Urbanistikos istorija ir filosofija

1. Pirmųjų pastovių gyvenviečių atsiradimas pasaulyje. Jų atsiradimo priežastys, laikas ir vietos.
Priežastys: pirmųjų medžiotojų gentys slinko ten, kur buvo daugiau gyvulių, lengviau juos sumedžioti. Po paskutinio ledynmečio Europoje ir Azijoje išnyko jobnuti mamutai, žlugo mamutų medžiotojų kultūra. Atėjo naujas istorinis periodas – neolitas. Žmogus prisijaukino gyvulius, pradėjo dirbti žemę. Klajoklis tapo sėsliu gyventoju ir pradėjo statytis pirmas pastovias gyvenvietes.
Vietos: naujos žemdirbių kultūros vystėsi ten kur buvo tinkamos žemės ūkio gamybai teritorijos. Tarp Kaspijos ir Aralo jūrų (Amu Darujos ir Sir Darijos žemupiuose); Tigro ir Eufrato slėnyje, prie Nilo upės, Indo ir Gango upės baseinuose Indijoje, Chuanche upės baseine Kinijoje.
2. Žemdirbystės atsiradimas ir plitimas Europoje VII-IV t.pr.m.e. gyvenviečių charakteris Viduržemio jūros šiaurėje. Juodosios jūros vak. pakrantėse ir Šiaurės vakarų Europoje.
Žemdirbystės plitimą Europoje sąlygojo kultūrinė Art.Rytų (yp. kaimyninės Anatolijos) įtaka. (Čatal Chiujuko gyvenvietė Anatolijoje suklestėjo Vllt.pr.m.e, o iki tol joje sėsliai gyventa ~1000mctų). Pietr. Europoje, priešingai, nerasta duomenų, kad laikotarpis iki keramikos atsiradimo neolite būtų trukęs ilgai. Sėslus gyvenimas, žemdirbystė, prijaukinti gyvuliai ir sukultūrinti augalai čia atsirado gan staiga.
Maisto gaminimas įsigalėjo Egėjo j. baseine iki VII t.pr.m.e. vidurio. Anksčiausiose Europos neolito gyvenvietėse svarbiausi auginami gyvuliai- avys ir ožkos-jau buvo prijaukinti. Pradėjus gaminti maistą, nuolat plėtėsi ryšiai.
Apie 6500m.pr.m.e. Graikijos pajūryje ir gretimose lygumose jau buvo išsivystęs neolito ūkis. Žmonės gamino keramiką, laikė avių, ožkų, galvijų, kiaulių ir šunų, augino kviečius, miežius, vikius, lęšius, žirnius ir linus. Tarp žemdirbystei naudotų ir randama akmeninių ir raginių kaplių, pjautuvų su titnago arba osidiano dantukais, girnų, piestų ir grūstuvų, kaulinių mentelių, molinių samčių. Kai neolito gamybos būdas įsigalėjo Egėjo ir Viduržemio jūrų zonoje, neolito technologija netrukus paplito Vid.Europos rytuose, tuo metu klimatas buvo drėgnesnis, todėl sąlygos žemdirbystei palankios.
Jūrų keliai padėjo greitai plisti Žemdirbystei. (Jūreivystė ir prekyba buvo 1. svarbūs veiksniai, skatinę neolito kultūros suklestėjimą. Prekiauta marmuru, obsidianu, kuris - ideali medž pjautuvų ir kt. pjovimo įrankių ašmenims....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!