Dar prieš penkiasdešimt metų Europa buvo sudaryta iš daugybės atskirų „prekybos tvirtovių“ dėl didelio daugumos valstybių išorinės apsaugos lygio. Vis dėlto Europos Bendrijos (EB) valstybės nuėjo ilgą kelią plėsdamos ir gilindamos tarpusavio ekonominį bendradarbiavimą, liberalizuodamos ne tik vidaus, bet ir išorės prekybą ir antros dvidešimto amžiaus pusės eigoje Europos ekonomikos tapo kur kas labiau susijusios tarpusavyje. Nuo pat pradžių valstybėss koncentravosi tiek į regioninę integraciją, tiek į daugiašalį prekybos liberalizavimą.1 Jau 1957 metų kovo 25 dieną šešių valstybių (Prancūzijos, Vakarų Vokietijos, Italijos, Belgijos, Nyderlandų, Liuksemburgo) pasirašytoje Romos sutartyje, kuri įsigaliojo 1958 metų sausio 1 dieną, buvo numatyta ateityje panaikinti tarptautinės prekybos apribojimus, užtikrinti subalansuotą prekybą bei skaidrią konkurenciją, sukurti vidaus rinką.2 Po dešimties metų, 1968 metų liepos 1 dieną, valstybės jau sudarė muitų sąjungą – liberalizuota šalių tarpusavio prekybą, sutarta dėl vienodų taisyklių prekybai su trečiosiomis šalimis. Valstybės narės ėmė vykdyti bendrą užsienio prekybos politiką, taikyti bendrąjį muitų tarifą. Vis dėlto ties tuo ekonominė Bendrijos narių integracija nesustojo ir ilgainiui muitų sąjunga transformavosi į bendrąją rinką (1992 metų gruodžio 31 dieną) su keturiomis pagrindinėmis laisvėmis – laisvu prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimu. O štai 1999 metų sausio 1 diena laikoma jau ir Ekonominės ir pinigų sąjungos, kurioje derinama valstybių narių ekonominė politika bei įvesta bendra valiuta, pradžia.3 Po plėtros į Rytus Europos Sąjunga tapo 455 milijonus gyventojų turinčia muitų sąjunga, kurios prekyba prekėmis bei paslaugomis sudaro maždaug penktadalį viso pasaulio prekybos4. Sąjungos reikšmė tarptautinėje prekyboje tapo dar didesnė, atsirado didesnis poreikis plėtoti prekybinius ryšius su ES kaimynėmis.ir kitomis šalimis. Ir kadangi, kaip jau minėta, ES vidaus rinkoje prekės, paslaugos, darbas ir kapitalas iš esmės juda laisvai, be apribojimų, šiame darbe dėmesį sutelksiu į Sąjungos prekybos su trečiosiomis šalimis politiką, arba kitaip, Bendrąją prekybos politiką (BPP), apimančią prekybą prekėmis, visus prekybos paslaugomis aspektus, komercinius intelektinės nuosavybės aspektus.5 Darbo tikslas yra...
Šį darbą sudaro 5610 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!