Tremties lietuvių literatūra

Gyvenimo neužkonservuosi. Nuo jo nepasislėpsi pelės urvelyje. Šiuo metu niekur nedingsi nuo laikmečio blogybių: mafijos, reketo, korupcijos, vagysčių, mulkinimo ir demagogijos, nelauktai suvešėjusios Lietuvoje. Vadinamas Lietuvos sindromas – komunistų grįžimas į valdžią – būdingas ir kitoms iš komunistinės vergijos išsilaisvinusioms tautoms. Gėris ir blogis keliauja greta, ir pasirenkam mes patys. Žmonės – didžiausias valstybės turtas. Laikinosios gyvenimo būties šventėje kiekvienas žmogus ­– tarsi deimanto grūdas. Kaip gamtinis deimantas – apaugęs apnašomis.Šlifuotas deimantas vadinamas briliantu ir priklauso aukščiausiai brangakmenių klasei. Pabendravus su gyvenimo nušlifuotais Lietuvos Kančių karūnos briliantais tremtiniais. Su tais kurie nepardavė nei garbės, nei sąžinės, nei brolių kraujo. Šių žmonių nereikia mokyti patriotizmo. Atvirkščiai – šio tauraus jausmo reikia mokytis iš jų.
Gyventi, vadinasi, atsiminti.Daliai Grinkevičiūtei ši mintis buvo itin svarbi.Ji turėjo ką atsiminti;ji sukūrė tai, ko nebeįmanoma užmiršti. Kuo gilesnė atmintis, tuo gilesnė kūryba. Pagal šį matmenį Dalia Grinkevičiūtė buvo kūrėja. Ji sukūrė ir sugebėjo išsaugoti svarbiausią 1941 metų birželio 14 d. ištremtų lietuvių kančių metraštį. Rankraščiai, knygos turi savo likimus ,- ši išmintis dabartinėje kultūros istorijoje patvirtina ir Dalios Grinkevičiūtės knygos. Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai kelis kartus sukrėtė juos skaičiusius. Pirmą kartą- 1979 metais, kai buvo paskelbti šiek tiek patrumpinti rusų disidentų leidimo ,, Pamiatj ”.Antra kartą, kai buvo išspausdinti J.Prunskio albume ,, Lietuviai tremtiniai Jakutijoje ”. Tekstas buvo išverstas iš rusų kalbos- vertė Paulius Vadutis. Pridėtas ,, Baigiamasis leidėjo žodis ” apie užrašų autorę, pasirašytas kriptonimu M.J.:,, Santūrumas, netgi lakoniškumas, aprašant Lietuvos žmonių deportacijos tikrai siaubą keliančius epizodus paverčia šituos užrašus veik juridiniu dokumentu. Tuo pačiu Dalios Grinkevičiūtės užrašai yra įžymus žmogiškas dokumentas ”.
Išdilino – gal jau paskutinį kartą – kolektyvinį tautos kūrybos instinktą taip atsparą stalinizmo baisybėms. Tūkstančiams ištremtųjų Lietuvos ūkininkų, mokytojų, kunigų, studentų, žodis liko vieninteliu turtu, kurio nepajėgė išplėšti čekistų teroras, badas, ledinė Arktikos naktis. Kai jau atimta viskas – namai, šeima, tėvynė,- gimtasis žodis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!