Rinkos raida ir perspektyvos integruojantis į Europos Sąjungą (ES)

Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas, skirtas regionų išsivystymo skirtumams mažinti ir menkiau išsivysčiusių regionų plėtrai skatinti. Šiuo tikslu buvo sukurti keturi ES struktūriniai fondai, kuriuos sudaro Europos Sąjungos biudžeto lėšos: 2000 - 2006 m. ES struktūrinių fondų biudžetas sudaro 195 mlrd. Eurų , t.y. apie 30 % viso ES biudžeto. Struktūrinių fondų parama remiasi papildomumo principu - suteikiamos paramos lėšos skiriamos ne pakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas papildyti ES biudžeto lėšomis. Tai reiškia, kad valstybės narės turi pačios prisidėti prie remiamų projektų finansavimo.
Fondų tikslas - skatinti atsiliekančių ES regionų plėtrą ir prisitaikymą prie ekonomikos pokyčių. Remti krizės apimtus pramonės regionus, kad jie galėtų persiorientuoti į kitas ekonomikos sritis. Įstojusi į ES Lietuva turės būti pasirengusi naudotis ES struktūriniais fondais.
1. Europos Sąjungos Struktūriniai fondai
1.1 Struktūrinių fondų atsiradimas ir tikslai
Europos Sąjungos viduje esama didelių ekonominių ir kultūrinių skirtumų. Struktūriniu požiūriu atskirų regionų nelygi padėtis pasireiškia, pvz., nevienodomis pajamomis arba sunkumais, kylančiais dėl nedarbo. Dėl šių nelygybių iškyla visų Europos Sąjungos šalių vienybės ir solidarumo problema.
Jau 1957 m. Romos sutartyje buvo pabrėžiama harmoningos plėtros, kuriant Europos Bendriją, būtinybė. Tačiau išskyrus tai, kad buvo panaikintos muitų užtvaros ir palengva atvertos rinkos, nebuvo sukurta jokia tikra Bendrijos politika šiam tikslui pasiekti.
1973 m. į ES įstojus Danijai, Airijai ir Jungtinei Karalystei atsirado dar didesnis poreikis turėti specialų regioninės politikos svertą. 1975 m. valstybės narės įsteigia Europos regioninės plėtros fondą (ERPF).
Devintajame dešimtmetyje, tuo metu, kai į Bendriją įstoja neturtingesnės šalys (Graikija, Portugalija ir Ispanija) dar labiau sustiprėja ekonominė būtinybė ir politinė valia mažinti išsivystymo ir gyvenimo lygių skirtumus. 1987 m. įsigaliojęs Suvestinis Europos aktas žymi naujos struktūrinės politikos pradžią: iš tiesų Komisija pasiryžusi stiprinti ekonominį ir socialinį solidarumą, kitaip tariant, mažinti regionų netolygumus.
1993 m., įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, ekonominė ir socialinė sanglauda tampa vienu iš Europos Sąjungos politikos prioritetų, tokiu pat svarbiu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!