asmenų bei valstybės teises ir interesus, kurie yra ginami įstatymais. Valstybė užsienio kapitalo pritraukimo programoje, skatindama investavimą visose ekonomikos sferose ir šakose, išskyrė prioritetinius šio investavimo objektus. Lietuvoje šios programos prioritetinėmis investavimo sferomis nustatytos šių šakų įmonės: • žemės ūkio; • kuro ir energetinio komplekso; • ryšių; • lengvosios pramonės; • mašinų gamybos; • medicinos pramonės; • transporto infrastruktūros; • chemijos pramonės; • socialinės infrastruktūros. Toks selektyvus užsienio investicijų pritraukimas leidžia aktyviai veikti investicinėms kompanijoms svarbiausiose Lietuvos ekonomikos srityse. Atskiriems instituciniams investitoriams (dabar vadinamiems strateginiams investitoriams) nustatytas tam tikras objektų sąrašas. 2. Investicinės veiklos mokesčių reguliavimas nukreipia investicijas į prioritetines ekonomikos sferas remdamasis atitinkamų mokesčių dydžiu ir jų lengvatų nustatymu. Efektyvesnis investicinės veiklos reguliavimas vykdomas suteikiant atitinkamas mokesčių lengvatas. Tokiu būdu kompanija, kurios įstatiniame kapitale yra investicija (užsienio), neapmokestinama atitinkamais mokesčiais. Mokesčių lengvatos yra taikomos investiciniams subjektams, kuriant LEZ Lietuvoje. 3. Investicinės veiklos reguliavimas suteikiant finansinę pagalbą kol kas deklaruotinas tik teisiniais aktais ir neturi plataus pritaikymo praktikoje. Finansinės pagalbos suteikimas kiekvienais metais yra svarstomas tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą ir paparastai ši suma nebūna didelė ir su kiekvienais metais mažėja. Net ir išskiriamos tokio pobūdžio lėšos dažniausiai atitenka valstybiniam sektoriui, naudojant atitinkamą kredito politiką. Paskutiniais metais ji buvo pritaikyta tik žemės ūkiui subsidijuoti bei socialiai remtinoms ir jaunoms šeimoms būstui įsigyti. 4. Investicinės veiklos reguliavimas taikant tam tikrą amortizacinę politiką duoda neprastų rezultatų, kadangi pagrindinių fondų ir kitų materialinių vertybių nusidėvėjimas (amortizacija) yra įskaitoma į produkcijos savikainą. Tokiu būdu naudojant pageidautinas (šias normas nusistato pati įmonė, tačiau jos turi būti ne didesnės negu valstybinės) amortizacines normas, galima iš vienos pusės sumažinti apmokestinamąjį pelną, o iš kitos pusės – didelėmis apimtimis formuoti amortizacinio fondo lėšas, kurios vėliau gali būti panaudotos tolimesniam investavimui. 5. Investitorių dalyvavimo privatizacijoje reguliavimas vykdomas pagal LR įstatymus pritaikant tam tikrus “filtrus”. Reikia pabrėžti, kad privatizacijos pagreitinimas iš esmės suaktyvina investicinius procesus. Čia situacija yra proporcinga: kuo toliau šalis yra pažengusi privatizacijos keliu, tuo labiau užsienio ir vietiniai investitoriai investuoja savo lėšas į privatizuojamus objektus. 6. Finansinių investicijų reguliavimas skirtingai nuo realių investicijų turi tam tikrų ypatybių. Šio reguliavimo teisinį pagrindą sudaro Lietuvos įstatymai ir norminiai aktai, kurie nustato: • vertybinių popierių, išleidžiamų Lietuvoje, rūšis, jų apyvartos tvarką bei reikalavimus emitentams; • atskirų finansinių instrumentų realizavimo formas ir būdus pirminėje ir antrinėje fondų rinkoje; • valstybės kontrolės tvarką, kontroliuojant vertybinių popierių išleidimą, apyvartą bei finansinių tarpininkų veiklą. 7. Investicinių projektų ekspertizė yra viena iš pagrindinių investicinės veiklos valstybinio reguliavimo pusių. Pagal galiojančius LR įstatymus bei norminius aktus valstybiniai, tarpvalstybiniai bei regioniniai investiciniai projektai bei programos, vykdomos iš biudžetinių ir nebiudžetinių valstybinių lėšų, turi praeiti privalomą investicinių projektų ekspertizę. Investicijoms, vykdomoms iš kitų šaltinių, ekspertizė reikalinga tik tiek, kad atitiktų ekologinius bei sanitarinius-higieninius reikalavimus. Ypatingi reikalavimai taikomi investicinių projektų, kuriems vykdyti pritraukiami užsienio investuotojai, ekspertizei ir tiktai tada, kai investitoriai pretenduoja gauti papildomas mokesčių bei muitų lengvatas. Tokie investiciniai projektai turi priklausyti ne tik prioritetinėms ūkio sferoms, bet ir jose turi būti numatyta naujų darbo vietų steigimas, šiuolaikinių arba perspektyvių, resursus taupančių ir ekologiškai švarių technologijų įdiegimas, energetinių išteklių vienam produkcijos vienetui mažinimas, orientacija į racionalų Lietuvos žaliavų naudojimą ir konkurentabilumas tarptautinėje rinkoje. 8. Investicijų apsaugos užtikrinimą valstybiniai organai vykdo įvairiomis formomis. Pirmiausia valstybė garantuoja tokią apsaugą nepriklausomai nuo investicijos nuosavybės formų. Visiems investitoriams nepriklausomai nuo jų pobūdžio užtikrinamas lygiateisis investicinės veiklos teisinis pagrindas. Jis užtikrina, kad nebus taikomos diskriminacinio pobūdžio priemonės, draudžiančios investicijų valdymą, jų panaudojimą bei likvidavimą. Tam tikrais teisės aktais yra reglamentuota įdėtų investicijų ir jų rezultatų išvežimo sąlygos ir tvarka. Tam tikros investicijos gauna ypatingą apsaugą, kuri pasižymi valstybės garantija.[3] 3.2. Neigiami aspektai, kurie riboja užsienio investicijas Dabar paminėsim kokius svarbiausius neigiamus aspektus, kuriuos investuotojai laiko investuojant užsienyje. 1. Biurokratiją ir korupciją. Per didelis biurokratizmas, nepakankamai draugiškas valstybės institucijų, ypač žemesniojo lygio biurokratų, požiūris į verslą – šią problemą akcentuoja daugelis užsienio, o ypač vietinių, investuotojų. Itin daug reikia licenzijų, leidimų, įvairių ir tarpusavyje menkai veiklą koordinuojančių institucijų sprendimų. Taip pat galima paminėti, kad kai kurių veiklos sektorių ar sričių reglamentavimas per daug smulkmeniškas. Pavyzdžiui, statybos verlą reglamentuoja apie 11 000 teisinių dokumentų. Dar didesnė problema yra ta, jog skirtingos institucijos tą pačią situaciją ar dokumentą neretai interpretuoja skirtingai. Korupcija ir nusikalstamumas turi teigiamą mažėjimo tendenciją, tačiau tai vis dar lieka rimta problema. Taip pat išlieka nemažai problemų, susijusių su PVM susigrąžinimu. Panaši situacija tęsiasi jau daugelį metų, tačiau turi tendenciją gerėti. Užsienio investuotojai šią problemą vertina panašiai kaip ir biurokratizmą bei laiko vienu iš silpniausių Lietuvos investicinio klimato elementų. Be abejo, tai iš dalies susiję su objektyviomis, skirtingų apskaitų sistemų sąlygojamomis aplinkybėmis. Gana sunku tvarkyti reikalus, susijusius su žemės nuosavybe – tai neretai užtrunka net keletą metų. Regionuose, kuriuose labiausiai tikėtina pritraukti investuotoją, trūksta tam tinkamų ir paruoštų žemės sklypų. 2. Sunkumą gaunant reikiamą informaciją. Lietuvoje nėra nė vienos institucijos, kuri investuotui galėtų suteikti patikimą ir išsamią informaciją apie įmones, organizacijas, specialistus, potencialius verslo partnerius. Lietuvos ekonominės plėtros agentūra daro tai, ką esamas jos statusas ir galimybės leidžia, tačiau iš principo nėra pajėgi realizuoti šį uždavinį. Šakinės ir teritorinės asociacijos, išskyrus gal tik aprangos ir tekstilės, medienos, Infobalt asociacijos, yra silpnos ir nevaidina svarbesnio vaidmens. Netgi galima pastebėti tam tikrą suinteresuotumą „rūšiuoti“ informaciją, ją pirmiausia pateikiant „savoms“ įmonėms. 3. Didėjančią problemą rasti kvalifikuotus specialistus. Vietinė rinka maža, o gyventojų perkamoji galia palyginti žema. Specialistų rengimo sistema universitetuose ir kitose įstaigose nespėja adaptuotis prie pakitusių reikalavimų, todėl vis sunkiau surasti tinkamą, aukštos kvalifikacijos ir motyvuotą specialistą. 4. Pasitikėjimo tarp verslo partnerių ir kompetencijos stoką. Dažniausiai vietinis verslas sunkiai internacionalizuojasi (išlieka uždaras), menkas klasterizacijos ir kooperacijos lygis. Taip pat galima būtų paminėti, kad darbo santykių reguliavimo sistema nėra lanksti. Verslo etika ir kultūra nuolat ir sparčiai gerėja, tačiau vis dar išlieka palyginti rimta problema, kurią įveikti Vakarų šalių įmonėms neretai yra sudėtinga. 3.3 Rekomendacijos padedančios didinti užsienio investicijas Lietuvoje Remiantis „Investavimo skatinimas gerinant investicinę aplinką Lietuvoje“ ataskaita galima pasiūlyti tokias rekomendacijas, kurios padėtų didinti užsienio investicijas: • Reorganizuoti (sustiprinti) Lietuvos ekonominės plėtros agentūrą (LEPA), ją paverčiant visą užsienio investuotojų pritraukimo veiklą koordinuojančia institucija, kadangi dabar LEPA turi gana ribotas galimybes įtakoti investiciniam klimatui, vyriausybei, savivaldybių ir kitų institucijų sprendimams. Dažnai investuotojai nežino į ką jie gali kreiptis, kad būtų lengviausiai sprendžiami visi su investicijomis susiję klausimai. Dėl to atsiranda palankios sąlygos korupcijai, neskaidrumui, biurokratiniams trikdžiams. Investuotojas neturi laiko ir noro laukti, jis renkasi lengvesnį kelią, t.y. šalį ar regioną, kur tokių problemų nėra ar jos yra mažesnės. LEPA turėtų būti žymiai savarankiškesnė, pakankamą biudžetą ir įgaliojimus turinti institucija. Ji galėtų būti dvigubo pavaldumo. Matricinė, o dar geriau - tinklinė, valdymo struktūra turėtų apimti daugelį Lietuvos valstybinių institucijų, taip pat atitinkamas miestų ir rajonų struktūras, atsakingas už ekonominį vystymą ir investicijas. • Skubiai parengti tikslingą užsienio investuotojų pritraukimo į pasirinktus sektorius strategiją. Pirmiausia tai būtų taikoma metalo apdirbimo, mašinų gamybos ir prietaisų pramonei. Jei nebus parodyta iniciatyva į šiuo metu palankią situaciją, ši pramonė ir toliau liks su sena technologija, nepilna, todėl vėliau susidurs su labai didelėm problemom. Efektyviai panaudojus ES struktūrinių fondų lėšas, metalo pramonė turi bent nedidelę progą pakartoti medienos ir baldų pramonės sėkmę. Taip pat būtų svarbu parengti analogišką investicijų į paslaugų verslus strategiją, ypač – į informacinių technologijų sektorių. Jungtinių Tautų atliktas tyrimas daugelyje šalių parodė, jog artimiausiu metu siekiant pritraukti investicijas, daugiausia dėmesio reikia skirti ne bendriesiems, bet specifiniams, konkretiems sektoriams ar investuotojams skirtoms priemonėms. • Parengti ir realizuoti šalies marketingo strategiją, išryškinančią lyginamuosius pranašumus. Tai nuolat akcentuojamas aspektas diskusijose su Lietuvoje veikiančiais investuotojais. Marketingas – silpnoji Lietuvos valstybės pusė, daugeliu atvejų kaimyninės šalys užsieniui žinomos geriau negu Lietuva (ypač tai pasakytina apie Estiją). • Padėti įvairiems Lietuvos regionams kurti pramonines zonas, turinčias aiškią viziją ir strategiją. Be LEPA ir ūkio ministerijos paramos to nepasieksi. Dabar geriausiu atveju apsiribojama sklypo išskirimu galimoms investicijoms, neturint aiškaus matymo kas ir kodėl čia galėtų investuoti. • Parengti priemones, skirtas skatinti klasterių kūrimąsi ir klasterizacijos procesų spartinimą nacionaliniu ir regioniniu mastu. Klasteriai – ypatingai svarbi sąlyga pritraukti kokybiškus vietos ir užsienio investuotojus, juos išlaikyti, mažinant tikimybę, jog pasikeitus veiklos sąlygoms ar investuotojų tikslams, jie veiklą perkels į kitą vietą. Pirmenybę reikėtų teikti tiems dariniams, kurių pagrindinė veikla vykdoma ne sostinėje (jei tai nėra „naujosios ekonomikos” sektoriai). Bandymas pastangas dirbtinai koncentruoti į nesėkmingus regionus, į veiklą pakankamai neįtraukiant pagrindinių miestų potencialo, būtų taip pat neperspektyvus. Reikėtų: • sukurti klasterių kūrimosi palaikymo ir skatinimo sistemą; • skatinti technologinių parkų, verslo inkubatorių ir kitų žinių branduolių kūrimąsi; • parengti priemonės klasterizacijos ar kompetencijos tinklų žemėlapį. • Panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas, sukurti užsienio ir vietos investuotojų (esamų ir potencialių) informavimo sistemą apie Lietuvos pramonės ir verslo intelektinį, gamybinį, struktūrinį ir kitokį potencialą. Tai, kad vietos ir užsienio įmonių vadovai ir investuotojai labai mažai žino apie įvairias verslo, ekspertizės, kooperavimosi, paslaugų verslui ir kt. galimybes, yra aiškus ir daug kartų įrodytas faktas. Dėl šios priežasties neretai išauga bendri veiklos kaštai, lėtai vyksta specializacija bei klasterizacija, o užsienio investuotojai nemato daugelio veiklos racionalizavimo galimybių. Tai turi būti vienas nuolat atnaujinamas duomenų banko tinklas. Dabar taip pat nėra institucijos, pakankamai gerai žinančios apie potencialius investuotojus, jų strategijas ir daugelį kitų aspektų, svarbių vykdyti aktyvią ir sumanią išteklių panaudojimo strategiją. • Panaudojant Struktūrinių fondų lėšas parengti nuostatus (programą), įsteigti strategiškai svarbių tarptautinių įmonių technologinius centrus. Technologiniai centrai - tai inovacinės veiklos centrai, glaudžiai susiję su gamyba ir skirti produktų, technologijų bei veiklos metodų tobulinimui ir diegimui. Struktūrinių lėšų panaudojimo galimybė – kritiškai svarbus veiksnys, kadangi sunkoka rasti pakankamai argumentų, kodėl stambios tarptautinės kompanijos technologinius centrus turėtų steigti Lietuvoje. Reikia įvertinti dar ir tą veiksnį, jog pagal struktūrinių fondų lėšų panaudojimo tvarką yra būtinas veiklos tęstinumas, kiekvieno tokio centro įkūrimas turėtų ilgalaikes strategines ir sistemines pasekmes mokslo ir pramonės vystymui Lietuvoje. • Išskirti svarbiausias sritis, kurioms reikia rengti aukščiausios kompetencijos specialistus ir sukurti sistemą jiems parengti, vienijant švietimo ir studijų, pramonės ir verslo bei investuotojų pastangas. Įmonių vadovai konstatuoja, jog parengiami nepakankamos kokybės specialistai, o mokymo įstaigos arba neturi realių galimybių tokius specialistus parengti, arba trūksta motyvacijos. • Parengti investicijų skatinimo programą. Tokios paskatos, įvertinant kitų šalių, konkuruojančių su Lietuva dėl tų pačių investicijų, galėtų būti: • pilnos ar dalinės pelno mokesčio lengvatos naujai kuriamoms ar besiplečiančioms įmonėms; • dalinis kvalifikacijos kėlimo ar naujos įgijimo kaštų kompensavimas; • mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo išlaidų dalinis kompensavimas; • dalinis infrastruktūros sukūrimo ir vystymo kaštų kompensavimas; • lengvatinės sąlygos įsigyti žemę ir plėsti AVT, mokslui imlią veiklą ar ją plėsti į menkiau išvystytus regionus. Išvados Galiausiai, kai mūsų darbas yra baigtas norėtumėm jums trumpai priminti, kokius tikslus buvome išsikelę darbo pradžioje ir aptarsime kaip juos įgyvendinome. Pirmiausiai mes norėjome skaitytoją supažindinti su investicijų klasifikavimu ir manau, kad mums tai tikrai neblogai pavyko, nes aptarėme įvairias jų rūšis: grynasias, portfelines, tiesiogines ir dar nemažai kitų investicijų rūšių. Taip pat trumpai aptarėme pagrindinę investicijų ekonominę reikšmę. Antra ir trečia mūsų kursinio dalis buvo apie tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje, aptarėme pagrindinius veiksnius lemiančius mūsų šalies patrauklumą, pakankamai plačiai aptarėme Laisvųjų ekonominių zonų reikšmę .Taip pat ganėtinai plačiai aprašėme Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą gerinti Lietuvos investicinį klimatą, išskyrėme pagrindinius šios programos tikslus ir aptarėme pagrindines priemones, kuriosmis bus šių tikslų siekiama. Toliau išskyrėme pagrindines ūkio šakas, kurios pritraukia daugiausiai užsienio kapitalo į Lietuvą. Kaip jos keitėsi pastaraisiais metais, ir žinomą, kokią įtaką tai daro šalies ūkui. Didelę reikšmę skyrėme statistinių duomenų aprašymui. Tai yra bandėme apžvelgti, pagrindines tiesioginių užsienio investicijų tendencijas ir apimtis, kaip kito investicijų kiekis pastaraisiais metais. Aptarus šalies patrauklumą lemenčius veiksnius, žinoma reikėjo aptarti ir veiksnius, kurie riboja investicijų pritraukimą į Lietuvą, toje dalyje aptarėme pagrindinius du veiknsius, kurie gasdina užsienio investuotojus: korupcija ir biurokratizmą. Tačiau, be to dar apžvelgėme teisinę bazę, kuri ir reglamentuoja, viską, kas yra susiję su investicijoms. Ir manau viena įdomiausių mūsų kursinio darbo dalių yra trumpos rekomendacijos, kurios galėtų padėti pagerinti Lietuvos investicinį klimatą. Labai tikimės, kad mūsų darbas jums buvo įdomus ir suteikė jums naujų žinių apie tiesiogines užsienio investicijas, jų svarbą ir Lietuvos padėtį šioje srityje. Litertūros sąrašas 1. Didmeninės prekybos sąvokos paaiškinimas [žiūrėta lapkričio 23 d.]. Prieiga per internetą:
Šį darbą sudaro 10663 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Tarptautinės ekonomikos kursinis darbas
- 39 psl., (10663 ž.)
- Word failas 368 KB
- Lygis: Universitetinis
- ✅ Yra šaltiniai
Atsisiųsti šį kursinį darbą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Tiesioginių užsienio investicijų ekonometrinis modelis ir analizė
Tarptautinė ekonomika
Peržiūrėti darbą
Tiesioginių užsienio investicijų migracija Lietuvos atžvilgiu
Tarptautinė ekonomika
Peržiūrėti darbą
Privalumai ir trūkumai Lietuvai stojant į Europos Sąjungą (ES)
Tarptautinė ekonomika
Peržiūrėti darbą
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
