Senovės Egipto meno istorija

Nuo seniausių laikų Egiptas traukė keliautojų, mokslininkų, kaimyninių tautų dėmesį. Jau graikai Egipto smukimo laikais, vis gausesniais būriais lankydami kraštą, stebėjo kultūrinius jo paminklus ir gyvenimo būdą, žavėjosi kūrybine žmogaus mintimi, architektais, sukūrusiais nuostabios 5tekonstrukcijos pastatu.
Senovės Egipto menas stengėsi atspindėti amžinumą ir nekintamumą. Viskas buvo statoma amžiams, todėl vyravo didingas formos monumentalumas, tvirtumas, (piramidės, Labirintas, Karnako šventyklų kompleksas, Luksoro šventykla, Sfinksas). Pagrindiniai Egipto meno stiliaus bruožai: statiškumas, griežtas ir ryškus konstruktyvizmas, kanonizmas (tam tikrų normų ir taisyklių paisymas), geometrinis taisyklingumas, atidus natūros stebėjimas. Sėdinčios figūros būtinai turėjo būti sudėjusios rankas ant kelių, vyrai vaizduojami tamsesne nei moterų oda. Piramidės buvo statomos ne tik Senosios karalystės laikais (ne tokios gigantiškos), dabar yra rasta virš 100 piramidžių. Viduriniosios ir Naujosios karalystės laikotarpiu buvo statomi hipogėjai ir šventyklos.
Naujosios ir viduriniosios karalystės laikotarpiu paplito grožinė literatūra, kelionių aprašymai, himnai karaliaus garbei.
Lietuvoje Egiptu susidomėta jau XVI a. 1584 m. Ten nuvyko Pirmasis iš Lietuvos Mykolas Kristupas Radvila Našlaitėlis, žymaus reformacijos skleidėjo Radvilos Juodojo sūnus. Jis du mėnesius išbuvo Egipte ir savo kelionę į Rytus objektyviai ir vaizdžiai aprašė. Buvo išleistos keturios jo knygos laidos lotynų kalba ir aštuonios - lenkų; paskutinioji, dvyliktoji, išėjo 1962 m.
Mykolas Kristupas Radvila aplankė prieinamus tuo metu senojo Egipto kultūros paminklus, įėjo į vidų ir įlipo į Cheopso piramidės viršūnę, aprašė sfinksą, pats buvo nusileidęs į kapus uolose, nusipirko dvi mumijas, kurias bandė parvežti į Lietuvą, deja, amžiaus obskurantizmas paskandino jas jūrų bangose. Minorine nuotaika nupiešė kadaise žalingo Memfio griuvėsius ir jo nekropolį. Įdomiai apibūdino Kairo ir Aleksandrijos paminklus bei jų gyvenimo faktus.
Vėliau senojo Egipto paminklus pradėjo kaupti Archeologinė komisija Vilniuje. 1859 m. profesorius E, Eichvaidas steigiamam egiptologijos skyriui dovanojo dvi krokodilų mumijas ir hieroglifais išrašytą statulėlę. Reikšmingesne buvo A. Branickio, Stanislovo Augusto sesers sūnaus, dovana. 186l m. jis atvežė iš Baltosios Cerkvės ir dovanojo muziejui Tebuose rastą moters mumiją su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!