Vizualiojo meno bei jo plėtros samprata

ĮVADAS Temos aktualumas. Šiandien vis dar svarbi ir dažnai aptariama vizualiojo meno reikšmės tema. Humanitarinių mokslų atstovų darbuose aktualiai diskutuojama apie jo reikšmę ir įtaką ne tik žmogaus savimonės raidai, bet ir visos tautos kultūros brandai ir savitumui. Tačiau pastebėtina, kad socialinių moksliniu požiūrių vizualiojo meno plėtrai yra skirtas menkas dėmesys. Vizualiojo meno plėtros problemos aktuolumą lemia šios priežastys: • vizualiojo meno plėtra daro didelią įtaką viuomenės socialio elgesio modelio formavimuisi. Taip pat veikia visuomenės psichologinį klimatą. Todėl būtina sukurti/ tobulinti vieningą ir efektyviai veikiančią vizualiojo meno plėtros sistemą; • Lietuvoje sukauptas gana didelis potencialas vertybių: meno kūriniai, jauni turintys novatoriškų įdėjų meninkai, visuomenės dalis aktyviai besidominti menu ir t.t Siekiant efektyvios vizualiojo meno plėtros Lietuvoje būtina efektyviai naudoti, tobulinti ir toliaus skatinti esama potencialą, bei pašalinti kliūtis su kuriomis susiduriama plėtojant vizualųjį meną Lietuvoje; • vizualiojo meno plėtra yra susdėtinga kompleksinė veikla apimanti ne tik kultūros seferas, bet taip pat vadybos, vizualiojo meno sferas. Todėl skatinant vizualiojo meno plėtrą, būtina atsižvelgti į teisinės bazės, vialstybinių institucijų veiklos, ir kitų sričių, panaudotinų vizualiojo meno plėtrai, tobulinimą; • Siekiant, kad bendrame Europos Sąjungos kontekste, Lietuva taptų kultūriškai stipria valstybe, būtina plėtoti vizualųjį meną, kaip vieną reikšmingiausių nacionalinės kultūros elementų. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse tokiose kaip Prancūzija, Italija ir t.t vizualusis mena yra plėtojamas aktyviai. Tai lemia aukštą visuomenės kultūrinį išsivystimą. Gerai išplėtotos meno rinkos dėka valstybių biudžetus kasmet papildo nemenkas procentas sumokėtų mokesčių iš prekybos meno kūriniais. Lietuvoje vizualiojo meno sritis yra menkai plėtojama. Taip pat vizualiojo meno plėtros problemos moksliniu požiūriu menkai ištirtos. Tai itin reikšminga problema, nes Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, nuolat susiduriama su plintančiais globalizacijos procesais, o sprendimo būdų daugeliui svarbių probelų, su kuriomis susiduriama plėtojat vizualųjį meną Lietuvoje, vis dar nėra. Siekiant sprėsti susidarančias problemas, bei sėkmingai plėtoti vizualųjį meną, būtina parengti strategiją Lietuvos salygoms. Probleminė situacija. Vizualiojo meno plėtros problema pasireiškia, tuo, kad šiandieniniuose socialinių mokslų darbuose nėra pateikti teoriniai modeliai, kuriuos naudojant būtų galima atsižvelgti į vizualiojo meno kaip vienos iš kultūros sferų ypatumus bei poveikį visuomenės socialinei ir ekominei raidai. Socialinių mokslų darbuose nėra tinkamai išnagrinėta vizualiojo meno raidos specifika, neįvardinti problemų su kuriomis susiduriama plėtojant vizualųjį meną sprendimo būdai, bei nesiūlomi strateginiai sprendimai skirti plėtoti vizualųjį meną Lietuvoje. Tai lėmė darbo objekto ir darbo tikslo bei uždavinių pasirinkimą. Darbo objektas. Vizualiojo meno plėtra Lietuvoje. Darbo tikslas. Parengti teorinį modelį, skirtą vizualiojo meno plėtrai, ir jo pagrindu pasiūlyti vizualiojo meno plėtros Lietuvoje strategijos metmenis. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir apibendrinti: šiuolaikinių humanitarinių mokslų atstovų, nagrinėjančių vizualiojo meno raidą, teorijas(William. J. Thomas Mitchell, Michael Ann Holly, Ivan Castaneda) ; vadybos ir administravimo teorijas panaudotinas plėtojant vizualųjį meną(Federick Winslow Taylor, Henry Fayol, Max Weber, Giep Hegoort); vizualiojo meno teorijas panaudotinas vizualiojo meno plėtrai Lietuvoje( darbo teisė, intelektinės nuosavybės teisė, autorių teisė). 2. Išanalizuoti Tarptautinius(„Pasaulio organizacijos steigimo sutartis“, „ Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis“, „ Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“ ir t.t.) ir Lietuvos Respublikos( „ Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl autorių ir atlikėjų asmeninių neturtinių teisių apsaugos tvarkos patvirtinimo“, ir t.t.). vizualiojo meno aktus panaudotinius vizualiojo meno plėtrai Lietuvoje. 3. Parengti tyrimų metodikas . Surinkti ir susiteminti statistinius duomis (tarpatautiniu ir Lietuvos mastu) apie vizualiojo meno sklaidą. Atlikti anketines apklausas, apklausiant meninkus, vadybininkus, galerijų ir muziejų lankytojus. Anketinių apklausų tikslas-sužinoti respondentų nuomonę apie vizualiojo meno padėtį Lietuvoje. Susisteminus informaciją, atlikti SSGG analizę. 4. Patekti strateginius sprendimus kaip efektyviai spręsti problemas susijusias su vizualiojo meno plėtra Lietuvoje. Taip pat pateikti siūlymus, kaip efektyviai plėtoti vizualųjį meną Lietuvoje. Tyrimų metodai. Magistro baigiamasis darbas parengtas remiantis klasikinėmis ir šiuolaikinėmis humanitarinėmis, socialinėmis terijomis. Atlikta tarptautinių ir Lietuvos Respublikos vizualiojo meno aktų analizė. Siekiant išsiaiškinti bendrą vizualiojo meno situaciją Letuvoje ir Pasaulyje, buvo surinkti ir išanalizuoti statistiniai duomenys. Aiškinantis visuomenės nuomonę apie vizualiojo meno sklaidą Lietuvoje buvo atliktos anketinės apklausos. Atlikta SSGG ( stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės) anlizė. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, praktinė dalis, strateginiai sprendimai, išvados. Darbe naudojamos sąvokos. Menas – „Vienas svarbiausių visuom. sąmonės ir žmogaus veiklos formų, padedanti pertvarkyti pasaulį ir patį žmogų pagal specifinius estetiškumo dėsnius

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!