Architektas Jonas Kristupas Glaubicas

Baroko epocha - vienas ryškiausių laikmečių, palikęs Lietuvoje daugybę pėdsakų. Bene didžiausia paveldo dalis yra architektūriniai paminklai, iš kurių daugumą sudaro sakraliniai pastatai. Barokas skiriamas į tris etapus: ankstyvąjį (1600-1650), brandųjį (1650­1730) ir vėlyvąjį (1730-1790), dar vadinamą rokoko stiliumi.
Yra parašyta nemaža veikalų apie baroko architektūrą, tačiau apie ją kūrusius žmones dar turime nedaug žinių, todėl manau prasminga pristatyti vieną iškiliausių Lietuvos meninkų, architektą Joną Kristupą Glaubicą, kuris kūrė vėlyvajame baroke.
Norint geriau suvokti architekto kūrybą, pirmoje savo darbo dalyje pristatysiu baroko epochą, jos architektūros raidą ir ypatumus Europoje ir Lietuvoje (Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje). Darbo tikslas - atskleisti kokia asmenybė buvo, kaip brendo J. K. Glaubicas ir kaip architekto darbai atrodo Lietuvos ir kitų šalių kontekste. Darbo tikslui pasiekti daugiausia informacijos naudota iš monografijos „Lietuvos arcitektūros istorija“, taip pat A. Bumblausko “Senosios Lietuvos istorija”, straipsnis iš “Dienos” ir informacija iš interneto.
J. K. Glaubico talentas neabejotinas, todėl pacituosiu profesorių Alfredą Bumblauską: “architektas Jonas Kristupas Glaubicas yra didžiausias mūsų diplomatas, o kokie nors tuomečiai Lietuvos valdovai - tik menki politiniai veikėjai architekto J. K. Glaubico epochoje”1.
Barokas - meno kryptis, XVII a. - XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje.
Siauresniąja prasme baroku vadinamas šio laikotarpio architektūros ir dailės stilius. Pradėjo formuotis XVI a. pab. Italijoje (keitė vėlyvąjį renesansą ir manierizmą). XVII a. paplito daugumoje Europos šalių. XVIII a. I pusėje kai kurias vėlyvojo baroko tradicijas tęsė rokokas.
Baroko atsiradimą paskatino kontrreformacija, revoliucinės kovos, reakcija prieš renesanso kultūrą, viduramžių tradicijų gaivinimas. Jį veikė ir antifeodalinis valstiečių judėjimas, buržuazinės revoliucijos, teikusios barokui demokratiškumo, maištingumo. Baroko raidą ypač skatino monarchai, stambieji feodalai ir kiti kontrreformacijos šalininkai.
Baroko kūriniuose asketiškumas derinamas su hedoniškumu, rafinuotumas - su grubumu, abstrakti simbolika - su natūralistiniu detalių tvarkymu. Baroko kūriniai didingi, prabangūs, dinamiški. Baroko mene darniai susijo architektūra, dailė ir kai kurios kitos meno šakos.
1.1 Baroko architektūra Europoje
Baroko architektūros dominuojančios formos, linijos išsirutuliojo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!