Užsienio prekybos režimo pasikeitimo tendencijos Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare

Iki įstojimo į Europos Sąjungą, Lietuvos užsienio prekyba buvo reguliuojama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais bei įvairiomis dvišalėmis ar daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis (laisvosios prekybos sutartys, ekonominio bendradarbiavimo sutartys). Pagrindinis užsienio prekybos reglamentavimo instrumentas yra Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas. Jame buvo numatyti visi importo ir eksporto muitų taikymo atvejai. Antidempingo, kompensacinių ir protekcinių priemonių taikymo galimybes nustato atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai.
Reikėtų trumpai aptarti pagrindinius terminus, kurie bus vartojami šiame darbe. Pirmasis būtų – laisvoji prekyba – tai valstybės ekonominė politika, kai be jokių muitų ir suvaržymų visos šalys naudojasi tarptautinio teritorinio gamybos specializavimo privalumais. Kitas terminas – muitas – netiesioginiai valstybės mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekės, gabenamos per valstybinę sieną.
Taip pat reikia išskirti tokius dalykus, kad būna laisvosios prekybos zonos, tokios kaip NAFTA, ELPA, ASEAN ir Muitų sąjungos – ES, CARICOM, Andų grupė. O kalbėsime konkrečiai apie ES – Europos Sąjungą, kadangi būtent į šią muitų sąjungą įstojo Lietuvą.
Buvo pakankamai daug prielaidų Lietuvai įstoti į ES. Viena tokių yra laisvosios prekybos plėtojimas. Laisva prekyba yra ypač svarbi tokioms mažoms ir atviroms ekonomikoms kaip Lietuva.
ES rinka - tai rinka be vidinių sienų, kurioje gali laisvai judėti prekės, paslaugos, kapitalas ir žmonės.
a. Prekių judėjimas - tai ir muitų bei muitinių panaikinimas, bendra užsienio prekybos bei muitų politika, netarifinių barjerų panaikinimas.
d. Laisvas asmenų judėjimas - tai neribota laisvė gyventi, steigti savo verslą ir dirbti bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje.
Užsienio prekyba suteikia galimybę įsigyti automobilius, elektronikos ir kitas prekes, kurios negaminamos Lietuvoje arba kurių kokybė ar kaina netenkina mūsų. Užsienio prekyba suteikia galimybę įsivežti vaisius ir daržoves, kurie neauga Lietuvoje ar naftą ir kitus išteklius, kurių nepakanka, o taip pat produktus, kuriuos Lietuvos gamintojai naudoja savo veikloje ir perdirbtus parduoda vietos ar užsienio rinkoje. Užsienio prekyba taip pat suteikia galimybę parduoti Lietuvoje išaugintus ar pagamintus produktus kitų šalių vartotojams ar perdirbėjams ir gauti užsienio valiutos,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!