Lietuvos užsienio prekybos struktūra, tendencijos ir perspektyvos

ĮVADAS Tarptautinė prekyba (international trade) - tai pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis įvairiose šalyse tarp pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų. Šiam procesui būdingi du pagrindiniai bruožai: 1. Jis vykdomas tarp dviejų ar daugiau valstybių. Todėl, kai prekyba vyksta už valstybės sienų, ji tampa šalies socialinės ir ekonominės politikos objektu. 2. Naudojamos įvairios valiutos su joms būdingais valiutų kursų svyravimais. Šalys prekiauja viena su kita, kad galėtų įsigyti užsienio prekių žemesnėmis kainomis negu gamindamos tokias pat prekes šalies viduje. Vadinasi, kiekviena šalis iš prekybos stengiasi gauti naudos. Kas gi sudaro prekybos tarp šalių ekonominį pagrindą? Tarptautinės prekybos pagrindas yra mainai ir specializacija. Tarptautinių mainų prielaida - gamybos sąlygų skirtingumas (skiriasi gamtinės sąlygos, apsirūpinimas ištekliais, darbo jėgos išlaidos, naudojama skirtinga technologija ir t.t.). Gamybos sąlygų skirtingumas lemia gamybos kaltų ir kainų skirtumus. Vykstant tarptautiniams mainams, šalys aprūpina pasaulinį akį tomis prekėmis, kurių gamyba šalies viduje yra palyginti pigi. Šalys importuoja produkciją ar paslaugas, kurių gamyba šalyje būtų žymiai brangesnė negu jos įsigijimas pasaulinėje rinkoje. Vadinasi, kiekviena šalis specializuojasi gaminti tai, kas jai efektyviau. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą keičiasi tiek vidaus tiek išorės rinkos sąlygos. Naujų griežtesnių standartų atsiradimas, muitų naikinimas ir kiti veiksniai sąlygoja įmonių veiklos galimybes šalyje bei prekiaujant su užsienio rinkomis. Šių sąlygų nagrinėjimas ir tendencijų numatymas šią dieną yra ypač aktualus. Užsienio prekybos perorientavimas iš buvusios SSRS į Vakarų šalis ir jos reintegracija į pasaulio ekonomiką ne tik sudarė esminį šalies perėjimo į rinkos ekonomiką elementą, bet ir buvo siejama su Lietuvai svarbiais politiniais ir saugumo aspektais. Dėl šio sisteminio pasikeitimo po keleto metų užsienio prekyba buvo liberalizuota ir prasidėjo prekybos srautų persiorientavimas, atspindintis šalies santykinius pranašumus. Šioje temoje svarbiausias tikslas išnagrinėti tarptautinę prekybos struktūrą, taip pat Lietuvos užsienio prekybos pobūdį ir prekinę struktūrą bei tendencijas. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti tarptautinės prekybos struktūrą; 2. Apžvelgti Lietuvos užsienio prekybos pobūdį ir prekinę struktūrą; 3. Aptarti Lietuvos užsienio prekybos tendencijas ir perspektyvas. 1. TARPTAUTINĖS PREKYBOS STRUKTŪRA Prekių ir paslaugų judėjimas tarp šalių susieja nacionalinius ūkius į bendrą rinką ir sustipriną jų ekonominę priklausomybę tarpusavyje. Tarptautinės prekybos plėtros lygį rodo ir eksporto bei bendrojo vidaus produkto santykis arba eksporto kvota su bendruoju vidaus produktu. Dabartiniu metu prekybos augimas viršija gamybos augimą, tai pasaulinės ekonomikos raidos ir besitesinčių ilgalaikių sąlygų keitimosi rezultatai. Tačiau dabartinei prekybai būdingi neekvivalentiniai mainai, dėl kurių susidaro didelių nuostolių. Neekvivalentiniam tarptautinės prekybos pobūdžiui turi įtakos ne tik ekonominio išsivystymo lygių ir darbo našumo skirtumui, bet ir tarptautinio darbo pasidalijimo ypatybės, kurios besivystančios šalys daro priklausomas nuo išvystytų šalių. Besivystančios šalys norėtų gaminti iš turimų žaliavų ir medžiagų pramoninės prekės ir eksportuoti jas į išsivysčiusias valstybes. Besivystančių šalių eksportas į išsivysčiusias šalis sukelia pastarųjų nepasitenkinimą dėl pigios darbo jėgos. Neekvivalentinė tarptautinė prekyba vyrauja ir tarp pačių šalių. 1.1. Tarptautinės prekybos prekinė struktūra Svarbiausias pasikeitimas tas, kad žaliavų ir medžiagų dalis sumažėjo, o gatavų gaminių dalis padidėjo. Iki 7-o dešimtmečio tarptautinės prekybos apyvartoje vyravo prekyba produkcija ir žaliavom, o dabartinais laikais tarp valstybių paplito tarptautiniai mainai sudėtinga mokslui imlia produkcija (staklėmis, elektronika, informacinė technika ir kt.). Taip pat padidėjo mašinų gamybos pramonė ir importas į besivystančias šalis. Maisto produktų lyginamojo svorio sumažėjimas susijęs su žemės ūkio produkcijos gamybos augimu išsivysčiusiose šalyse. Šios šalys visiškai apsirūpina maisto produktais. Tačiau padidėjo keitimosi maisto produktais apimtis tarp išsivysčiusių šalių. Išsivysčiusios šalys subsidijuoja žemės ūkį ir saugo savo rinkas, pasitelkdamos muitus bei kitus importo apribojimus. Žaliavos importo sumažėjimą sąlygoja trys priežastys: 1. Sintetinių medžiagų gamybos plėtimas; 2. Intensyvesnis vietinių žaliavų išteklių panaudojimas; 3. Išteklius taupanti technologijų įdiegimas. Eksportuojamų pagal vertę produkcija pirmauja automobiliai, po to kompiuteriai ir informacinės technologijos, automobilių dalys ir varikliai, ryšio priemonės ir puslaidininkai. Svarbią vietą tarptautinėje prekyboje užima paslaugų eksportas ir importas. Tai visos tarptautinio ir tranzitinio transporto rūšys, užsienio turizmas, bankų ir draudimo kompanijų paslaugos, mokėjimai už patentus, honorarai, pajamos iš reklamos, meno darbai, sveikatos apsaugos, švietimo paslaugos, skaičiavimo technikos programinis aprūpinimas, prekybinė ir techninė veikla. 1.2. Lietuvos užsienio prekybos pobūdis ir prekinė struktūra Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pasikeitė ekonominė situacija. Ekonominiai ryšiai su buvusios Sovietų Sąjungos respublikomis susilpnėjo ir susiklostė sąlygos savarankiškesnei užsienio prekybos politikai; tiesioginiams ekonominiams ryšiams su Vakarų šalimis. Todėl keitėsi Lietuvos užsienio prekybos struktūra ir dinamika. Liberalizavus santykius su užsienio šalimis, Lietuvos užsienio prekybos apyvarta su Vakarų Europos ir kitomis pasaulio šalimis ėmė sparčiai plėtotis. 1999 m. šalies eksporto į Vakarų šalių rinką dalis sudarė tik 3,9 proc. BVP, 2000 m. - 9,4 proc., 2002 m. -17 proc., o 2004 m. eksportas į ES šalis sudarė - 28,7 proc. BVP. Nagrinėjant Lietuvos užsienio prekybos struktūrą ir jos pokyčius 1999 – 2004 m. laikotarpiu, išryškėjo šios kitimo tendencijos: 1. Prekybos su Vakarų šalimis apyvartos dalis padidėjo 3,9 karto ir sudarė 58 proc. visos apyvartos, o eksporto - net 5,9 karto ir sudarė 47 proc. eksporto apimties. Ypač didėjo prekybos apyvarta su ES šalimis (eksportas - nuo 2,28 proc. 1999 m. iki 50,1 proc. 2004 m., importas - nuo 2,52 proc. 1999 m. iki 45,6 proc. 2004 m.). 2. Prekybos su Rytų šalimis apyvartos dalis pastebimai sumažėjo (4 kartus) ir sudarė 21,7 proc., o eksporto dalis - 4,5 karto ir sudarė 18,9 proc. visos eksporto apimties. 3. Lemiamas vaidmuo Lietuvos eksporto plėtojime tenka pramonei ir šioms pagrindinėms šakoms: lengvajai ir maisto pramonei, cheminių medžiagų ir produktų pramonei bei mašinų gamybai; 4. Lietuvos importo plėtojimo linkmė visiškai kitokia. Lietuvos importe lemiamas vaidmuo tenka naftos ir dujų pramonei; antraeilis vaidmuo tenka mašinų gamybos ir chemijos pramonei, o trečiaeilis vaidmuo - lengvajai ir maisto pramonei. 2. LIETUVOS UŽSIENIO PREKYBOS TENDENCIJOS IR PERSPEKTYVOS Ekspertai teigia, kad Lietuvos eksportuotojai vis labiau domisi ES rinkomis, nes prekiauti jose tampa patraukliau, nei eksportuoti į Rusiją. Vidmantas Šaferis, "Hansabanko" analitikas, prognozuoja, kad prekybos su Europos Sąjunga apimtys didės. „Šiuo metu daugelis Lietuvos įmonių stengiasi ir artimiausiu metu stengsis kovoti dėl Europos Sąjungos rinkos dalies. Ypač maisto pramonės įmonės, pienininkai yra apsisprendę, kad Europos Sąjungos vidaus rinka turi gerokai didesnį potencialą, nei subsidijuojamas eksportas iš jos“,– kalba Šaferis. Ypač prekyba turėtų suaktyvėti su Lenkija, Vokietija, Prancūzija – su šiomis šalimis daug vilčių sieja maisto pramonė. Šaferis nurodo, jog Lietuvos užsienio prekybos struktūra keisis maždaug pusmetį ar metus. Analitikas sako, jog Rusija ir toliau bus pagrindinė energetikos išteklių tiekėja. Jos, kaip eksporto rinkos, perspektyvos labai priklauso nuo jos ekonomikos augimo, taip pat nuo to, kaip Lietuvos įmonėms seksis kovoti dėl ES subsidijų eksportuoti į Rusiją. Gali būti, kad dėl subsidijų pagerėjus prekybos sąlygoms su Rusija mažės prekyba su trečiosiomis šalimis, pvz., Artimųjų Rytų valstybėmis. Lietuva ir Kinija dar mažai žino apie galimybes plėsti verslą šiose rinkose ir jų neišnaudoja - reikia aktyviau ieškoti ryšių bendradarbiauti, pabrėžta viename Vilniuje vykusiame seminare apie Lietuvos verslo galimybes besiplečiančioje Kinijos rinkoje. Anot Kinijos Liaudies Respublikos ambasados Lietuvoje ekonomikos ir komercijos patarėjo, Lietuva jau dabar yra pagrindinė jų šalies partnerė iš Baltijos valstybių. Tačiau prekybos su šia tolimąja šalimi rodikliai toli gražu nėra Lietuvos naudai. Pavyzdžiui, Kinijos eksportas į mūsų šalį 2003 m. buvo kone keturiasdešimt kartų didesnis nei mūsiškis į Kiniją. Dainius Voveris, ambasadorius ypatingiems pavedimams, anksčiau šešerius metus praleidęs Kinijoje, sako, kad toks užsienio prekybos deficitas rodo, kad „reikia ką nors daryti“. Pagrindinė, jo nuomone, pasyvumo priežastis yra ta, kad lietuviai neišmano tos rinkos, neturi jos ekspertų, svarbi ir kalbos kliūtis. Vienas iš Lietuvos prekybos tinklų jau ne pirmi metai Kinijoje turi savo atstovą – jis rūpinasi prekių tiekimu. Lietuvos gamintojų suprojektuoti gaminiai gaminami Kinijoje. Atsakydami į klausimus, ką galima eksportuoti į Kiniją ar iš jos atsivežti, šios šalies atstovai nuolat pabrėždavo, kad jų rinka „itin didelė ir atvira“, todėl paklausūs būtų įvairūs produktai ir paslaugos, jei jų kaina būtų konkurencinga. Pono Voverio nuomone, Kinijoje perspektyvu būtų prekiauti mediena, medienos gaminiais, trąšomis, linu, maisto produktais ir kt. Lietuvos - Kinijos prekybos struktūra. 2003m. iš Kinijos daugiausiai įvežta mašinų ir mechaninių, elektros įrenginių, jų dalių, garso ir vaizdo aparatūros, jų dalių – 43 proc. viso importo. Tekstilė – 11 proc., netaurieji metalai – 8 proc., įvairūs pramonės dirbiniai - 7,4 proc., avalynės, galvos apdangalų, skėčių, skėčiai nuo saulės ir pan. - 5,7 proc. Taip pat vežta plastiko ir jo dirbinių, chemijos pramonės gaminių ir kt. Savo ruožtu iš Lietuvos į Kiniją 2003 m. daugiausiai vežta netauriųjų metalų – 49 proc. viso eksporto. Žalios ir išdirbtos odos, kailių, odos dirbinių - 11,5 proc., chemijos pramonės gaminių - 8,5 proc., tiek pat vežta ir tekstilės gaminių. 8,8 proc. eksporto sudarė mašinos ir mechaniniai, elektros įrenginiai, jų dalys, garso ir vaizdo aparatūra, jų dalys. ES naujokių mėsos perdirbimo ir sūrio pramonės atstovai teigia, jog per pastaruosius 10 m. šiose pramonės šakose kainos gerokai pakito, todėl ilgainiui ES naujokės gali prarasti pranašumą prieš senbuves. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį Lenkijoje kiauliena buvo 30 proc. pigesnė nei ES, o dabar kokybiška kiauliena gali būti iki 20 proc. brangesnė. Panaši padėtis ir Vengrijoje - anksčiau aukščiausiosios kokybės kiauliena kainavo apie 13 proc. pigiau, o dabar ji yra brangesnė nei ES. Tas pats ir Čekijoje. Daugelis ES naujokių sūrio gamintojų yra stiprūs eksportuotojai, be to, šalyse parduodama daug vietos produkcijos, todėl sūrių importuojama minimaliai. Ekspertai pabrėžia, jog didėjančios pajamos ir vartojimas vidaus rinkoje turėtų šiek tiek sumažinti eksportą. Lietuvos sūrių eksportuojama dalis, pasak „Food Production Daily“ tinklalapio, apimtimis beveik prilygsta Lenkijos. Pastebima ir kita tendencija, jog turtingesnėse ES naujokėse vis daugiau vartojama vakarietiškų sūrių rūšių. Europos Komisijos tvirtinimu, Lietuvos ūkis artimiausiais metais veikiausiai ir toliau bus sparčiausiai besiplečiantis tarp ES naujokių. Be to, jau dabar, anot specialistų, Lietuvos maisto pramonė yra gerai išvystyta ir atitinka visas ES normas. „Lietuva yra pigiausia šalis iš 10 naujų ES narių, kurioje galima imtis verslo,- teigė ES maisto pramonės atstovų seminare Raimonda Sadauskienė, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros Investicijų departamento direktorė. - Lietuva taip pat siūlo aukštos kvalifikacijos darbo jėgą.“ „Mes jaučiamės pasirengę pasinaudoti daugeliu galimybių, kurias siūlo išsiplėtusi ES rinka bei artimas bendradarbiavimas su ES mažmeninės prekybos tinklais“,- tvirtina Raimondas Andrulionis, UAB „Biovela“ eksporto vadovas. 28 proc. rinkos Lietuvoje užimanti AB „Rokiškio sūris“ šiuo metu eksportuoja maždaug 60 proc. sūrių, nemažai jų - į JAV. „Lietuva įstojo į ES ne ribodama prekybą, o suteikdama mums naujų galimybių. Dabar didžiausias mūsų tikslas yra padidinti mūsų užimamą ES sūrių rinkos dalį, greitai reaguoti į rinką bei vartotojus orientuotas produktų bei paslaugų naujoves“,- planuoja Laura Norkutė, „Rokiškio sūrio“ eksporto vadovė. Kai kurie verslininkai tikina, jog, norint pasinaudoti ES rinkos teikiamomis galimybėmis, jiems tiek vidaus, tiek užsienio rinkose teks specializuotis ir susitelkti į tam tikrus produktus. Pavyzdžiui, Vengrijos „Carnex Group“ svarsto specializuotis ir imtis produktų iš ančių bei žąsų kepenėlių gamybos. 2004 m. 25 šalis vienijančioje Europos Sąjungoje gyventojų skaičius dėl plėtros padidėjo 20 proc., iki 454 mln. Tai jau didžiausia pasaulyje vidaus rinka pagal vartotojų skaičių, didesnė už JAV ir Japoniją kartu sudėjus. Vis dėlto gerovės atžvilgiu tarp ES Vakarų ir Rytų skirtumai yra pernelyg dideli. Naujosiose ES narėse gyvena 16,4 proc. ES gyventojų, bet jose sukuriama tik 4,4 proc. Sąjungos BVP. „Rusijos krovinių srautas į Klaipėdą per pastaruosius metus nuolat mažėja. Labai aktualus ir Kaliningrado LEZ statusas, juk Lietuvos verslininkai ten investavo nemažai lėšų, daug įmonių planuoja perkelti ten savo gamybą – dėl pigios darbo jėgos, mažesnių kitų sąnaudų. Be to, ten pagamintas prekes buvo palanku eksportuoti be muitų į Rusiją“, – sako Andrius Nikitinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas. Pasak jo, jei Rusija imtųsi riboti tokį eksportą, žingsnis būtų labai drastiškas ir pačiai sričiai, nes lietuviai ten sukūrė daug darbo vietų. Nikitinas svarsto, kad žinant, jog Rusija kartais, genama politinių ambicijų, imasi visiškai antiekonomiškų sprendimų, galima tikėtis visko, pavyzdžiui, kad ims riboti kapitalo išvežimą. Tuomet Kaliningrade įsikūrusios įmonės negalėtų parsivežti pelno. Tačiau jis pats abejoja, ar Rusija imsis tokių priemonių, nes tuomet būtų sustabdytos ne tik Lietuvos investicijos kaimyniniame regione, bet ir sužlugdytas investuotojų pasitikėjimas apskritai. Juo labiau, kad Kaliningrado BVP auga sparčiau nei visos Rusijos. Lietuva yra vienas iš svarbiausių šio regiono partnerių – pagal investicijas užima trečią vietą, po Lenkijos ir Vokietijos, o pagal įsteigtų įmonių skaičių – pirmą. Rusijos Federacijos duomenimis, iki 2003 m. lapkričio 1 d. Kaliningrado srityje buvo įregistruotos 574 įmonės (bendros bei įmonės su 100 proc. lietuvišku kapitalu). Lietuvių verslininkų indėlis įmonių įstatiniame kapitale sudaro 234,7 mln. RUB, arba 13 proc. visos užsienio investuotojų sumos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos į Kaliningrado sritį buvo 55,10 mln. LT (16 mln. EUR), arba 56 proc. visų Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų į Rusiją. Daugiausia Lietuvos verslininkai investuoja į maisto produktų gamybą bei jų perdirbimo gamybą, baldų gamybą, paslaugų sferą, statybą. IŠVADOS Šalys prekiauja, todėl, kad dėl palyginamojo pranašumo patiria naudą. Jos naudoja pažangesnę technologiją, turi gausesnių gamybos išteklių arba specializuojasi gaminti prekes tokių šakų, kurioms būdinga ekonomija dėl gamybos masto. Pasaulinis ūkis patiria naudą, kai vyksta mainai tarp atskirų valstybių. Išdėstyta medžiaga leidžia daryti šias išvadas: 1. Prognozuojama, kad Lietuvos eksportuotojai vis labiau domėsis ES rinkomis, nes prekiauti jose tapo patraukliau, nei eksportuoti į Rusiją. Ypač prekyba turėtų suaktyvėti su Lenkija, Vokietija, Prancūzija – su šiomis šalimis daug vilčių sieja maisto pramonė. 2. ES maisto pramonės bendrovės per ateinančius kelerius metus turės atrasti abipus naudingas partnerystės su prekybininkais formas ne tik todėl, kad galėtų patenkinti vis didėjančią paklausą, bet ir todėl, jog visuose ES kampeliuose galėtų užimti specializuotas nišas. 3. Lietuva ir Kinija dar mažai žino apie galimybes plėsti verslą šiose rinkose ir jų neišnaudoja - reikia aktyviau ieškoti ryšių bendradarbiauti. 4. Iki šiol prekyba su Rusija sunkiai prognozuojama. Nors Lietuvos verslininkai pagal investicijas Kaliningrado srityje treti po Lenkijos ir Vokietijos, iš Rusijos pusės galima tikėtis antiekonomiškų sprendimų varžančių Lietuvos plėtrą šioje šalyje. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Kmieliauskas L. Kinija nori Lietuvos dėmesio. Verslo žinios, Nr.185, 2004 08 23, P.5 2. Linkaitis M. ES sieks greičiau išspręsti prekybos ginčą su Rusija. Verslo žinios, Nr.140, 2004 07 22, P.11 3. Liukaitytė G., Pačkauskaitė A. Rusija – nenuspėjama. Verslo žinios, Nr.179, 2004 09 15 P.5 4. Sytas A. Eksportuotojai Rusiją keis į ES. Verslo žinios, Nr.133, 2004 07 13, P. 7 5. Vengrauskas V., Langvinienė N. Tarptautinis verslas. - Kaunas: Technologija, 2003. 6. Vijeikis J., Vijeikienė B. Tarptautinis marketingas. – Vilnius, 2003. 7. Statistikos Departamentas. -

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!