Modernas Lietuvoje. Jugendas Klaipėdoje

XX a. pradžios vaizduojamoji dailė mūsų dailėtyroje apibūdinama gana plačiai. Tačiau to meto architektūros, jos ryšio su dekoratyvine daile tyrimai kiek atsilieka. Labai nedaug žinoma ir apie amžiaus pradžios Klaipėdą. XIX a. pabaigos - XX a. pradžios dailės ir architektūros jugendo stilius dar neturi vieningo pavadinimo, įvairiose ša1yse jis vadinamas skirtingais vardais. Taip pat nenusistovėjęs jo pavadinimas ir lietuvių dailėtyrinėje literatūroje, kur vyrauja moderno ir secesijos terminai. Reikia tikėtis, jog meno istorikai ateityje suras jam bendrą vardą. Vakarų Europos dailėtyroje šis stilius įvairiuose regionuose vadinamas pagal jo paplitimo židinius. Todėl Klaipėdai moderno ar secesijos terminai nepriimtini. Mat amžių sandūroje dėl administracinės priklausomybės ir kultūrinių ryšių Klaipėdos architektūra ir dailė buvo betarpiškai veikiama vokiečių jugendo. Todėl jugendo terminas pajūrio regionui yra tinkamiausias.
Klaipėdoje jugendas atsirado ir suklestėjo lygiagrečiai su bendru miesto ekonomikos ir kultūrinio gyvenimo pakilimu. XIX a. pabaigoje mieste buvo rekonstruojamos ir statomos naujos įmonės, aktyvėjo stambioji buržuazija. Kultūros poižiūriu bendrame Vokietijos kontekste Klaipėda buvo tik tolima provincija. Neturėjo miestas nei meno mokyklų, nei žymesnių dailininkų, architektų. Tačiau meninis gyvenimas uostamiestyje ruseno. Vietinė Meno draugija (Kunst - Verein) kas antri metai surengdavo po atvežtinę parodą. Naujas menines idėjas skleidė nuo 1896 m. Miunchene pradėjęs eiti ,,Jugend“ žurnalas. Vis dėlto į Klaipėdą jugendas ėjo nedrąsiai, vėluodamas. Ištisą pirmąjį mūsų amžiaus dešimtmetį uostamiestyje šalia jugendo reiškėsi neogotika, kurią rėmė konservatyvūs Vokietijos sluoksniai ir kuri buvo ypač tvirtai įleidusi šaknis valstybinėse statybose. Pavyzdžiui, pirmajame deišimtmetyje (1904-1907 m.) užmiestyje pastatyto didžiulio kareivinių komplekso korpusai pasipuošė gotikinių ordino pilių formomis. 1908 m. netoli geležinkelio stoties atidaryta valstybinė mokytojų seminarija savo išore irgi atspindi neogotiką. Įtvirtintas asimetriškas komponavimas. Statybos ir apdailos medžiagų estetizacija tapo viena svrbiausių išraisškos priemonių. Tradiciniai šlaitiniai čerpių stogai įgijo išradingesnes formas, sienos buvo tinkuojamos rupiu tinku. Naujas pobūdis suteiktas ordino žemėse populiariam fachverkui: pradėta taikyti dekoratyvinius fachverko interpus pastogėse, frontonuose, bokšteliuose. Jugendo raidą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!